Kauno apylinkės teismo sprendimas

Civilinės bylos Nr.2-5034-375/2016Procesinio sprendimo kategorija : 2.1.2.4., 2.1.2.4.2.7.; 3.2.6.4.; (N). (S) Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01316-2016-0

;

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Ingridai Gailevičiūtei, dalyvaujant ieškovei S. M., jos atstovei advokatei K. M., dalyvaujant atsakovui E. D. M., jo atstovei advokatei V. N., dalyvaujant trečiajam asmeniui notarei V. B., nedalyvaujant trečiajam asmeniui S. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui E. D. M., tretiesiems asmenims notarei V. B., S. M. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2015-09-09 mirė ieškovės sesuo L. S., kuri iki mirties gyveno jai nuosavybės teise priklaususioje namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje. Sesuo 2013-12-30 buvo hospitalizuota į Respublikinės Kauno ligoninės padalinį Psichiatrijos ligoninę dėl neramumo ir sujaudinimo. Jai buvo rekomenduota toliau gydytis ambulatoriškai, tačiau L. S. pas psichiatrą nesilankė. 2015-05-07 L. S. buvo pripažinta visiškai akla. Nuo 2015-05-18 jai buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis dėl visiško aklumo. Atsižvelgiant į L. S. sveikatos būklę ieškovei kyla abejonių ar sesuo pati savo laisva valia surašė testamentą. Apie savo turto palikimą testamentu sesuo jai niekada nesakė, nors jos buvo artimos. Atsakovas žiauriai elgiasi su ieškove, yra ne kartą jai grasinęs, mušęs, todėl ji mano, kad sesers testamento surašymą organizavo atsakovas ir grasinimais privertė seserį sudaryti testamentą, nes pati sesuo sunkiai orientavosi, buvo silpna, todėl ir norėdama negalėjo pasipriešinti atsakovo prievartai. Atsakovas laikė seserį užrakintą jos namuose nuo 2015 m. birželio iki 2015 m. liepos mėnesio. Sesuo testamentą surašė tik priversta atsakovo tą padaryti, todėl 2015-06-02 testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu.

Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad namas statytas yra jos ir jos tėvo. Atsakovas ten turi savo dalį. Sesuo atėjo gyventi po brolio. Ieškovė apie sesers testamentą nieko nežinojo. Atsakovas pasivogė aklą seserį, nusivežė ir pasirašė. Sesuo buvo konfliktiška, gydėsi nervų skyriuje. 1962 m. dirbo mokytoja, už politiką ją įkišo į psichiatrinę ligoninę. Santykiai su ja nebuvo geri. Testamentą reikia panaikinti, nes namą statė tėvas. Seserį buvo galima perkalbėti . Ji gydėsi Aleksoto poliklinikoje ir Dariaus – Girėno gatvėje. Neatsimena kada tai buvo. Daug metų buvo mokytoja, paskui daug metų dirbo Centrinėje bibliotekoje. Jei ji nueina pas seserį, tai atsakovas rėkia, klykia. Atsakovas vedė prie to, kad sesuo surašytų testamentą. Jis porą mėnesių nešė jai buterbrodus, sriubytę. Sesuo jos prašė valgyti, sakydavo, kad šalta. Jai buvo uždrausta kalbėti apie testamentą. Atsakovas 2 kartus išmaudė pas save. Atsakovas pas seserį užeidavo, atnešdavo valgyti, nes skubėjo pasigriebti slaugą, kad jai netektų. Atsakovas ją (ieškovę) mušė, kad neperkalbėtų sesers. Jis išvažiuoja visą dieną. Vieną mėnesį prieš mirtį ieškovė rado raktus , tai įeidavo pas seserį slapta. Birželio, liepos mėnesį sesuo jau buvo užrakinta. Sesuo vaikščiojo išskėstomis rankomis, ieškojo kur lova, kur tualetas. Ji (ieškovė) paaiškindavo ir sesuo rasdavo. Sesuo jai nieko nežadėjo ir nesakė, nes atsakovas uždraudė. Tačiau negali pasakyti, kad atsakovas jos seserį skriaudė. Bet jai reikėjo nuolatinės priežiūros, o atsakovui reikėjo susitarti ir sesers dalį pasidalinti. Su ja buvo kalbėta, kad dalį jai ( ieškovei) paliktų muziejaus įrengimui. Sesuo nelabai ką sakė, nes jau buvo užrašyta. Apie testamentą kalbėjo rugpjūčio mėnesį. Sesuo negalėjo pakeisti testamento, nes buvo įkalbėta, nesuprato ką daro. Jai (ieškovei) reikia užrašyti prie jos sienos. Vienas kambarys jau užrašytas atsakovo dukrai.

Kad sesers durys rakinamos pastebėjo birželio mėnesį. Sesuo neprašydavo išleisti, bet sakydavo, kad nori valgyti, kad neranda tualeto. Pas gydytojus sesuo eidavo viena, jos nelydėdavo, bet birželio mėnesį buvo paklydusi. Ji žinojo savo adresą. Nematė, kad atsakovas būtų seserį mušęs, bet ji skundėsi, kad atsakovas ją barė, kad viena nuėjo prie šulinio. Barė pagrįstai, sesuo nesiskundė. Ieškovei reikia tos namo dalies, nes jai reikia įvažiavimo.

Nesutikimą grindžia tuo, jog ieškovės motyvai yra nepagrįsti. Iš VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos 2015-12-10 pateikto atsakymo akivaizdžiai matyti, kad L. S. į psichiatrijos ligoninę buvo atvežta 2013-12-20 ir jai taikytas stebėjimas tik vieną parą – iki 2013-12-21. Rašte aiškiai nurodyta, kad jos būklė pagerėjo, psichofarmakologiniai vaistai nebuvo taikyti ir esant stabilios psichikos ji buvo išleista. Ji pas psichiatrą nesilankė ir nebuvo net dispanserizuota. Iš pateiktos gydytojo informacijos matyti, kad L. S. nesirgo jokia psichikos liga. Tetai buvo nustatyta priežiūra dėl aklumo, todėl atsakovas visą laiką ja rūpinosi. Ieškovė, L. S. sesuo, niekada ja nesirūpino, nes jos abi nesutardavo, dėl ko pati L. S. testamentu savo turtą paliko jam. Ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad jis suorganizavo testamento surašymą grasindamas tetai visiškai nepagrįsta. Nežiūrint į tai, kad L. S. buvo akla, įstatymas nedraudžia asmeniui savo nuožiūra testamentu palikti savo turtą tam, kam nori.

Posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad turtą teta paliko laisva valia. Taip buvo sutarta dar prieš 3 metus. Buvo mama, jos brolis. Visi taip sutarė, nes jis (atsakovas) sudėjo tetai langus, sutvarkė kanalizaciją, kūrendavo. Konfliktų židinys buvo ieškovė. Pavasarį ji neįleido tetos į butą, teko ją nuo tetos atplėšti. Teta pradėjo akti ir pati atėjusi paprašė sutvarkyti turtą, kad netektų ieškovei. Tada dar galėjo pasirašyti. Ieškovė paslėpė pasą, teko daryti naują. Kai padarė pasą tada ir nuvažiavo pas notarę. Ieškovė 5 valandą ryto eidavo pas tetą ir klausdavo ar ji nori valgyti. Yra visokių girtuoklių, narkomanų, tai teko tetą užrakinti. Pas notarę reikėjo 2 liudininkų ir viską pasirašė. Santykiai su teta buvo normalūs. Teta visą laiką konfliktavo su ieškove, nes ji nuolat sakė: „tu durna, aš tave išrašiau iš ligoninės“. Ieškovė matė, kai važiavo rašyti testamentą. Teta pati prašė ją užrakinti. Ji pati viską darė, buvo normali, švelni, duodavo jam knygų, ėjo į mitingus, rinko parašus už Kalantą. Tetą užrakindavo vakarais, kad jai pačiai nereiktų keltis. Visur ją vežiojo ir ja rūpinosi.

Nesutikimą grindžia tuo, kad testatorius neprivalo savo noro ir valios derinti su giminaičiais, artimaisiais ir kitais asmenimis ar informuoti apie testamento sudarymą. Testatorė L. S. visą savo turtą paliko atsakovui. Testatorei atvykus į notarų biurą notarė patvirtino testamentą. Kadangi dėl ligos ji negalėjo pati pasirašyti, už ją dviejų liudytojų akivaizdoje, pasirašė kitas asmuo. Testamento sudarymo metu notarė neturėjo duomenų, kad testamento turinys neatitiko testatorės valios ar dėl kokių nors objektyvių priežasčių šio sandorio sudarymas galėjo prieštarauti testatorės interesams. Testatorė nebuvo įrašyta į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą. Šiuo atveju buvo atlikti visi būtini veiksmai, kad būtų užtikrintas testamento sudarymo teisėtumas: buvo asmeniškai bendraujama su testatore, jos asmens duomenys patikrinti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų duomenų registre.

Testamentas negali tapti negaliojančiu vien dėl todėl, kad testatorė prieš mirtį sunkiai sirgo ar kad ji savo turtą nusprendė palikti ne savo seseriai, o savo laisva valia pasirinktiems kitiems asmenims.

Posėdžio metu notarė paaiškino, kad tvirtinant testamentą žmogus atvyko pats. Kadangi dėl ligos negalėjo pasirašyti, pasirašė liudytojai. Nepasirodė, kad ji nesuvokė ką daro. Patikrino adekvatumą pašnekindama ją, patikrino ir registrą. Tais atvejais kai turtą palieka ne šeimos nariui ypač klausinėja kokie santykiai šeimoje ir jei kyla įtarimų testamento netvirtina.

Nesutikimą grindžia tuo, kad su seserimi L. S. visada artimai bendravo, palaikė šiltus santykius. Ji gyveno viena, šeimos neturėjo, todėl ją lankydavo, padėdavo buityje. Tačiau 2014 m. patyrė insultą, todėl neturėjo galimybės su seserimi pasimatyti ir bendravo su ja laiškais. Vieną jos siųstą laišką iki šiol yra išsaugojęs, kuriame ji be kita ko rašė, kad savo žemę prie gyvenamojo namo ir meno vertybes ketina palikti jam. Visada žinojo, kad tokia buvo sesers valia- žemę, knygas ir meno vertybes palikti jam. Apie tai ne kartą su ja kalbėjo.

Prieš mirtį sesuo apako. Ją slaugė šalia gyvenantys asmenys- ieškovė, atsakovas ir jo žmona. Dėl ligos nespėjo jos aplankyti, tačiau tikrai žino, kad sesuo buvo vieniša, fiziškai silpna, psichiškai ir fiziškai ligota ir priklausoma nuo kitų valios. Sesuo jau seniai turėjo lėtinę psichikos ligą- gyveno socialiai visiškai izoliuotą gyvenimą, dažnai įvykdavo pykčio priepuoliai, prarasdavo atmintį, dėl to aplinkinius kaltindavo vagystėmis, buvo nerviškai ir emociškai išsekusi nuo savo minčių, kalbėdavo apie Maskvos valstybės įtaką, kolaborantus, KGB agentus. Ji jau seniai turėjo psichinę ligą (šizofreniją), dėl to gyveno atsiskyrusi, su niekuo nebendravo, visus įtarinėjo, tačiau dėl šios ligos niekada nesigydė. Prieš mirtį su seserimi pabendrauti neturėjo galimybės, nes telefonas buvo išjungtas, laiškų ji neberašė, nes apako. Kelia abejonių tai, kad testamentas surašytas net broliui nepranešus. Sesers išreikšta valia, kad visas turtas paliekamas atsakovui, buvo labai netikėta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, jog 2015-09-09 mirusi L. S. 2015-06-02 sudarytu testamentu visą savo turtą paliko atsakovui (6, 28 b.l.). Ieškovė yra mirusiosios L. S. sesuo, atsakovas – ieškovės sūnus, o mirusiosios sūnėnas. Ieškovė ginčija L. S. testamentą CK 1.91 str. pagrindu - testamento sudarymo metu testatorė jau buvo netekusi regos, sunkiai orientavosi, buvo silpna, todėl negalėjo pasipriešinti atsakovo prievartai, nes jis ieškovės seserį laikė užrakintą jos namuose 2015 m. birželio - liepos mėnesį. Liudytoja R. M. (K.) yra ieškovės buvusi marti, o atsakovo buvusi žmona. Ji nurodė, jog atsakovas gal ir privertė L. S. surašyti testamentą, neduodavo jai valgyti. Apie tai jai pasakojo ieškovė. Pati tetos nematė. L. S. atrodė labai rami ir problemų su ja nebūdavo, nors sakė, kad ją seka KGB, liepė tvarkyti (duomenys neskelbtini) (liudytojos ir atsakovo dukrą, o ieškovės anūkę). Atrodė, kad L. S. buvo truputį nesveika. Ji norėjo turtą aprašyti S. M.. Atsakovas gali daryti spaudimą, nes jis ir jai ( liudytojai) darė spaudimą, o dabar daro savo motinai. Liudytoja A. Ž. yra ieškovės buvusi bendradarbė ir kaimynė. Ji nurodė, kad nuo 2015 m. birželio mėnesio L. S. durys buvo užrakintos, o ieškovė jai sakė, kad neturi rakto. Kad atsakovas spaudė parašyti testamentą nežino. Užrakinta buvo birželio – liepos mėnesį. Su ieškove L. S. gerai sutarė iki neįsikišo atsakovas ir jos neužrakino. Tačiau nežino, kad L. S. nebuvo duodama valgyti ar gerti. Negirdėjo, kad atsakovas būtų daręs psichologinį spaudimą dėl turto, tačiau tvirtino, kad ieškovės sesuo buvo užrakinta o pati ieškovė pas ją nebuvo įleidžiama ir negalėjo nieko padaryti.

Testamentas, kaip vienašalis sandoris, išreiškia testatoriaus valią ir turi atitikti sandoriams keliamus reikalavimus dėl testatoriaus veiksnumo, jo valios tikrumo, turinio teisėtumo, testamento formos. Testamentas, kaip sandoris, gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu nėra bent vieno sandorio elemento. Testatorius turi turėti visišką veiksnumą testamento sudarymo momentu ir niekas negali versti asmenį sudaryti testamentą kieno nors naudai. Įstatymas nedraudžia asmens prašyti, kad testatorius sudarytų testamentą. Tuo atveju, kai testamentas sudarytas kam nors paprašius, bet laisva testatoriaus valia, be prievartos ir apgaulės, tai nedaro savaime testamento negaliojančiu. Įstatymo yra nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Testamento, kaip ir bet kokio kito sandorio priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai ( interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Byloje yra nustatyta, kad L. S. 2015-06-02 sudarytu testamentu visą savo turtą paliko atsakovui. Jai dėl visiško aklumo 2015-05-18 nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ( 14 b.l.). Tiek šalys, tiek mirusioji L. S. gyveno vienoje namų valdoje. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas iki pat L. S. mirties ja rūpinosi.

CPK 178 str. įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju ieškovė privalėjo įrodymais pagrįsti savo ieškinio teiginius, jog “sesers testamento surašymą organizavo atsakovas ir grasinimais privertė seserį sudaryti testamentą, nes pati sesuo netekusi regos jau sunkiai orientavosi, buvo silpna, todėl net norėdama negalėjo pasipriešinti atsakovo prievartai“.

Bylos duomenys patvirtina ieškovės argumentus, kad iš tiesų testatorė testamento surašymo metu buvo akla, tačiau notarė, kaip rodo pateiktas testamentas, šiuo atveju laikėsi CK 5.29 str. reikalavimų ir L. S. dėl aklumo negalint pasirašyti, už ją dviejų liudytojų akivaizdoje pasirašė kitas asmuo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad testamentas pasirašytas atsakovo grasinimų ir prievartos įtakoje. Testamentą patvirtinusi notarė tiek atsiliepime, tiek posėdžio metu patvirtino, kad su L. S., kaip įprasta tokiais atvejais, buvo asmeniškai bendraujama ir notarei neatrodė, kad sudaromas vienašalis sandoris – testamentas- neatitiko testatorės valios ar įstatymų reikalavimų ir prieštaravo jos interesams . L. S. dėl aklumo negalint pasirašyti testamente už ją, kaip ir numato CK 5.29 str., pasirašė kitas asmuo, buvo patikrinta, ar testatorė nėra įrašyta į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą. .

Ieškovė tiek ieškinyje, tiek savo paaiškinimuose daug dėmesio skyrė sesers sveikatai: neva, sesuo dėl savo psichinės sveikatos galėjo nesuprasti ką daro, nes apie 1962 m. yra praleidusi parą Psichiatrinėje ligoninėje. Tačiau tai buvo net prieš 54 metus ir pati ieškovė paaiškino, kad sesuo ten atsidūrė dėl politinių pažiūrų. Kauno Šilainių poliklinikos šeimos gydytojos L. T. ieškovės advokatei suteikta informacija ( 12 b.l.) rodo, kad 2013-12-20 L. S. vieną parą buvo stebima Psichiatrijos ligoninėje, tačiau būklei pagerėjus buvo išleista, pas psichiatrą nesilankė ir nebuvo dispancerizuota. Įvertinus tai, jog ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti testamentą negaliojančiu tik CK 1.91 str. pagrindu teismas plačiau šių aplinkybių neanalizuoja. Juolab, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad testamento sudarymo metu testatorė buvo neveiksni ir dėl psichinės negalios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Ieškovės pozicija bylos nagrinėjimo metu vertintina yra nenuosekli ir prieštaringa. Ieškovė ieškinyje teigė, kad su seserimi santykiai buvo geri, tačiau posėdžio metu aiškino, kad sesuo buvo konfliktiška. Manytina, kad seserų santykiai nebuvo labai geri ir atviri, kadangi pati ieškovė pripažino, jog sesuo nieko jai nepasakė apie atsakovo naudai sudarytą testamentą. Nei iš ieškovės ieškinio, nei iš paaiškinimų neįmanoma nustatyti kada, kokiomis aplinkybėmis atsakovas naudojo smurtą prieš savo tetą ir grasinimais privertė ją sudaryti testamentą jo naudai. Vienintelė konkreti ieškovės įvardijama aplinkybė , kuria ji grindžia savo ieškinį, yra ta, kad 2015 m. birželio – liepos mėnesį sesuo buvo užrakinta , o ji negalėjo pas ją įeiti, nes neturėjo raktų. Atsakovas šios aplinkybės taip pat neneigė ir paaiškino, kad tai darė L. S. prašymu dėl jos pačios saugumo. Toks paaiškinimas, atsižvelgiant į tai, kad L. S. buvo visiškai akla ir savo namo dalyje gyveno viena, vertintinas kaip nuoseklus ir logiškas. Juolab, ieškovė posėdžio metu patvirtino, kad sesuo neprašydavo jos išleisti ir kad atsakovas pagrįstai barė L. S. , kad ji viena ėjo prie šulinio, nes pati ieškovė papasakojo, kaip birželio mėnesį viena nuėjusi pas gydytojus L. S. buvo pasiklydusi.

Teismas nesivadovauja ir kritiškai vertina byloje apklaustų liudytojų parodymus (CPK 189, 185 str.). Liudytoja R. M. (K.) yra buvusi atsakovo žmona. Jos parodymai suponuoja išvadą, kad ji iki šiol jaučia nuoskaudą bei turi pretenzijų atsakovui dėl buvusioje santuokoje įgyto turto ir yra priešiškai nusiteikusi buvusio sutuoktinio atžvilgiu , todėl jos parodymai negali būti objektyvūs. Juolab, kad apie aplinkybes , kad atsakovas privertė L. S. surašyti testamentą, neduodavo jai valgyti ji yra girdėjusi tik iš ieškovės, nes pati testatorės nematė ir su ja nebendravo. Ši liudytoja turi ir akivaizdų teisinį suinteresuotumą bylos baigtini, kadangi paaiškėjo, jog ieškovė savo testamentu dalį savo namų valdos yra palikusi liudytojos (ir atsakovo) dukrai (duomenys neskelbtini).

Liudytoja A. Ž. nepaliudijo jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių. Ji tik patvirtino aplinkybę, kurios neginčija ir atsakovas, kad L. S. būdavo užrakinta ir birželio- liepos mėnesiais ieškovė negalėjo pas ją užeiti. Tačiau liudytoja, nors buvo ieškovės pakviesta liudyti, patvirtino negirdėjusi, kad „ kad atsakovas būtų daręs psichologinį spaudimą dėl turto“.

Darytina išvada, jog ieškovės nurodomos aplinkybės, kad sesuo būdavo užrakinta, vaikščiojo apie langus išskėstomis rankomis, prašė valgyti neleidžia daryti išvados apie atsakovo naudotą smurtą ar grasinimus prieš savo tetą, kad ši sudarytų jo naudai testamentą, nes posėdžio metu ieškovė, prieštaraudama pati sau, pripažino, kad atsakovas “porą mėnesių nešė jai buterbrodus, sriubytę“. Ir nors pasak ieškovės, atsakovas „pasigriebė slaugą“, tačiau jis “ pas seserį užeidavo, atnešdavo valgyti“, ją išmaudydavo ir ieškovė pripažino, kad ji „negali sakyti, kad atsakovas jos seserį skriaudė“. Ieškovė neneigė ir to, kad seseriai tikrai reikėjo nuolatinės priežiūros.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors testamentas buvo sudarytas 2015-06-02, o testatorė mirė 2015-09-09, ji iki mirties savo valios kam palikti turtą nepakeitė, nors ieškovė posėdžio metu pati pripažino, kad“ su ja buvo kalbėta, kad dalį jai paliktų muziejaus įrengimui“ ir kad ieškovei „ reikia tos namo dalies, nes jai reikia įvažiavimo“. Baigiamųjų kalbų metu (1:34) ieškovė net gi pripažino pati raginusi atsakovą spausti L. S., kad ji jam užrašytų turtą: “aš jam sakiau, jei nori , kad užrašytų, spausk ją“. Ieškovė paaiškino, kad tuo metu jos ir sūnaus santykiai buvo geri. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų akivaizdu, kad šiuo metu ieškovės ir jos sūnaus (atsakovo) santykiai yra ypač konfliktiški, todėl darytina išvada, jog ieškinio teismui pateikimą sąlygojo ne tikslas atskleisti ir vykdyti tikrąją testatorės valia, o šiuo metu susiklostę labai blogi santykiai ir inicijuota byla teisme dėl testamento pripažinimo negaliojančiu yra kerštas atsakovui, savo sūnui, todėl ieškinys atmestinas kaip visiškai nepagrįstas ir neįrodytas ( CPK 178, 186, 189, 197, 185 str., CK 1.19 str.1 d., 5.16 str. 2 d.).

Ieškinį atmetus iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sumoje 360 Eur (34,54, 60 b.l., CPK 98 str.). Iš ieškovės valstybės naudai nepriteistinos pašto išlaidos, kadangi jos yra mažesnės nei už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną išlaidų sumą ( CPK 96 str. 6 d.).

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės S. M. a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui E. D. M. a.k. (duomenys neskelbtini) 360 Eur ( tris šimtus šešiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinės teismą.