Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis arešto bausmę (duomenys neskelbtini), be pastovios gyvenamosios vietos, nevedęs, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylkinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi pakeista į devyniasdešimties parų arešto bausmę, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. 2018 m. gruodžio 17 d., apie 11.30 val., būdamas viešbučio „A.“, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. 6, iš L. J. striukės kišenės pagrobė ir neteisėtai įgijo bei laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – L. J. vardu išduotą AB „L.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Taip K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, K. K. 2018 m. gruodžio 17 d., apie 11.30 val., būdamas viešbučio „A.“, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. 6, neteisėtai įgijęs L. J. vardu išduotą AB „L.“ bank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 17 d., apie 12.18 val., bankomate, esančiame Vilniuje, Žirmūnų g. 89A, suvesdamas kortelės PIN kodą, panaudojo neteisėtai įgytą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (PIN kodą) finansinei operacijai inicijuoti ir per du kartus iš L. J. sąskaitos išgrynino 290 Eur ir 700 Eur, taip veikdamas apgaule savo naudai įgijo L. J. priklausančias pinigines lėšas 990 Eur. Taip K. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis K. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad seniai pažįsta L. J.. Su ja palaikė draugiškus santykius. 2018 m. gruodžio 15 d. susitiko su L. J. ir kartu nusprendė apsistoti (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame viešbutyje. Ten nuvažiavę jie išsinuomojo kambarį ir prabuvę dvi paras susipyko. Jis nusprendė išeiti iš viešbučio ir supykęs, kad L. J. iš jo paėmė Vilniečio kortekę, iš jos striukės kišenės paėmė jai išduodą banko kortelę. Šios kortelės PIN kodą žinojo, nes kartu su L. J. buvo prekybos centre ir matė, kaip ji už pirkinius atsiskaitė šią kortele. Išėjęs iš viešbučio, nuėjo iki netoliese buvuisio bankomato ir per du kartus iš L. J. sąskaitos išgrynino 990 Eur. Pinigus išleido savo reikmėms, o paimtą banko kortelę atidavė L. J. sūnui. Jos pateiktą civilinį ieškinį pripažino, tačiau neturi pinigų jam atlyginti. Analogiškus parodymus K. K. davė apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 44-46).

Įrodymai byloje tirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. J. parodė, kad pažįsta K. K., kuris buvo jos velionio sugyventinio bendradarbis. 2016 m. rugsėjo mėnesį įvykusio konfliko metu K. K. ją pastūmė ir ji susilaužė žastikaulį. Dėl šio fakto K. K. buvo nuteistas ir teismo sprendimu devynis mėnesius negalėjo prie jos artintis. Pasibaigus šiam terminui jie pradėjo bendrauti. 2018 m. gruodžio 15 d. K. K. atvažiavo pas ją, nes jie buvo sutarę važiuoti į (duomenys neskelbtini), esantį viešbutį „A.“. K. K. jos prašė išnuomoti kambarį, kad jis galėtų išsiskalbti savo rūbus bei nusiprausti. Atvykę į viešbutį išnuomojo kambarį Nr. 6. Už kambarį ji sumokėjo 32 Eur. Palikę daiktus jie nuėjo į parduotuvę, kur ji nupirko butelį degtinės 0,7 l talpos, alaus ir valgio. Sugrįžę į viešbučio kambarį jie girtavo. Sekmadienio rytą nusprendė pratęsti kambario nuomą dar vienai parai. Ji nuėjo pas administraciją ir sumokėjo už kambario nuomą. Sekmadienį jie vėl vartojo alkoholį ir žiūrėjo televizorių. 2018 m. gruodžio 17 d., pirmadienio rytą, jai matant K. K. įkišo ranką į jos striukės kišenę ir ištraukė tris korteles. Tai buvo „R.“, „I.“ nuolaidų kortelės ir AB „L.“ banko kortelė. Laikydamas rankoje tris korteles jis paklausė, kuri kortelė jai brangiausia. Ji liepė atiduoti korteles, tačiau jis gražino tik nuolaidų korteles ir pasiliko jai išduotą banko kortelę. Ji apsirengė ir nuvažiavo į AB „L.“ banką, esantį (duomenys neskelbtini), norėdama nuo savo sąskaitos nuimti grynųjų pinigų. Jai važiuojant į banką paskambino jos sūnus D. I. ir pasakė, kad jam skambino K. K., kuris pasiūlė atvažiuoti į Akropolį, nes jis (K. K.) neva turi pilnas kišenes pinigų iš jo motinos. Jai atvykus į AB „L.“ banką, darbuotoja pasakė, jog šiandien nuo jos sąskaitos Žirmūnuose buvo nuimti 700 Eur. Jos sąskaitoje liko 5 Eur. Sugrįžusi į viešbutį paskambino pagalbos telefonu 112. Vėliau peržiūrėjusi AB „L.“ banko sąskaitos išrašą pamatė, kad 2018 m. gruodžio 17 d. iš jos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išgryninta 290 Eur ir tą pačią dieną dar 700 Eur. PIN kodo K. K. ji nesakė, tačiau mano, kad kodą jis pastebėjo, kai ji atsiskaitinėjo kortele „I.“ parduotuvėje. Jai padaryta 990 Eur turtinė žala (b. l. 17, 20).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. I. parodė, kad K. K. yra jo mamos pažįstamas. K. K. dažnai lankydavosi pas juos namuose. Apie tai, kad mama 2018 m. gruodžio mėnesį praleido su K. K. kelias dienas viešbutyje jis sužinojo tik, kai K. K. jam perdavė mamos banko kortelę. K. K. dar pasakė, kad blogai padarė, bet nieko neaiškino. Tą patį vakarą jis atidavė kortelę mamai (b. l. 39).

2018 m. gruodžio 28 d. iš AB „L.“ gautas L. J. AB „L.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) operacijų išrašas, patvirtinantis, jog iš jos sąskaitos bankomate, esančiame Vilniuje, Žirmūnų g. 89A, 2018 m. gruodžio 17 d. 12.18 val. iš pradžių buvo išgryninti 290 Eur, po to iškart buvo išgryninti 700 Eur (b. l. 35-37).

AB „L.“ pateikė bankomato, esančio Vilniuje, Žirmūnų g. 89A, 2018 m. gruodžio 17 d. nuotraukas, kai buvo vykdomos pinigų – 290 Eur ir 700 Eur – išėmimo operacijos (b. l. 28-34).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus – kaltinamojo K. K., nukentėjusiosios L. J., liudytojo D. I. parodymus, AB „L.“ pateiktus duomenis apie nukentėjusiosios L. J. banko sąskaitoje turėtas pinigines lėšas, bankomato, esančio Vilniuje, Žirmųjų g. 89A, nuotraukas, kuriose užfiksuotas pinigines lėtas išgryninantis K. K., galima teigti, kad kaltinamojo kaltė įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas visiškai pasitvirtino. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis K. K. neteisėtai įgyjo ir laikė elektroninę mokėjimo priemonę, AB „L.“ nukentėjusiajai L. J. išduotą mokėjimo kortelę, bei ją panaudojęs bankomate iš nukentėjusiosios sąskaitos išgrynino ir apgaulės būdu įgijo jai priklausančius 990 Eur.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų, vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas K. K. bausmes, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio nuostatas, į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

K. K. padarė du apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Nusikalstamų veikų padarymo metu K. K. niekur nedirbo. Jis baustas administracine tvarka ir turi galiuojančių nuobaudų, neatlygino nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos. Teismas nenustatė K. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jo atsakomybe lengvina tai, kad jis pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Kaltinamasis pripažino padarytą žalą ir žadėjo stengtis ją atlyginti.

Už padarytas nusikalstamas veikas parinkdamas K. K. bausmes, teismas atsižvelgia į jų padarymo aplinkybes. Pažymėtina, kad K. K. ir nukentėjusioji buvo pažįstami ir artimai bendravo. Neatmestina, kad K. K. nusikalstamus veiksmus galėjo įtakoti nukentėjusiosios neatsakingas elgesys. L. J. pirko alkoholį, kurį viešbutyje vartojo kartu su kaltinamuoju, žinodama, kad šis asmuo jos atžvilgiu jau buvo įvykdęs nusikalstamą veiką ir už tai buvo nuteistas. Nežiūrint į tai, L. J. ir toliau su K. K. palaikė artimus santykius. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas daro išvadą, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas K. K. neduotų reikiamo rezultato bei prieštarautų BK 41 straipsnio nuostatoms, kad bausmės paskirtis ir tikslai yra ne tik nubausti asmenį už nusikalstamos veikos padarymą, tačiau ir jį paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Todėl teismas sprendžia, kad už nusikalstamų veikų padarymą K. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jų realus vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis).

Šios bylos nagrinėjimas vyko sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

Nukentėjusiosios L. J. pateiktas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti ir K. K. skirti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. K. skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punko a papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi paskirta arešto bausme ir K. K. skirti galutinę 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, K. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigoti jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti ir per 5 (penkis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. Šių terminų pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. K. kardomosios priemonės neskirti.

Nukentėjusiosios L. J. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jos naudai iš K. K. priteisti 990 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.