Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui S. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nutraukimo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, jam adresuoti procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai, informuojantys apie parengiamojo ir teismo posėdžių vietas ir laiką įteikti elektroniniu paštu. Atsakovas informavo, kad procesinius dokumentus gavo, apie posėdžių datas ir laiką jam žinoma, taip pat nurodė, kad yra išvykęs iš Lietuvos ir į posėdį neatvyks. Apie galimybę turėti atstovą byloje, atsakovas informuotas. Atstovavimo sutarties jis nesudarė, atidėti teismo posėdžius neprašė.

Įstatymas įpareigoja teismą imtis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo viename posėdyje, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Šalims įstatymas numato pareigą joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

Kadangi atsakovui apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą buvo žinoma, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pareigų jis nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, įrodymų neteikė, teismas išnagrinėjo bylą iš esmės, atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskirties vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo nurodoma, kad nepilnametės A. S. gyvenamosios vietos su jos motina D. S. nustatymas, išlaikymo iš jos tėvo S. S. priteisimas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti D. S., neprieštarauja nepilnametės A. S. interesams. 2020-03-08 nepilnametė A. S. persikėlė gyventi pas motiną. D. S. teigimu, dukra pas ją pasiprašė gyventi, nes susipyko su tėvu. S. S. teigimu, dukra išėjo gyventi pas motiną, nes jis reikalavo mokytis, dukters mokymosi vidurkis nusmuko iki 6. A. S. teigia, kad persikėlė pas mamą, nes pykosi su tėvu ir jo naująja žmona. Akvilė teigia, kad pas mamą gera gyventi, mama ja labai rūpinasi ir ji tikra, kad daugiau gyvenamosios vietos nekeis. Ieškovė su dukra gyvena nuomuojamame bute. D. S. yra sudariusi geras gyvenimo sąlygas dukrai A. S. augti, ilsėtis ir mokytis. Dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo pas motiną, atsakovas neprieštarauja, bet mano, kad dukra susipyks ir vėl parbėgs, nes pas jį yra geresnės sąlygos, mergaitė turi savo kambarį ir nereikia prižiūrėti vyresniosios sesers vaikų. D. S. oficialiai nedirba, gauna nedarbo išmoką bei prisiduria dirbdama papildomus smulkius darbus - skalbia ir lygina senukams patalynę, taip pat užsiaugina savo daržovių. Ieškovės gaunamos pajamos ir valstybės mokama pašalpa vaikui neužtikrina pakankamo nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimo. Skyrybų metu iš D. S. buvo priteistas išlaikymas dukrai po 100 Eur/mėn., mergaitei persikrausčius pas mamą, tėvas S. S. vaikui teikia išlaikymą po 100 Eur/mėn. Bendraujant su S. S., jis paaiškino, kad išlaikymą dukrai visą laiką teikė ir toliau sutinka teikti, bet ne po 250, o po 100 Eur/mėn., nes maždaug prieš metus tiek buvo priteista išlaikymo dukrai iš motinos, o be to, pasikeitė jo finansinė situacija - jis sustabdė savo įmonės darbą, negauna pajamų. Šiuo metu jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, uždirba po 500 Eur/mėn, turi paskolą už namą, į mėnesį moka 130 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Ieškovė prašo pakeisti dukters A. S. gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ja, jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas šiam reikalavimui neprieštarauja. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei ieškovės, jos atstovės paaiškinimų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko tėvai – ieškovė ir atsakovas – yra išsituokę ir gyvena skyrium. 2018 m. gruodžio 13 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3954-666/2018 nepilnametės A. S. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu S. S., jo gyvenamojoje vietoje. Ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad nepilnametė dukra nuo 2020-03-08 gyvena kartu su ja, jos gyvenamojoje vietoje. Ji vaiku rūpinasi, prižiūri ir išlaiko. Išvadą byloje teikiančios institucijos duomenimis, D. S. yra sudariusi geras gyvenimo sąlygas dukrai A. S. augti, ilsėtis ir mokytis.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog tarp šalių iš esmės nekilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo/pakeitimo, į tai, jog byloje nėra duomenų, kad motina netinkamai vykdo savo pareigą rūpintis dukra ar elgiasi priešingai vaiko interesams, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 2.14 straipsnio 2 dalis, 3.169 straipsnio 1 dalis, 3.174 straipsnis).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, o motina, su kuria vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straispnis). Be to, pasikeitus aplinkybėms, vienas iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, gali reikšti kartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Dėl bendravimo tvarkos nutraukimo.

Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos, teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). CK 3.170 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti vaiko, kurio tėvai gyvena skyrium, teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

2018 m. gruodžio 13 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3954-666/2018 nustatyta ieškovės bendravimo tvarka su atskirai nuo jos gyvenančia nepilnamete dukra. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta keistina ir nustatytina su ieškove, minėtu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka neatitinka faktinės situacijos, todėl ji nutrauktina.

Atsakovas į bylą priešieškinio dėl bendravimo tvarkos neteikė. Kaip jau buvo nurodyta, atskirai nuo vaiko gyvenančio tėvo bendravimo tvarka nustatoma, jei tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo. Duomenų, kad toks nesutarimas egzistuotų tarp šalių, nenustatyta. Ieškovė neprieštarauja atsakovo bendravimui su dukra. Be to, šalių vaikui jau netrukus sueis 15 metų. Kadangi ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra, todėl bendravimo tvarka nenustatytina, o atsižvelgiant į vaiko amžių, teismo nuomone, ją nustatyti ir nebetikslinga.

Pažymėtina, kad teisiniai santykiai, dėl kurių yra kilęs ginčas, yra tęstinio pobūdžio, pasikeitus faktinėms aplinkybėms galimas šio ginčo naujas sprendimas. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Pasikeitus vaiko pažiūroms bei tėvams nevykdant savo pareigų (esant tokioms aplinkybėms) į teismą nuo 14 metų amžiaus gali kreiptis pats vaikas (CK 3.164 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė ieškiniu prašo nuo 2020 m. kovo 8 d. nutraukti 2018 m. gruodžio 13 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3954-666/2020 priteistą išlaikymą A. S., gim. (duomenys neskelbtini) iš jos; pakeisti sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo S. S. vaiko A. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį, mokamų periodinių išmokų nuo 2020-03-08 iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad dukters būtiniausių poreikių tenkinimui reikalinga 450 Eur suma per mėnesį (teisme šią sumą patikslino ir nurodė, kad 400 Eur). Ieškovė per mėnesį skiria dukters maistui 150 Eur, drabužiams, avalynei 50 Eur, vaistams, vitaminams 10 Eur, būsto išlaikymui 120 Eur, higienos priemonėms 30 Eur, transportui 10 Eur, mokyklos reikmėms 30 Eur, kirpyklai, manikiūrui 30 Eur, pramogoms 20 Eur. Ieškovė šiuo metu nedirba, ieško darbo, nuo 2020-07-28 registruojasi užimtumo tarnyboje, iki tol dirbo UAB „Eurogrupė“, UAB „Atostogų parkas“, atsakovas išvykęs uždarbiauti į Jungtinę Karalystę.

Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad dukrai išleidžia apie 400 Eur per mėnesį. Pragyventi jai padeda suaugusi dukra ir draugas. Ji nuomojasi būstą, dukra yra paauglė, moksleivė, specialiųjų poreikių neturi. Ieškovė patvirtino, kad visa laiką, kai dukra gyvena pas ją, atsakovas pervesdavo jai po 100 Eur ir dukrai po 50 Eur, tai pat lėšas, kurias valstybė skiria vaikui irgi atiduodavo. Dukra turi savo sąskaitą ir gautas lėšas iš atsakovo išleidžia savo poreikiams, tam ji neprieštarauja, o kai pritrūksta lėšų, kreipiasi į ją. Šias aplinkybes patvirtina ir prie ieškinio pateiktos Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažyma apie pajamas, mokėtas S. S. nuo 2020-01-01 iki 2020-07-31 ir ieškovės banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2020-03-08 iki 2020-08-31. Kadangi ji jokio turto neturi, šiuo metu nedirba, atsakovo finansinė padėtis yra geresnė, todėl jis gali prisidėti prie dukters išlaikymo didesne suma – 250 Eur.

Atsakovas atsiliepimo į bylą neteikė. Elektroniniu paštu teismą informavo, kad sutinka vesti alimentus 100 Eur į D. S. sąskaitą ir 50 Eur į dukros sąskaitą. Jis kalbėjo telefonu su buvusia žmona, priekaištų dėl alimentų nebuvo. Ieškovė pripažino, kad kalbėjosi su atsakovu dėl vaiko išlaikymo, bet tiksli išlaikymo suma nebuvo įvardinta.

Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 642 Eur, neatskaičius mokesčių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog 1 MMA išlaikymo dydis laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą vaikui, tačiau kiekvienu atveju teismas priteistino išlaikymo dydį nustato atsižvelgdamas į vaiko poreikius bei šalių turtinę padėtį.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 250 Eur išlaikymą šalių nepilnametei dukrai, t.y. kad atsakovas prisidėtų prie vaiko išlaikymo didesne suma nei ji, nes jo finansinė padėtis geresnė. Ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, nurodė, kad gyvena nuomojame bute, bet nuomos sutarties ir kokio dydžio nuomos mokestį moka, į bylą nepateikė. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris jam atiteko po skyrybų su ieškove, taip pat yra įregistravęs mažąją bendriją, bet kaip nurodė elektroniniu laišku, šiuo metu yra išvykęs uždarbiauti į Angliją, kad sumokėtų ieškovei kompensaciją, kuri jai priteista, padalinus santuokoje įgytą turtą. Iš 2019-02-15 Plungės apylinkės teismo nutarties (civilinė byla Nr. e2-265-1068/2019), kuria patvirtinta šalių taikos sutartis dėl santuokoje įgyto turto dalybų, matyti, kad atsakovas taip pat vykdo šalių solidarią prievolę kreditoriui AB bankui „Swedbank", jos įvykdymo užtikrinimui įkeistas ir atsakovo nuosavybes teise turimas gyvenamasis namas.

Vertindamas šalių turtinę padėtį, teismas mano, kad šalys yra iš esmės lygiavertės. Ieškovė ir atsakovas yra dirbangi asmenys, ieškovė šiuo metu nedirba (ieškosi darbo), atsakovas uždarbiauja užsienyje, abu kitų išlaikytinių neturi. Ieškovės šiuo metu pajamos yra apie 400,00 Eur nedarbo išmoka, taip pat ji gauna vaiko pinigus ir atsakovas jai moka kompensaciją dalimis. Duomenų apie atsakovo gaunamą uždarbį teismas neturi, “Sodros” duomenimis atsakovas Lietuvoje dirbo iki 2020-10-14 UAB “(duomenys neskelbtini)” (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Elektroniniu laišku jis nurodė, kad jo pajamas šiuo metu nepastovios, skiriamos pragyvenimui, vaiko išlaikymui ir kompesacijos ieškovei mokėjimui. Taigi, nors atsakovas ir turi registruoto turto, priešingai nei ieškovė, jis turi ir piniginių prievolių bankui ir pačiai atsakovei. Šalių turėtas turtas padalintas jų pačių susitarimu, todėl teismas laiko, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovas yra žymiai geresnėje finansinėje padėtyje nei ieškovė, kuriai po šalių skyrybų atiteko 20 000 Eur kompensaciją ir kurią atsakovas privalo sumokėti ieškovei (ieškovei išduotas vykdomasis raštas).

Šalių nepilnametė dukra iki 2020-03-08 2018 m. gruodžio 13 d. Plungės apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3954-666/2018 pagrindu gyveno su atsakovu, iš ieškovės buvo priteistas išlaikymas dukrai po 100 Eur per mėnesį. Nuo 2020-03-08 vaikas gyvena kartu su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje, ieškovė dukrą išlaiko, tenkina kasdienius jos poreikius, perka maisto produktus, mokymosi priemones, rūpinasi laisvalaikiu ir kt., todėl 2018 m. gruodžio 13 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu iš ieškovės priteistas išlaikymas dukrai nutrauktinas.

Teismas, atsižvelgdama į ieškovės argumentus, vaiko amžių ir poreikius, aplinkybę, jog byloje nėra duomenų apie specialius šalių dukters poreikius bei tai, kad abi ginčo šalys yra darbingo amžiaus, į jų finansinę padėtį, sprendžia, jog šalys prie vaiko išlaikymo privalo prisidėti proporcingai vaiko poreikiams lygiomis dalimis, todėl ieškovės prašomas priteisti 250 Eur išlaikymas mažintinas ir iš atsakovo priteistinas 200 Eur išlaikymas. Išlaikymas priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos – 2020-09-22. Atsakovas turi teisę gera valia padengti išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidarė tarp jo mokėto išlaikymo ir teismo priteisiamos išlaikymo sumos arba pastarasis privalo būti įskaičiuotas į išlaikymo išieškojimą pagal pateiktus įrodymus (sumokėtas išlaikymo sumas) vykdymo procese.

Ieškovė prašė priteisti išlaikymą nuo 2020-03-08.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3-4 dalys).

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2020-09-22, todėl teismas jos prašymą priteisti išlaikymą nuo 2020-03-08, laiko prašymu priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020-03-08 iki 2020-09-21 (6,5 mėn.).

Kadangi teismas nustatė, kad atsakovas privalo mokėti 200 Eur išlaikymą vaikui kas mėnesį, minėto laikotarpio įsiskolinimas sudaro 1300 Eur (200X6,5).

Ieškovė pripažino, kad atsakovas visą laiką, kad ir nereguliariai mokėjo jai 100 Eur ir dukrai pervesdavo 50 Eur, t.y. iš viso atsakovas per mėnesį sumokėdavo 150 Eur išlaikymo. Ieškovės atstovė prašė mokamą 50 Eur sumą vaikui nelaikyti išlaikymo dalimi, tačiau su tokia atstovės pozicija teismas nesutinka. Apie dukters gaunamas pajamas iš atsakovo, ieškovė žinojo. Kaip pati nurodė, dukra šias lėšas išleisdavo savo poreikių tenkinimui, o kai pritrūksta lėšų, kreipiasi į ją. Vadinasi, ieškovė žino apie dukters gaunamas lėšas iš atsakovo ir pritaria dukters veiksmams dėl jų panaudojimo, todėl teismas pripažįsta šias lėšas atsakovo mokėtu išlaikymu ir šia suma mažina išlaikymo įsiskolinimą (1300 – (150X6,5)=325).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-11-04 sprendimu Nr. 2.3 (NTP-2)-19-T-2164-17252 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba į bylą pateikė patikslintą 2020-12-21 pažymą apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 440,48 Eur. Ieškovės patirtos išlaidos, susijusios su advokato pagalba šioje byloje, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Byloje iš esmės patenkinti ieškovės reikalavimai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Dėl to iš atsakovo valstybei priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: 75 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl sprendimo, susijusio su vaiko gyvenamąją vieta ir bendravimo tvarka, pakeitimo; 62 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo, viso 137 Eur ir 440,48 Eur už ieškovei advokato suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3, 10 punktai, 96 straipsnio 1 dalis, 2016-11-08 įstatymas Nr.XII-2751). Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybei, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 5,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti 2018-12-13 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3954-666/2018 nustatytą nepilnametės A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su vaiko motina ieškove D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nutraukti 2018-12-13 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3954-666/2018 nustatytą D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su dukra A. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Nutraukti 2018-12-13 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3954-666/2018 iš D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą A. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 325,00 Eur (trijų šimtų dvidešimt penkių eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-03-08 iki 2020-09-21 ir išlaikymą A. S., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 (du šimtus eurų), nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2020-09-22 iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės A. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 137 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660)

Priteisti iš atsakovo S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 440,48 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų 48 ct) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.