Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus, atstovaujamo skyriaus vedėjo Vytauto Ročio, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį M. Ž. nutraukta, jo veikoje nesant administracinio nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. 2017 m. birželio 16 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įmonei priklausančioje prekybinėje vietoje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje turgaus teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nesudaręs darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, 2017 m. birželio 6 d. nelegaliai įdarbino ir 2017 m. birželio 6 d., apie 12.40 val., leido dirbti prekybos ledais ir pilstoma gira darbus K. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad šiais savo veiksmais M. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnio, 95 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 99 straipsnio reikalavimus.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius (toliau – VDI, Institucija), atstovaujamas skyriaus vedėjo Vytauto Ročio, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti M. Ž. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti administracinę nuobaudą, neperžengiant ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismui pateiktas vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matomos K. Š. atliekamos darbinės funkcijos, t. y. kliento aptarnavimas, pinigų už prekę paėmimas, grąžos davimas. Tiek K. Š., tiek M. Ž. neneigė, kad buvo tartasi apie mokymąsi. Teismo posėdžio metu M. Ž. patvirtino, kad darbo sutartis 2017 m. birželio 6 d. patikrinimo metu dar nebuvo pasirašyta. Teismo posėdžio metu iškelta versija, kad esą Institucijos inspektoriai liepė K. Š. aptarnauti klientą, yra gynybinė pozicija, nurodyta siekiant išvengti atsakomybės.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad DK yra numatytas išbandymo sudarant darbo sutartį institutas. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Taigi nustačius, kad darbdavys ir darbuotojas sudarė darbo sutartį su sąlyga dėl išbandymo, bet sutartis nėra sudaryta įstatymų nustatyta tvarka, asmens veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnį (nuo 2017 m. sausio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnį).

Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 straipsnis), kai dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė valstybės ir visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto.

Teismų praktikoje yra nurodyta, jog nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Institucijos nuomone, surinktoje ir pateiktoje teismui medžiagoje yra pakankamai duomenų, jog tarp K. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo M. Ž. 2017 m. birželio 6 d. buvo atsiradę faktiniai darbo santykiai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį M. Ž. nutraukta, jo veikoje nesant administracinio nusižengimo požymių. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad Institucija ginčija M. Ž. kaltę dėl nelegalaus K. Š. darbo, nurodydama, jog M. Ž. turėjo būti pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas normos sankcijoje numatyta nuobauda. Taigi apeliacinės instancijos teismas būtent šiuo klausimu nutartyje ir pasisako.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 2 ir 3 dalys). ANK 569 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs M. Ž. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl M. Ž. nekaltumo jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą, remiantis vien tik Institucijos apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi Institucija, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra neabejotinas pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti. Pagal DK 98 straipsnio 1 dalį (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nelegaliu darbu laikomas darbas, atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra DK 93 straipsnyje (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant DK 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose (aktuali teisės akto redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatytų reikalavimų. Iš aptartų teisės aktų išeina, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Nagrinėjamu atveju kaltinimai pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį M. Ž. buvo pareikšti dėl to, kad su K. Š. nebuvo sudaryta darbo sutartis ir nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tačiau, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visumą, sutikti su tokiais M. Ž. pareikštais kaltinimais nėra objektyvaus pagrindo, tai pagrįstai skundžiamu nutarimu konstatavo ir apylinkės teismas.

Vadovaujantis nelegalaus darbo bylose formuojama bendra teismų praktika, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui. Vertinant aptartą teismų praktiką nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste neabejotina, jog ir šiuo atveju, sprendžiant M. Ž. kaltės klausimą, būtina atidžiai patikrinti tiek jo paties, tiek ir galbūt nelegaliai dirbusio asmens parodymus bei paaiškinimus, juos įvertinti visų duomenų kontekste ir tik tuomet vertinti, ar yra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis. Analizuojamu atveju abejonių tuo, kad K. Š. 2017 m. birželio 6 d. lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei, kurios vadovas yra M. Ž., priklausančioje prekybinėje vietoje „(duomenys neskelbtini)“ turgaus teritorijoje, teismui nekyla. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tiesiogiai patvirtino ne tik K. Š., bet ir pats M. Ž. Tačiau administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kilti būtina nustatyti ne tik asmens lankymosi įmonėje faktą, bet ir realaus darbo aplinkybes.

Kaip nustatyta K. Š. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, mergina norėjo vasarą padirbėti, draugė M. D. pasiūlė. Susitikusi su M. Ž., aptarė darbo sąlygas. Tą dieną, kai atėjo Valstybinės darbo inspekcijos atstovai, ji su M. D. buvo turgaus „(duomenys neskelbtini)“ prekybos vietoje, tačiau būtent šią dieną ji tik mokėsi, dirbti pradėjo kitą dieną. Su M. Ž. susitarė, kad ateis ir pasimokys. Ji žinojo, kad negali aptarnauti klientų, jai tai buvo pasakyta. Kai M. D. Valstybinės darbo inspekcijos atstovų reikalavimu rašė paaiškinimą ir atėjo klientas, ji norėjo eiti aptarnauti klientą, tačiau Valstybinės darbo inspekcijos atstovas liepė toliau rašyti, o klientą aptarnauti nurodė K. Š. Kaip ir buvo žadėjęs, tą dieną, kai K. Š. mokėsi, atvyko M. Ž. ir atvežė darbo sutartį, kurią ji pasirašė (b. l. 36). Analogiškas aplinkybes K. Š. išdėstė ir savo rašytiniuose paaiškinimuose, papildomai nurodžiusi, kad 2017 m. birželio 3 d. susitiko su įmonės direktoriumi M. Ž. ir sutarė, kad antradienį bus mokymai. 2017 m. birželio 6 d. K. Š. atėjo 12 val. ir mokėsi, kaip pilstyti girą bei dėti ledus į indelį. Tuo metu, kai buvo rašomas pasiaiškinimas, darbo sutartis dar nebuvo pasirašyta (b. l. 7).

Vertinant šių K. Š. parodymų patikimumą ir objektyvumą, pažymėtina, kad tiek kitų liudytojų parodymai, tiek nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinkta rašytinė bylos medžiaga, aptartus K. Š. teiginius, iš esmės paneigiančius nelegalaus darbo faktą, patvirtino. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys į kaip liudytojos nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje apklaustos M. D. parodymus, jog ji žinojo, kad turi ateiti K. Š. pasimokyti, kaip įpilti girą ir įdėti ledus į indelį, kaip viską įjungti ir išjungti. Kai būdavo daugiau žmonių, K. Š. įdėdavo ledų. 2017 m. birželio 6 d. atėjo 2 vyrai, prisistatė, kad yra iš VDI ir paprašė užpildyti formą. Tuo tarpu atėjo klientas ir M. D. jau norėjo aptarnauti, tačiau VDI atstovas pasakė, kad eitų K. Š., nori pažiūrėti, kaip žmogus dirba. K. Š. aptarnavo klientą, kol ji pildė VDI atstovų pateiktą formą. Jai prieš pradedant pildyti pateiktą formą, VDI atstovai jau filmavo, kiek laiko filmavo, pasakyti negalėjo, nes pildė dokumentus (b. l. 36). Aplinkybę, kad tuo metu, kai buvo rašomas paaiškinimas, M. D. mokė K. Š., kaip pilti girą ir dėti ledus į indelį, liudytoja buvo nurodžiusi ir rašydama paaiškinimą (b. l. 6). K. Š. ir M. D. parodymai yra neprieštaringi, papildo vieni kitus, abiejų merginų parodymuose įvykio aplinkybės aptariamos analogiškai.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu M. Ž. savo kaltės nepripažino. Parodė, jog 2017 m. birželio 5 d. pranešė buhalterei, kad reikia įdarbinti K. Š., buhalterė 2017 m. birželio 6 d., apie 7.30 val., išsiuntė pranešimą VSDFV. K. Š. turėjo pradėti dirbti nuo 2017 m. birželio 7 d., todėl jis paprašė K. Š., jog ši vieną dieną prieš darbo pradžią nuvyktų į prekybos vietą ir viską apsižiūrėtų, kad 2017 m. birželio 7 d. nekiltų klausimų, kaip atsirakinti darbo vietą, kaip viską susijungti, t. y. kaip paruošti prekybos vietą darbui. 2017 m. birželio 6 d. mergina atėjo apsižiūrėti darbo vietoje. Aplinkybių, kodėl K. Š. pilstė girą bei aptarnavo klientus, kai buvo atliekamas VDI atstovų patikrinimas, jis nežino. Kai asmuo yra įdarbinamas ir liepiama ateiti apsižiūrėti darbo vietoje, jis akcentuoja, jog asmuo negali dirbti, dirba tuomet, kai už tai gauna atlygį (b. l. 35–36). Tokias pačias aplinkybes M. Ž. nurodė ir savo rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 3). Taigi akivaizdu, kad M. Ž. ir K. Š. bei M. D. parodymai sutampa, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tvirtinti, kad K. Š. atlikti veiksmai gali būti prilyginami nelegaliam darbui, aptartais parodymais apygardos teismas neturi pagrindo abejoti.

Liudytojas VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. D. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad patikrinimo „(duomenys neskelbtini)“ turgavietėje metu K. Š. aptarnavo klientą, t. y. įpylė giros, paėmė iš kliento pinigus, atskaičiavo grąžą ir atidavė klientui. Kiek pamena, K. Š. nurodė, jog nedirba, o mokosi, kaip įdėti ledus į indelį, kaip pilstyti girą, darbdavys apie mokymus žino, kolegė pakvietė K. Š. pasimokyti. Pamatęs, kad ta mergina, kuri mokosi, aptarnauja klientą, inspektorius užfiksavo vaizdo medžiagoje, t. y. filmavo apie 1 minutę būtent kliento aptarnavimo momentą (b. l. 37). Taigi akivaizdu, jog vien ta aplinkybė, kad K. Š. aptarnavo klientą, savaime neįrodo buvus nelegalaus darbo faktą, tuo labiau, kad visi byloje esantys užfiksuoti duomenys nepatvirtina, jog dėl vienkartinio kliento aptarnavimo būtų iš anksto susitarta su darbdaviu M. Ž. Taigi VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus matytas ir užfiksuotas vaizdas, kaip K. Š. aptarnauja klientą – įpila giros, paima pinigus, skaičiuoja grąžą ir atiduoda klientui – neįrodo buvus nelegalų darbą, o tiesiog patvirtina K. Š. parodymus, jog ji norėjusi tik padėti būsimai kolegei M. D., kuri, atėjus klientui, teikė rašytinius paaiškinimus VDI atstovui, todėl negalėjo aptarnauti kliento.

Taigi aplinkybė, jog M. D. 2017 m. birželio 6 d. parodė K. Š., kaip reikia pilstyti girą, kaip sudėti ledus į indelius, kaip atidaryti ir uždaryti prekybvietę, kaip paruošti vietą darbui, nereiškia, jog K. Š. nelegaliai dirbo, o tik tai, kad jai buvo aiškinama apie darbo pobūdį, aprodomos darbo patalpos, buvo leidžiama susipažinti su darbo įrankiais bei stebėti atliekamus darbus, tačiau jokie duomenys nepatvirtina, kad tą dieną K. Š. atliko būtent jai M. Ž. pavestas darbines funkcijas. Vien tai, jog K. Š. vieną kartą aptarnavo klientą, nes tuo metu dirbusi M. D. negalėjo, nepatvirtina realaus K. Š. darbo fakto įvykio metu. Be to, jog VDI atstovai jau patikrinimo metu žinojo ir jiems buvo nurodyta, kad K. Š. ne dirba, o tik mokosi, patvirtina 2017 m. birželio 16 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. 0643-0932. Nelegalaus darbo tyrimo akte pažymėta, kad K. Š. paaiškino, jog mokosi, kaip pilstyti girą ir dėti ledus į indelį, atėjo 12 val., bus iki 14 val., dėl mokymų susitarė su direktoriumi M. Ž. Taip pat nurodyta, jog M. D. paaiškino, kad apmoko K. Š. (b. l. 4). Taigi darytina išvada, jog VDI atstovai apie galimybę, kad K. Š. 2017 m. birželio 6 d. ne nelegaliai dirbo, o tik mokėsi, buvo informuoti jau patikrinimo metu, tačiau plačiau šios aplinkybės netyrė. Neatlikus išsamaus tyrimo ir neišanalizavus visų aplinkybių buvo surašytas nelegalaus darbo tyrimo aktas ir administracinio nusižengimo protokolas.

Aplinkybę, kad K. Š. pradėjo dirbti ne 2017 m. birželio 6 d., o 2017 m. birželio 7 d., patvirtina ir Integracijos su VSDFV informacine sistema duomenys, pagal kuriuos K. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. birželio 7 d. (b. l. 8–9). Duomenis, kad K. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradeda dirbti nuo 2017 m. birželio 7 d., patvirtina ir sudaryta darbo sutartis (b. l. 13). Įrodomąją reikšmę turi ir M. Ž. pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog SMS susirašinėjimo su UAB „A.“ buhaltere metu M. Ž. 2017 m. birželio 5 d. 13.22 val. persiuntė buhalterei informaciją apie įdarbinamąją K. Š. bei nurodė, jog pastaroji pradės dirbti nuo trečiadienio (t. y. nuo 2017 m. birželio 7 d.) (b. l. 15). Faktą apie K. Š. darbo pradžią nuo 2017 m. birželio 7 d. patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas SODRAI dėl K. Š. įdarbinimo (b. l. 19), 2017 m. birželio 6 d. pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 17/06-06_VAID (b. l. 20), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopija (b. l. 21–22), UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalas (b. l. 10–12) ir kt.

Papildomai pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Šios įstatymo normos aiškinimas ir susiformavusi teismų praktika leidžia tvirtinti, kad bendrovės vadovas būdamas pakankamai rūpestingas ir atsakingas privalo žinoti, kokie asmenys ir ką veikia, t. y. už kokių darbų atlikimą yra atsakingi, darbo vietoje. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nepatvirtino fakto, kad M. Ž. su K. Š. būtų susitaręs dėl darbinių funkcijų atlikimo 2017 m. birželio 6 d., kad būtų nurodęs tokį darbo laiką, kokiu dirbo ir kita darbuotoja M. D., būtų susitarę dėl konkretaus darbo užmokesčio už darbą šią dieną, jog jai būtų buvę patikėti darbo įrankiai ir t. t.

Nagrinėjamu atveju M. Ž. pozicija nebuvo atsaini, jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, žinojo, ką prekybvietėje 2017 m. birželio 6 d. veikė K. Š., kad ji tuo metu tik mokėsi, o ne dirbo. Jis su K. Š. buvo susitaręs, jog darbą įmonėje mergina pradės nuo 2017 m. birželio 7 d. ir būtent nuo šios dienos ji bus legaliai įdarbinta, tačiau pati K. Š. sutiko prieš dieną ateiti apsižiūrėti darbo vietoje ir pasimokyti, kad pirmą darbo dieną būtų lengviau ir žinotų, ką bei kaip reikia daryti, jog darbas vyktų sklandžiai. Be to, byloje nesama jokių duomenų, kad M. Ž. K. Š. už darbą 2017 m. birželio 6 d. būtų mokėjęs. Taigi visos nustatytos ir aptartos aplinkybės neleidžia tvirtinti, jog vienkartinis kliento aptarnavimas, trukęs itin trumpai, gali būti prilyginamas K. Š. nelegaliam darbui, už kurį administracinėn atsakomybėn galėtų būti traukiamas M. Ž. M. Ž., K. Š. ir M. D. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, jų pateiktos pozicijos nekito, be to, parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.

Apeliaciniame skunde taip pat buvo nurodyta, kad DK 105 straipsnio 1 dalyje (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) apibrėžta, jog, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, tačiau išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Vis dėlto, vienkartinis kliento aptarnavimas ar apmokymas prieš darbą, dar oficialiai nepradėjus dirbti, negali būti prilyginamas išbandymui DK 105 straipsnio (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) prasme. Apeliaciniame skunde buvo pateikta nuomonė, jog iškelta versija, kad esą Institucijos inspektoriai liepė K. Š. aptarnauti klientą, yra tik gynybinė pozicija. Iš byloje esančių duomenų negalima vienareikšmiškai nuspręsti, ar iš tiesų Institucijos atstovai paprašė, jog K. Š. aptarnautų klientą, kol M. D. teikė rašytinius paaiškinimus, tokius duomenis nurodė tik K. Š. ir M. D., tačiau tikrai negalima tvirtinti, jog tokia versija buvo iškelta, siekiant išvengti atsakomybės, kadangi tokią įvykių eigą nurodė ne pats M. Ž., o būtent K. Š. su M. D., kurios administracinėn atsakomybėn nėra traukiamos. Bet kokiu atveju, ar savanoriškai siekdama padėti būsimai kolegei, ar paprašyta Institucijos atstovų, K. Š. aptarnavo klientą ne atlikdama darbines funkcijas, o susiklosčius situacijai, kadangi M. D. tuo metu negalėjo.

Taigi visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad a) K. Š. 2017 m. birželio 6 d. dar neturėjo pavaldumo administracinėn atsakomybėn traukiamam M. Ž.; b) K. Š. klientą aptarnavo ne tiek darbdavio, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo M. Ž., naudai, o labiau norėdama padėti ir susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms; c) 2017 m. birželio 6 d. K. Š. nebuvo paskirta atlikti konkrečias užduotis, t. y. ji minėtą dieną darbo funkcijų neatliko. Apibendrinant darytina išvada, jog M. Ž. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus, atstovaujamo skyriaus vedėjo Vytauto Ročio, apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.