Kauno apylinkės teismo įsakymas

2014-01-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-683-725/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-01-09
Bylos Nr.
1-683-725/2014
Teisminio proceso Nr.
1-23-1-01011-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Kaltinamasis
E. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-683-725/2014Teisminio proceso Nr. 1-23-1-01011-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.6; 2.10.1.4; 1.2.9.9; 2.10.1.3; 2.10.1.4. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Bliūdžiuvienė, išnagrinėjus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. vengė pareigos išlaikyti vaiką, o būtent:

pagal 2008-05-22 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą vengė pareigos mokėti sūnaus E. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 350 Lt nuo 2008-04-01 ir tęsiant iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant jo motiną R. P., laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki pat sūnaus pilnametystės alimentų nemokėjo ir neteikė jokios kitos materialinės paramos vaikui, nors turėjo visas galimybes vykdyti teismo sprendimą, nes buvo darbingas, t. y. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, dėl ko iki sūnaus pilnametystės susidarė įsiskolinimas 17038,60 Lt.

Kaltinamasis E. P. pilnai prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, ir parodė, kad 1992-08-29 sudarė santuoką su R. P.. Gyvenant santuokoje gimė sūnus E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Nesusiklosčius gyvenimui kartu, jie pradėjo gyventi atskirai, nors oficialiai santuoka nutraukta nebuvo. Nepilnametis sūnus E. liko gyventi su mama. Jiems pradėjus gyventi atskirai, žmona kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui sūnui, kadangi kaltinamasis nepadėjo jai išlaikyti sūnaus. 2002-09-30 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš jo buvo priteistas išlaikymas sūnui. 2008-05-22 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu jų santuoka buvo nutraukta. Tuo pačiu sprendimu sūnaus išlaikymui iš jo buvo priteista mokėti po 350 Lt. kas mėnesį. Ir pirmą kartą priteisiant alimentus, ir nutraukiant santuoką kaltinamasis teisme dalyvavo, apie išlaikymo priteisimą žinojo, su priteista suma sutiko. Šiuo sprendimu nuo 2008-04-01 buvo nutrauktas alimentų išieškojimas sūnaus išlaikymui pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2002-09-30 sprendimą civilinėje byloje. Po išlaikymo priteisimo, t. y. nuo 2008-04-01 teismo priteistos sumos sūnaus išlaikymui nemokėjo nei karto, kadangi neturėjo iš ko, be to, kiek jam buvo žinoma, sūnus buvo materialiai aprūpintas, o jam dar vis buvo nuoskaudos ir pyktis dėl iširusios šeimos. Nuo 2008-05-22 iki 2008-07-23 jis dirbo UAB „Š.“, čia gavo atlyginimą, tačiau teismo priteistos sumos nemokėjo, kadangi mažai uždirbo, darbovietėje nebuvo pranešęs, kad pagal teismo sprendimą turi mokėti teismo priteistą išlaikymą. Nuo 2008-11-06 iki 2008-12-05 buvo įsigijęs verslo liudijimą, tačiau pajamų iš šio verslo negavo, todėl priteisto išlaikymo irgi nemokėjo. Darbo biržoje registruotas nebuvo, kadangi nematė prasmės ten registruotis. Pats pragyveno iš atsitiktinių uždarbių, taip pat padėdavo draugė. Kadangi Lietuvoje darbo nerado, maždaug 2009 metais išvažiavo į Norvegiją, nuo to laiko ten gyvena. Būdamas Norvegijoje, taip pat ne visada turėjo darbo, todėl teismo priteisto išlaikymo sūnui irgi nemokėjo. Apie tai, kad sūnui išmokas moka vaikų išlaikymo fondas, jis žinojo, tačiau susidariusio įsiskolinimo padengti neturėjo iš ko. Visą tą laiką, t. y. nuo 2008-04-01 jis buvo darbingas, jokioje įkalinimo įstaigoje bausmės neatlikinėjo, darbo biržoje registruotas nebuvo, oficialaus darbo Lietuvoje neturėjo, nes gyveno Norvegijoje, teismo priteisto išlaikymo sūnui nemokėjo. Su sūnumi E. bendrauja, palaiko draugiškus santykius, nors jau du metus jo nėra matęs. Bendrauja „skype“ arba telefonu. Švenčių progomis sūnų pasveikina, nors dovanų įteikti neturi už ką, jo gyvenimu domisi, tačiau jokios kitos materialinės paramos sūnui neteikia, kadangi neturi iš ko (b. l. 68).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

liudytojos R. P. parodymais, kad 1992-08-29 sudarė santuoką su E. P.. Gyvenant santuokoje, gimė sūnus E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Nesusiklosčius gyvenimui kartu, maždaug 1997 m. pradėjo gyventi atskirai, ji liko su nepilnamečiu sūnumi. Nuo to laiko daugiau niekada su E. P. kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, nors oficialiai santuoka nutraukta nebuvo. Kadangi, pradėjus gyventi atskirai, E. P. sūnaus išlaikyti nepadėjo, tai ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Išlaikymas teismo sūnui buvo priteistas 2002-09-30, o 2008-08-08 buvo išlaikymo perteisimas, po kurio priteista mokėti po 350 Lt kas mėnesį, pradedant nuo 2008-04-01 ir tęsiant iki sūnaus pilnametystės. Tuo pačiu sprendimu buvo nutraukta jų santuoka. Kadangi E. P. po antro priteisimo nė karto teismo priteisto išlaikymo nemokėjo, 2008-02-12 su prašymu dėl išmokų kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją. 2008-07-09 buvo priimtas sprendimas išmokas mokėti, jas gauna nuo 2008-01-12. Buvęs sutuoktinis su sūnumi iki pilnametystės bendravo mažai, jo auklėjimu ir mokymusi domėjosi taip pat mažai, švenčių progomis pasveikindavo, kartais ir su dovanomis, tačiau teismo priteisto išlaikymo nemokėjo, jokios kitos materialinės paramos neteikė (b. l. 28);

liudytojos V. D. parodymais, kad, jai dirbant Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teisės ir skolų išieškojimo skyriaus vyresniąja specialiste, 2008 m. vasario 12 d. į Vaikų išlaikymo fondo administraciją kreipėsi pareiškėja R. P., pateikė dokumentus, nurodytus „kreipimosi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl vaikų išlaikymo fondo išmokų tvarkos aprašo“ 5 punkte. Remiantis pateiktais dokumentais, 2008-07-09 buvo priimtas sprendimas dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo Nr. 1.35-8149, kuriuo nuspręsta nuo 2008-02-12 E. P., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį mokėti po 125 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. Ši išmoka bus mokama iki kol atsiras LR Vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą. Iš antstolės U. D. 2008 m. rugsėjo 5 d. pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą Nr. 0050/08/01059 buvo matyti, kad iš E. P. vaikui išlaikyti nustatyta mokėti po 350 Lt kas mėnesį išieškotojai R. P.. Atsižvelgiant į gautą dokumentą, 2008-10-28 buvo priimtas sprendimas dėl sprendimo pakeitimo Nr. 1.35-13776. E. P. išmokos iš vaikų išlaikymo fondo nutrauktos nuo 2011 m. spalio 4 d., nes jis sulaukė pilnametystės (b. l. 25-26);

2008-05-22 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, kuriuo iš E. P. sūnaus E. P. išlaikymui priteista teikti lėšas periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį, pradedant nuo 2008-04-01 ir tęsiant iki sūnaus pilnametystės (b. l. 40);

prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, kad Vaikų išlaikymo fondo administracija prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, kad E. P. nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį sūnų E. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-8);

2011-11-23 antstolės L. U. D. pateiktais duomenimis rašte Nr. 0050/08/01059, kuriame nurodyta, kad skolininkas E. P. nuo 2008-08-08 alimentų nemokėjo, išlaikymo įsiskolinimas iki pilnametystės yra 17038,60 Lt (b. l. 50).

Teismas daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamojo nusikalstama veika pilnai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 164 str., nustačius aplinkybes, kad kaltinamasis vengė išlaikyti vaiką.

E. P. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme ir jos dydžiu sutinka, paskirtą bausmę pažada vykdyti (b. l. 81).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad E. P. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, padaryta tyčia, jis neteistas (b. l. 64), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 62-63), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 58), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 60).

Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam yra pagrindas skirti sankcijoje numatytą trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto bausmę, manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai.

Kadangi E. P. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. – šiuo baudžiamuoju įsakymu skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

nusprendė:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir skirti jam 30 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad sumažinta bausmė yra 20 parų arešto.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d., 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-12-19 iki 2013-12-20 – vieną parą.

Bausmės pradžią, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, skaičiuoti nuo E. P. sulaikymo dienos.

Kaltinamasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 str. 4 d).

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė