Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui T. M. dėl apgaule įgytų pinigų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. kovo 18 d. teisme gautas atsakovo T. M. atsiliepimas, kuriame jis sutinka, kad turi grąžinti gautus pinigus- 200 Eur, nesutinka su 5 proc. metinėmis palūkanomis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija 5000,00 Eur, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokiu būdu nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai bylą žodinio proceso tvarka prašo nagrinėti bent viena šalis arba teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio suma neviršija 5000,00 Eur, teismas negavo bent vienos iš šalių prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, teismo sprendimą surašant su sutrumpintais motyvais (CPK 441 straipsnis).

Kaip nustatyta iš byloje esančių dokumentų, ieškovės atstovė A. J. 2023-04-06 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariatą su pareiškimu dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, pagal pareiškėjos pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (b.l.5). Ikiteisminis tyrimas 2024-03-06 nutarimu buvo sustabdytas, nenustačius. nusikalstamą veiką padariusių asmenų (b.l. 33-34). Ikiteisminio tyrimo metu asmuo, kuriam buvo pervestos lėšos- T. M.- buvo apklaustas kaip liudytojas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką paliudijo, kad gavęs socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą užsidirbti tarpininkaujant pervedant pinigus, gautus pinigus pervesdavo pagal atsiųstas nuorodas, pats atlygio negavo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-04-04 atliko 200 Eur pervedimą T. M., mokėjimo paskirtyje nurodyta : MB (duomenys neskelbtini) (b.l.29). Procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad pervedimas buvo daromas kaip avansinis mokėjimas už automobilį, po pinigų pervedimo pardavėjas tapo nebepasiekiamas.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažino, kad padarė ieškovei padarytą žalą.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) neįvykdyta įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atlikti veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas atsakomybės be kaltės išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Taigi, deliktinės civilinės atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas šias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, įskaitant ir pačios žalos padarymo faktą bei jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022, 51 punktas). CK 6.263 straipsnio, įtvirtinančio pareigą atlyginti padarytą žalą deliktinės atsakomybės atveju, 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitiems asmenims; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (to paties straipsnio 2 dalis). Nusikaltimas neabejotinai yra pareigos laikytis tokių taisyklių pažeidimas, o juo padarytą žalą atsakingas asmuo (nusikaltimą padaręs asmuo) turi atlyginti visiškai, t. y. taikant visiško nuostolių atlyginimo principą. Paprastai žala atsiranda kaip nuostoliai, o nuostoliai visuomet yra atlyginami pinigais. Nuostoliai laikomi žalos pinigine išraiška.

Byloje nagrinėjamu atveju Atsakovas pripažino, kad atliko neteisėtus veiksmus- suteikė nenustatytiems asmenims tarpininkavimo paslaugas, gavo iš ieškovės 200 Eur ir pervedė juos pagal gautą nuorodą, nors pats nieko nepardavė ieškovei. Tokių veiksmų rezultatas- ieškovė neteko pinigų- 200 Eur, tačiau už tuos pinigus norimo rezultato negavo. Tarp šių veiksmų neabejotinai egzistuoja priežastinis ryšys, atsakovas savo katę suprato ir pripažino. Ieškovė siekė įgyti automobilį ir už jį sumokėjo 200 Eur avanso, tačiau po pinigų pervedimo automobilio pardavėjas tapo nebepasiekiamas ryšio priemonėmis, pinigų negrąžino, automobilio nepardavė, t.y. pinigai į atsakovo T. M. sąskaitą buvo pervesti be jokio teisėto pagrindo, todėl gavėjas privalo juos grąžinti. Ieškovė teismui teikė tvirtinti taikos sutartį, tačiau pateikta taikos sutartis atsakovo nepasirašyta, teismui nebuvo pateikta duomenų, kad atsakovas apie taikos sutartį buvo informuotas, todėl teismas tokios vienašališkos taikos sutarties netvirtino.

Iš atsakovo ieškovei priteistina 200 Eur be pagrindo pervestų lėšų.

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos šioje byloje jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 29,00 Eur žyminis mokestis (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais).

Ieškovė prašė teismo iš atsakovo priteisti jos patirtas pašto išlaidas, susidariusias siunčiant teismui procesinius dokumentus paštu- 7,18 Eur. Šis prašymas netenkintinas, ieškovei buvo išaiškinta galimybė prisijungti prie EPP ir teikti procesinius dokumentus, tačiau ieškovė šiuo būdu nepasinaudojo, todėl taip pat turi prisiimti sau minimalias išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) banke, 200,00 Eur (du šimtus eurų) žalos ir 29,00 Eur (dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismą.