Utenos apylinkės teismo sprendimas

tretiesiems asmenims G. S.

dalyvaujant institucijos, duodančios išvadą -Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Pekštenienei,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas ieškinį pripažino iš dalies ir paaiškino , jog po po teismo sprendimo jis išlaikymą dukrai moka. Šiuo metu suma yra indeksuota ir jis moka po 100 eurų kas mėnesį. Sutinka mokėti išlaikymą po 130 eurų kas mėnesį, nes tai atitinktų jo gaunamas pajamas, jo turtinę padėtį. Jis dirba , jo pajamų vidurkis siekia apie 550 eurų per mėnesį . Šiuo metu jis gyvena su drauge K. S.. Kartu su ja augina ir išlaiko jų bendrą vaiką ir dar kartu su jais gyvena draugės du vaikai, kuriuos taip pat išlaiko iš bendrų lėšų. Atsakovas nurodė, jog jis ir papildomai teikia lėšų dukrai. Duoda jai grynų į rankas, prisidėjo prie telefono, kompiuterio pirkimo, prieš mokyklą skiria papildomai lėšų. Be to, jis duoda dukrai maisto produktų, tai žvėrienos produktų. Su dukra bendrauja, nuveža ją į būrelius, kai ji paprašo. Dukra ateina į jo namus. Buvo momentų, kai ieškovė trukdė jam ir dukrai bendrauti, nes po santuokos nutraukimo jų santykiai yra konfliktiški. Dėl ieškovės pateiktos sąmatos , atsakovas nurodė, jog ieškovės pateiktos sumos yra nepagrįstos , neracionalios . Jo manymu dukters poreikiams užtikrinti per mėnesį reikia apie 310 eurų, tai būtų 130 eurų maistui, 40 eurų vaiko higienai ir sveikatai, 50 eurų aprangai, 60 eurų lavinimui, laisvalaikiui ir 30 eurų vaiko poreikiui turėti būstą. Be to, atsakovas nurodė, jog jis niekada neatsižada dukra rūpintis , visada ieškovei siūlo savo pagalbą ir ateityje tai darys. Prašė vadovautis jo argumentais pateiktas atsiliepime į ieškinį.

Teismo posėdžio metu tretysis asmuo G. S. paaiškino, jos jis visiškai palaiko ieškovės ieškinį. Nurodė, jog jis gyvena su ieškove , kartu augina jų bendrą vaiką ir ieškovės dukrą iš pirmos santuokos. Jis neskiria vaikų, juos abu vienodai išlaiko iš bendrų lėšų. Jis yra įmonės savininkas. Įmonė užsiima automobilių pervežimu , saugojimu. Įmonė nėra pelninga, nes yra sunku išsireikalauti lėšas iš asmenų už automobilių saugojimą, pervežimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies .

Bylos medžiaga, ieškovės, jos atstovės, atsakovo, jo atstovo, trečiojo asmens paaiškinimais, nustatyta, jog šalys , gyvendamos santuokoje, susilaukė dukters L. M. , gim. (duomenys neskelbtini) 2010m. lapkričio 23d., Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp šalių buvo nutraukta . Iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas dukrai L. po 300 litų ( 86,89 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. (t.1 b. l. 10-17) Atsakovas išlaikymą moka ir šiuo metu indeksuota suma yra 100 eurų. Įsiskolinimo nėra. Ieškovė teismui teikė ieškinį ir prašo pakeisti priteistą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 250 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu, teikė atsiliepimą. Taikaus susitarimo tarp šalių pasiekti nepavyko.

LR CK 3.201 straipsnio nuostatos numato galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, jeigu iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat atsiradus papildomoms išlaidoms, kiekvienu konkrečiu atveju individualizuojant teisės normų taikymą ir išsaugant protingą vaiko interesų ir poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą .

Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo(motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar gerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Nustačius , kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies)turtinė padėtis, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne- tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 20008m. lapkričio 10d., nutartis civ. Byloje Nr.3K-3-495/2009) Koks išlaikymo dydis būtinas vaikui vystytis, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti , pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Kaip nustatyta pagrindas išlaikymo dydžio keitimui yra - tai vis didėjantys ieškovės ir atsakovės dukros L. M. poreikiai. Kuomet 2010 metais buvo priteistas išlaikymas šalių dukrai , jai tebuvo 5 metai. Šiuo metu jai 14 metų, ji išaugo, lanko mokyklą, įvairius būrelius, jai daugiau reikia drabužių, higienos priemonių, didėja išlaidos maistui , laisvalaikiui, lavinimui , todėl nebeužtenka atsakovo teikiamo išlaikymo , kuris buvo nustatytas 2010metais. Be to, šalių dukra turi sveikatos problemų, tai neaiškios kilmės galvos skausmas, kurį lydi galvos svaigimas, silpnumas, žema temperatūra. (t.1, b.l. 25-28, 95-100) Ieškovė prie ieškinio pateikė L. M. išlaikymo išlaidų sąmatą (t., 1, b. l. 6-7) ir nurodė išlaidas, kurios , jos manymu , yra būtinos dukters poreikių patenkinimui. Tai išlaidos maistui, vaistams, vitaminams, lavinimo priemonėms, drabužiams, higienos priemonėms, išlaidos gimtadieniui, kurui , pramogoms, gyvūnėlio išlaikymui ir kita. Ieškovės paskaičiavimu, tai visos jos nurodytos išlaidos dukters visų poreikių patenkinimui sudaro 556,79- 591,19 eurų , todėl prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 eurų .

Atsakovas, jo atstovas neginčijo, jog išaugo jų dukters L. poreikiai, kad jos išlaikymui reikia daugiau lėšų , tačiau ginčijo ieškovės pateiktą išlaikymo išlaidų sąmatą, teikdami, jog išlaidos nepagrįstos, neracionalios , kad nėra būtinos visos sąmatoje nurodytos išlaidos. Atsakovo skaičiavimu dukros išlaikymui per mėnesį užtektų apie 310 eurų, nes dukra dar gauna vaiko pinigus, kurie sudaro 60 eurų. Teigė, jog atsakovas , be priteistos išlaikymo sumos, duoda dukrai papildomai grynų pinigų, prisidėjo prie telefono, kompiuterio pirkimo, prieš mokslo metus duoda papildomai pinigų , taip pat teikia maisto produktų. Ieškovė šių atsakovo aplinkybių nepaneigė.

Byloje nustatyta, jog atsakovas dirba pagal neterminuotą darbo sutartį ir vidutiniškai uždirba po 700 eurų per mėnesį (t.1, b. l. 71, 170, 171) , turi nekilnojamojo turto, tai žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 74-78) , automobilį (t.1 b. l. 80). Atsakovas yra medžiotojas, turi tris šaunamuosius ginklus, moka medžiotojų klubui nario mokestį (t.1 b. l. 180, 181-182 )Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens, draugės K. S. bute. Kartu su drauge sugina jų bendrą vaiką, tai (duomenys neskelbtini), gimusią dukrą A. M.. (t.1. b. l. 67) Atsakovo ir jo draugės K. S. šeimoje auga ir atsakovo draugės du vaikai, tai sūnus E., gim. (duomenys neskelbtini) metais, kuris yra moksleivis ir dukra D., gim. (duomenys neskelbtini) metais, kuri yra studentė. (t.1, b.l. 68,69,70 ), Atsakovo draugė K. S. dirba , jos uždarbis vidutiniškai per mėnesį 468 eurai. (t.1, b.l. 72, 171) Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį nenustatė, jog atsakovo turtinė padėtis yra pablogėjusi. Jis turi pastovų darbą, gauna pastovų atlyginimą, sveikatos problemų neturi, turi kitų išlaikytinių . Nenustatyta, jog atsakovas slepia pajamas ar kitokiu nesąžiningu elgesiu vengia išlaikymo pareigų.

Ieškovė su dukra ir trečiuoju asmeniu, savo vyru G. S. , bei jų bendru vaiku, sūnumi V., gim. (duomenys neskelbtini) metais gyvena ieškovės vieno kambario bute. Ieškovė dirba, ji vidutiniškai per mėnesį gauna 650 eurų atlyginimą . Šalių dukters L. pajamos yra 60 eurų per mėnesį gaunami vaiko pinigai. Ieškovės sutuoktinis, tretysis asmuo G. S. yra uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas . Bendrovė dirba pelningai. Jis turi nekilnojamojo turto, automobilių. (t.1, b. l. 145-147, 194,155- 160)

Institucijos duodančios išvadą- Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė teismui pateiktą išvadą , jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovo mokamas išlaikymo dydis nebeužtikrina normalių šalių nepilnametės dukters poreikių . Dėl prašomos ieškovės išlaikymo sumos atstovė nepasisakė, nurodė, jog tai palieka spręsti teismui, įvertinus šalių turtinę padėtį.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, ir rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.).

Ieškovė prašo priteisti nepilnametės dukters išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį, nurodydama, kad ji pildo maksimalius dukters poreikius, nes dukra labai gerai mokosi, dalyvauja įvairiose veiklose, todėl ji nori tenkinti visus jos poreikius ir tam jai reikia žymiai daugiau pinigų. Atsižvelgiant į pateiktus ieškovės paaiškinimus, ieškovės , jos šeimos turtinę padėtį , į nepilnamečio vaiko poreikius, detalizuotus išlaikymo išlaidų sąmatoje, į atsakovo, turtinę padėtį , į tai, jog jis turi ir daugiau išlaikytinių , bei vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu konstatuoja, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą dukrai po 200 kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali vaikui priteisti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. Šiuo atveju ieškovės pateiktoje vaiko išlaikymo sąmatoje yra nurodyti maksimalūs vaiko poreikiai ir išlaidos jų patenkinimui. Pagal suformuluotą teismų praktiką , teismo priteistina iš atsakovo išlaikymo suma po 200 eurų kas mėnesį atitinks realius šalių dukters poreikius ir atsakovo galimybes bei pareigą teikti tokio dydžio išlaikymą. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu konstatuotina, kad 200 Eur per mėnesį suma gaunama tiek iš atsakovo , tiek iš ieškovės (viso 400 eurų) yra pakankama suma tokio amžiaus nepilnametės dukters išlaikymui ir atitinka jos būtiniausius poreikius. Ieškovės nurodytoje išlaidų sąmatoje išlaidos nepilnametei dukrai per mėnesį yra nepagrįstai aukštos , nepagrįstos ir neatitinka suformuotai teismų praktikai dėl vaiko poreikių tenkinimo. Tai tokios išlaidos, kaip pavyzdžiui kelių kuprinių per metus pirkimas, kelių skėčių pirkimas ir jų nurodyta kaina , kelių sportinių batelių , slidinėjimo kostiumų pirkimas ir kita. Ieškovės paaiškinimai teismui dėl tokių išlaidų, teismo neįtikino, jog tokios išlaidos dukrai yra būtinos ir pagrįstos . Ieškovė teigė, jog dukra nori lankyti daug ir įvairių būrelių, dalyvauti projektuose ir ji tai dukrai leidžia ir nori maksimaliai jai viską suteikti. Kaip nustatyta posėdžio metu, tai ieškovė dėl dukters būrelių lankymo ir dalyvavimo kitose veiklose su atsakovu nesitarė ir nesprendė kaip tokią dukters veiklą finansuos. Ieškovė pati viena nusprendė ir tokiu būdu ji pati prisiėmė visą finansinę naštą bei prievolę tenkinti maksimalius dukters poreikius.

Dėl vaiko gaunamų pinigų.

Atsakovas, prašydamas ieškinį tenkinti iš dalies ir sutikdamas teikti 130 eurų išlaikymą dukrai, nurodė, jog reikia įvertinti ir tai, jog dukra gauna vaiko pinigus, tai 60 eurų ir jie yra skirti vaiko poreikių patenkinimui, todėl juos reikia įskaityti į bendrą išlaikymo dukrai sumą. Su tuo nesutiko ieškovė ir jos atstovė, teikdamos, jog tai vaiko pinigai ir juos valstybė moka , kad sumažintų socialinę atskirtį ir šie pinigai nėra skirti kasdieninių vaiko poreikių patenkinimui . Tokios pat nuomonės buvo ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė .

Dėl vaiko gaunamų pinigų paskirties šiuo metu nėra vieningos teismų praktikos.

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, o neįgaliam vaikui – 1,84 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį.

Išmokos vaikui tikslas – mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Ši išmoka iš esmės yra vaiko turtas. Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. Vadinasi, šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį. Juolab, tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims (taip pat ir valstybei) pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Teismas mano, jog išmoka yra skirta suteikti papildomą finansinę paramą vaikams ir juos auginantiems tėvams. Todėl jei valstybės mokamos išmokos vaikui dydžiu būtų mažinama tėvų išlaikymo pareiga vaikams, vaikų padėtis nė kiek nepagerėtų, nebūtų sudarytos sąlygos geriau ir visapusiškiau patenkinti vaiko poreikius. Tokia situacija nesiderintų nei su išmokų vaikams paskirtimi, nei su geriausių vaiko interesų prioriteto principu, reiškiančiu, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Apibendrindama tai, kas pasakyta, teismas konstatuoja, kad valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydžio.

Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas ar motina turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei procesinius dokumentus ruošė ir ją teisme atstovavo advokatė, todėl ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 250 eurų už ieškinio parengimą, 150 eurų už rašytinių paaiškinimų parengimą ir 100 eurų už atstovavimą, viso 500 eurų bylinėjimosi išlaidų (t.2, b.l. 23) ir šias išlaidas ieškovė prašė priteisti iš atsakovo. Atsakovą atstovavo advokatas, tačiau teismui neteikė bylinėjimosi išlaidų ir neprašė jų priteisti. Tretieji asmenys taip pat neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnio nuostatos numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas , jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies . Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, tai yra 80 procentų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 400 eurų turėtų bylinėjimosi išlaidų. (500 x 80 :100 = 400) Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis už išlaikymo priteisimo – 36 eurai ir teismo turėtos pašto išlaidos – 13.50 eurų..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259str., 260 str., 270 str.,-

nusprendžia:

Pakeisti 2010m. lapkričio 23d., Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą ir nuo 2019m. lapkričio 15d., priteisti iš A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai L. M., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamai motinos V. S., išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 eurų iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją .

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) V. S. 400 (keturis šimtus) eurų bylinėjimosi išlaidų.

Išieškoti iš A. M. , a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 36 eurų žyminio mokesčio ir 13,50 eurus teismo turėtų pašto išlaidų ( įmokos kodas 5660) . Įmokas mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AB (buvęs AB DNB bankas), arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui , paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.