- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-07
- Bylos Nr.
- T-406-1057/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00065-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė Butvilienė
asmeniui, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, J. M., jo atstovei advokatei Kristinai Sandaraitei Butvilienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ Karoliniškių poliklinikos teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pratęsimo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi J. M., padariusiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytą uždraustą veiką nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi J. M. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pakeista į stacionarų stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. kovo 7 d. gautas VšĮ Karoliniškių poliklinikos teikimas dėl J. M. priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pratęsimo
Teismo posėdžio metu VšĮ Karoliniškių poliklinikos atstovė teikimą palaikė ir nurodė, kad pacientą stebi nuo 2024 metų sausio 15 dienos. Per paskutinius 6 mėnesius buvo stebėta teigiama dinamika. Buvo nukreiptas į Respublikinę Vilniaus psichiatrinę ligoninę, bet ten nebuvo paguldytas, nes nebuvo indikacijų, gydytojai nematė poreikio guldyti. Toliau jis buvo nukreiptas į ligų priklausomybių centrą, ten konsultuotas psichiatro. Jam 2 savaites truko priklausomybės nuo alkoholio stacionarinė psichosocialinė reabilitacija pagal specialią programą. Priklausomybių ligų centre lankė anoniminius alkoholikus, buvo konsultuotas psichiatro, psichologo, socialinių darbuotojų ir pastoviai stebimas jų centre. Išraše iš priklausomybių ligų centro epikrizėje nurodyta, kad motyvacija gydymui išliko išorinė, nepakankama. Teikta informacija apie priklausomybę nuo alkoholio, pacientas klausėsi aktyviai, susilaikyti nuo alkoholio motyvacija stiprėjo. Vartojimo pasekmės formavosi. Buvo dirbama su atkryčiu, rizikos veiksniais, įvardijo dalinai, tikėjo, kad bus viskas gerai-savaime. Nesuvokia atkryčio kaip problemos. Emocijos ir jausmų neįsivardija, mokėsi tvarkytis su stresu, dalyvavo socialinių įgūdžių lavinimo ir terapeuto užsiėmimuose. Buvo rekomenduota tęsti anoniminių alkoholikų klubą, gydytojas rekomendavo rusų grupę, bet iki šiol jis nebuvo atvykęs. Gydymas buvo rekomenduotas, bet pacientas jo nenori ir nevartoja, nes galvoja, kam gydymas, jeigu jis alkoholio nevartoja. Jie tęsia stebėjimą, stiprina motyvaciją. Prašo tęsti priverstinį gydymą ir stebėjimą.
Teismo posėdžio metu asmuo, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės J. M. nurodė, kad vaistus vartojo. Ten tabletės. Negeria tablečių, nes negėrė alkoholio, nenori gerti alkoholio. Geria po vieną tabletę nakčiai, ryte nieko nevalgė ir pasidarė bloga. Jam nebuvo laiko, tėvas sulaužė koją, reikia padėti seseriai. Jis gyvena su buvusia žmona. Jis jaučia, kai išgers bus bloga. Sutinka, kad gydytojas jį kontroliuotų. Jam geriau, kai gydytojai jį prižiūri.
Teismo posėdžio metu atstovė advokatė Kristina Sandaraitė Butvilienė nurodė, kad atsižvelgiant į gydytojos paaiškinimus nuspręsta, kad gydymą yra tikslinga tęsti. J. M. pats neprieštarauja, todėl prašo pratęsti.
Į teismo posėdį neatvyko prokuroras (šaukimas išsiųstas e. paštu), todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. BPK 405 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmeniui taikomos priverčiamosios medicinos priemonės taikymas gali būti pratęstas, jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė. Įstatymas nustato du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios priemonės taikymą: asmens psichikos sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
BK 98 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.
VšĮ Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro priverstinio ambulatorinio stebėjimo įvertinimo akte nurodoma, jog per paskutinius 6 mėnesius stebėta teigiama dinamika. Pacientas į psichiatro bei socialinio darbuotojo konsultacijas PSC atvykdavo laiku, jų metu apsvaigimo nuo alkoholio ar alkoholinės abstinencijos nebebuvo stebėta. Kelis kartus buvo nuvykęs į priklausomybių ligų gydytojo konsultacijas RPLC. Šių metų sausio mėnesį baigė 2 savaičių trukmės priklausomybės nuo alkoholio stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos programą RPLC. Paciento teigimu, apie 4 mėnesius alkoholio visiškai nevaitoja. Visgi, išraše iš RPLC SPSR skyriaus aprašoma, jog pacientui nesusiformavo kritika savo sutrikimui, motyvacija gydytis išliko išorinė. Be to, pacientas neturi susidaręs konkretaus ir tvaraus plano, kaip toliau laikytis blaivybės - išreiškia nepagrįstą lūkestį, jog tą padaryti pavyks savaime ir ateityje neatsiras potraukio alkoholiui. Taip pat, nepradėjo reguliariai lankyti anoniminių alkoholikų (AA) susirinkimų, psichologo ar psichiatro konsultacijų RPLC, liko bedarbis, ir, nesilaikydamas specialistų rekomendacijų, nutraukė medikamentinį gydymą Disulfiramu, darydamas klaidingą prielaidą, jog šiuo metu nesant išreikšto potraukio alkoholiui, gydymas nebereikalingas. Rekomenduojama tęsti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą, kadangi pacientui išlieka kritikos priklausomybei nuo alkoholio stoka, pasiekta remisija yra trumpa, pacientas neturi plano, kaip išlaikyti blaivybę ateityje, todėl atkryčio tikimybė yra aukšta ir reikalingas tolimesnis gydymas. Teismo posėdžio metu VšĮ Karoliniškių poliklinikos atstovė nurodė, kad pacientas jam paskirtų vaistų nevartoja, nes galvoja, jog kam reikalingas gydymas, jeigu jis alkoholio nevartoja. Atkreiptinas dėmesys, jog pats J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis geriau jaučiasi, kuomet yra prižiūrimas gydytojų.
Teismas, įvertinęs VšĮ Karoliniškių poliklinikos teikimą, proceso dalyvių poziciją nagrinėjamu klausimu, daro išvadą, kad yra pagrindas tęsti J. M. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teismas konstatuoja, kad J. M. sveikatos būklė per tą laiką, kai jis stebimas ambulatoriškai nėra stabili, jis yra linkęs nevartoti jam paskirtų vaistų, kyla pagrįstų dvejonių dėl jo motyvacijos gydymuisi. Gydytojos bei priverstinio ambulatorinio stebėjimo įvertinimo akto komisijos narių teigimu, J. M. neturi konkretaus plano, kaip išlaikyti blaivybę ateityje, stokoja kritikos alkoholio priklausomybei, todėl jam rekomenduotina gydymą tęsti.
Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti VšĮ Karoliniškių poliklinikos atstovės, gydančios gydytojos paaiškinimais, todėl pripažįsta, kad jos duoti paaiškinimai yra objektyvūs. Taigi nustatyta, kad J. M. būklė nėra pakankamai stabili, nėra sulaukta progresyvaus ir stabilaus J. M. psichikos būklės pagerėjimo. Gydymo efektyvumui bei tinkamos motyvacijos susiformavimui pasiekti reikalingas ilgesnis stebėjimo laikotarpis. Aptariamos priverčiamosios medicinos priemonės tolesnis taikymas galės kartu užtikrinti jo pastovesnę emocinę būklę gyvenamojoje aplinkoje bei socialinį stabilumą.
Įvertinus į tai, kad, nepratęsus ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, J. M. sveikatos būklė gali dar stipriau pablogėti, taip pat gali padidėti jo socialinis pavojingumas, tikslinga pratęsti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 5 ir 6 dalimis,
nutaria:
VšĮ Karoliniškių poliklinikos teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsimo, J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tenkinti.
J. M. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis - pratęsti 6 (šešiems) mėnesiams.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.