- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-08
- Bylos Nr.
- 1A-425-300-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-82-1-00513-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
- Nuteistasis
- V. B.
- Nukentėjusysis
- Z. B.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 69 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir V. B. įpareigota per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jos priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiai pusę – 9000,00 Lt padarytos žalos.
Priteista iš V. B. nukentėjusiai Z. B. 18 000,00 Lt žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. B. nuteista už tai, kad 2010 m. rugsėjo 29 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini), prieš nukentėjusios valią, apgaule, t. y. nuo teismo pasislėpusiam asmeniui pasakius, kad reikia surašyti jos turimas santaupas, iš anksto susitarusi ir veikdama bendrininkų grupėje su nuo teismo pasislėpusiu asmeniu, įsibrovė į Z. B. gyvenamąjį namą, kuriame iš miegamojo kambario pagrobė po lova paslėptoje rankinėje buvusius Z. B. priklausančius 18 000,00 Lt ir tuo padarė nukentėjusiai tokio dydžio turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji V. B. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendį ir ją išteisinti, o baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Skunde nurodo, kad ji nepadarė nusikaltimo už kurio padarymą buvo nuteista skundžiamu nuosprendžiu, todėl teigia, kad nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl teismo padaryta išvada dėl jos kaltės neteisinga. Nuteistosios įsitikinimu, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais, ar tikimybėmis, dėl to teigia, kad esminė teismo padaryta klaida – rėmimasis nepatikimais ir nepagrįstais įrodymais. Plėtodama savo argumentus apeliantė nurodo, kad nukentėjusioji pareiškime policijai dėl įvykdyto nusikaltimo nurodė, kad nusikaltimą jos atžvilgiu padarė apie 40 metų moteris, 20 metų moteris ir 30 metų vyriškis. Pareiškime ji nurodė: „veidų aš apibūdinti negaliu“. Analogiškai parodė ir apklausos metu. Ikiteisminio tyrimo metu Z. B. buvo parodytos nuotraukos atpažinti ir ji, neva, atpažino visus 3 nusikaltusius asmenis, tarp jų ir V. B.. Teisme nukentėjusioji parodė, kad tos moters, kuri ją apvogė, salėje nėra, iš nuotraukų neatpažino ir tos moters daugiau nėra mačiusi. Nuteistoji teigia, kad atpažinimas iš nuotraukų kelia abejonių, nes atpažinimo protokolas, nuteistosios nuomone, gali būti suklastotas. Be to, nurodo ir tai, kad liudytojas R. B. teisme nepatvirtino, kad jis ją ir T. S. vežė į (duomenys neskelbtini) 2010 m. rugsėjo 29 d., ir parodė, kad iš jo 2011 m. vasario 18 d. (duomenys neskelbtini), prieš pat jam įregistruojant santuoką Civilinės metrikacijos skyriuje, buvo išgauti melagingi parodymai ir, jei jis nebūtų pasirašęs po policijai reikalingais parodymais, būtų buvęs sulaikytas ir nebūtų įregistravęs santuokos. Toliau savo skunde apeliantė kritikuoja policijos pareigūno 2011-01-21 tarnybinį pranešimą ir teigia, kad teismas jį netinkamai išanalizavo, kadangi, pasak nuteistosios, jos telefono numerio tarnybiniame pranešime minimų telefonų numerių sąraše nėra (jos telefonoas – (duomenys neskelbtini)). Taip pat nurodo, jog byloje yra duomenų, kad 2010 m. rugsėjo 29 d, 11.28 val. abonentas (duomenys neskelbtini) skambino V. B. iš (duomenys neskelbtini). Tačiau, nuteistosios teigimu, byloje esančių telefonų išklotinių duomenimis, jos nurodytu laiku (duomenys neskelbtini) nebuvo, ir byloje nėra duomenų, kur tuo metu ji buvo. Be kita ko, nurodo ir tai, kad teismas buvo įpareigojęs prokurorą pateikti duomenis, kur yra mobiliojo ryšio bazinė stotis (duomenys neskelbtini), t. y. tos bazinės stoties veikimo teritorijoje abonentas (duomenys neskelbtini) skambino V. B., tačiau, pasak nuteistosios, prokuroras tokių duomenų teismui nepateikė. Dėl to nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų teismo išvadą, kad buvo skambinta (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą prokurorui.
Nuteistosios apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendis naikintinas, nes surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą, ir baudžiamoji byla perduotina prokurorui (BPK 326 str. 1 d. 5 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Siekdamas tinkamai parinkti reikiamą sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšį (BPK 326 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas turi nustatytus įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendžio (nutarties) trūkumus teisingai ir tiksliai teisiškai įvertinti.
BPK 219 straipsnis reglamentuoja kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, atskleidžiant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Pažymėtina, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras ir sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-575/2011). Kai kaltinamajame akte nenurodytos ar neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, sprendžiama, kad jis neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų (kasacinės nutartys Nr. 2K-575/2011, 2K-387/2011, 2K-414/2010, 2K-413/2010).
Nustačius tokias aplinkybes, kaltinamojo akto atitiktį BPK 219 straipsnio reikalavimams turėjo įvertinti pirmosios instancijos teismas. To teismas nepadarė ir todėl priėmė neteisingą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 256 straipsnio reikalavimų ir nuteistosios teisės į gynybą, šiuo atveju negali ištaisyti kaltinamojo akto trūkumų. Konstatuoti kaltinamojo akto trūkumai yra pagrindas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui.
Konkrečios bylos duomenimis, 2011 m. liepos 14 d. kaltinamuoju aktu V. B. buvo perduota teismui dėl šešių nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kaltinant ją nusikalstamu būdu įgyto turto įgijimu. 2011 m. liepos 22 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje V. B. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį perduota nagrinėti teismui (3 t., 3 b. l.). Po to, bylą jau nagrinėjant teisiamajame posėdyje, 2012 m. lapkričio 16 d. prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimą V. B.: vietoje šešių jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 straipsnio 1 dalyje – kaltinant ją vienos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, už tai skundžiamu nuosprendžiu ji ir buvo pripažinta kalta ir nuteista.
Taigi, jau šioje teisinėje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismui, vadovaujantis prokuroro pakeisto V. B. kaltinimo formuluote, ir taip ją nuteisiant už vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, juridiškai liko neįvertintos kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje, kuriomis V. B. buvo kaltinama perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnyje nustatytos nagrinėjimo teisme ribos – byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tokiu būdu apylinkės teismas, pažeisdamas BPK 255 straipsnio reikalavimus ir BPK 256 straipsnio nuostatas, priimdamas pakeistą prokuroro kaltinimą ir net nesvarstydamas kitų V. B. inkriminuotų veikų egzistavimo, kurių padarymu ji buvo kaltinama perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, padarė esminį BPK pažeidimą.
Maža to, nagrinėjamoje byloje esantys duomenys – asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai (1 t., 24–29 b. l.), nukentėjusiosios Z. B. ikiteisminio tyrimo (1 t., 20 b. l.) ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (3 t., 64 b. l.), liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., 50 b. l.) leidžia teigti, kad kaltinamajame akte ir pakeistame kaltinime nurodytos V. B. nusikalstamos veikos aplinkybės neatitinka apylinkės teismo posėdžių metu nustatytų aplinkybių, nes byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyti V. B. veiksmai, atitinkantys ne jai pakeistame kaltinime nurodytus ir inkriminuotus veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, bet nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Be to, anksčiau aptarti duomenys tvirtina, kad galbūt ne visi asmenys yra patraukti kaltinamaisiais, t. y. kad baudžiamosios teisės požiūriu liko neįvertinti šioje byloje liudytoju apklausto asmens – R. B. veiksmai.
Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad byloje surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitiko jam Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje keliamų reikalavimų, nes V. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašytos netinkamai ir nurodyti ne tie Lietuvos Respublikos BK straipsniai, numatantys atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, bei baudžiamosios teisės požiūriu neįvertinti R. B. veiksmai.
Remiantis konstituciniais teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principais, teismas turi pareigą ne tik išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, bet ir teisingai taikyti baudžiamuosius įstatymus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Teisingas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, be kita ko, reiškia tinkamą kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų baudžiamąjį teisinį įvertinimą – kvalifikavimą. Tik tinkamai kvalifikavus nusikalstamas veikas gali būti įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nieko nekalto nenuteisti (BPK 1 straipsnio 1 dalis).
Dėl to, kas pasakyta, skundžiamas teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą Nr. 1A-425-300-2013 perduoti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai.