- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-01
- Bylos Nr.
- A2.6.-3101-270/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01625-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Pažeidėjas
- K. S.
- Kategorijos
- 2.7.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. 2016-01-29, apie 01.30 val., Valakupių g., Vilniuje, vairavo automobilį „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių. Šiais veiksmais K. S., pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
K. S. tiek tyrimo metu (b.l. 2), tiek apklausta teisme pažeidimą pripažino, patvirtino, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje ji vairavo automobilį neturėdama tam teisės, norėdama pasimokyti vairuoti, nes turėjo laikyti vairavimo egzaminą „Regitroje“, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi.
Pažeidimo faktą ir K. S. kaltę, be jos prisipažinimo, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1,2), policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas (b.l. 4), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto prieonės vairavimo (b.l. 6), iš kurių matyti, kad policijos pareigūnai 2016-01-29, apie 01.30 val., patikrinimui sustabdė automobilį „Skoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja K. S. nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir paaiškino, jog dar nespėjo įgyti teisės vairuoti transporto priemones, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad K. S. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, vairuotoja nušalinta nuo vairavimo.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas nustatė, kad pažeidėjos veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d., kadangi K. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.
K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog ji pažeidimą pripažino ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ATPK 20 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad teisingumo principas reiškia ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), t.y. pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013; 2AT-29-2013).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. S. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir gailėjosi jį padariusi, todėl teismas neturi pagrindo netikėti K. S. teiginiais, kad pažeidimą ji padarė atsitiktinai, nepagalvojusi apie savo poelgio pasekmes, t.y. norėdama pasimokyti vairuoti, nes turėjo laikyti vairavimo egzaminą VĮ „Regitroje“. Iš K. S. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad ji supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą bei suvokia tokio savo elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, o taip pat į padaryto pažeidimo pobūdį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei pažeidėjos asmenybę, kuri yra jauno amžiaus, administracine tvarka nebausta, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant K. S. švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 286-287 straipsniais, teismas,-
nutaria:
K. S. pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, ir jai, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, skirti 50 (penkiasdešimt) eurų baudą.
Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis Mokesčių administravimo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² - 302⁸ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.