Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Jurgitos Mastauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

L. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), praeityje teistas:

1. 2013 m. gruodžio 3 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. 2015 m. balandžio 14 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

3. 2015 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažina 1/3, ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. balandžio 14 d. Kauno apylinkės teismo paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. 2016 m. spalio 14 d. paleistas iš PN, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. G. 2023 m. sausio 3 d., apie 17.44 val., (duomenys neskelbtini), pavežėjimo paslaugas teikiančiame „(duomenys neskelbtini)“ automobilyje „Toyota prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu, grasindamas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, t. y., pripjauti, mažiausiai šešis kartus peiliu smogė G. K. į dešinį petį, taip bandydamas įdurti, tačiau nepataikė, dėl ko nukentėjusiajam G. K. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis L. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2023 m. sausio 3 d. apie 17.44 val. iš savo mobilaus ryšio telefono kvietė „(duomenys neskelbtini)“ pavėžėjimo paslaugas teikiantį automobilį, kadangi norėjo grįžti namo pas močiutę. Jis buvo apsipykęs su savo drauge, todėl buvo piktas ir neturėjo nuotaikos. Jo pavežti atvyko „(duomenys neskelbtini)“ automobilis „Toyota prius“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas buvo vyras, kuris dėvėjo medicininę kaukę. Pagalvojo, kad vairuotojas kaukę dėvi dėl jo, todėl labai supyko ir priėmė tai asmeniškai. Jis vairuotojui nurodė jį nuvežti iki (duomenys neskelbtini) namo, bet pakeliui persigalvojo ir paprašė sustoti prie „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi norėjo nusiimti grynųjų pinigų. Vairuotojas sustojo prie įėjimo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, jis vairuotojui sumokėjo už suteiktas paslaugas 3 eurus ir persigalvojęs nelipo iš „(duomenys neskelbtini)“ automobilio. Vairuotojo vėl paprašė nuvežti už parduotuvės kampo, kadangi buvo šalta ir šlapia, nenorėjo eiti, bet šis atsisakė tai padaryti, o jis dar labiau supyko dėl to ir pasakė jam, kad jei norėtų, tai jį galėtų čia išsilaipinti. Vairuotojas bandė raminti, bet jis jo neklausė, šaukė ant vairuotojo, sakė jam, kad jį pasigaus, susiras jį, iš savo kelnių kišenės išsitraukė peilį su atsilenkiančia geležte ir mosikavo, bandė vairuotoją įbauginti. Šaukė ant vairuotojo, daug keikėsi, sakė jam, kad pripjaus, bandė pagąsdinti vairuotoją, todėl užsimojo link jo dešinio peties šoniniu smūgiu, bet vairuotojo nepasiekė, peilis atsidūrė tarp sėdynės atlošo ir vairuotojo peties. Tada dar tris kartus dešine ranka bandė pataikyti vairuotojui į dešinio peties sritį, bet nepavyko, nes peilis vis atsitrenkdavo į sėdynės atlošą. Dar ne mažiau tris kartus bandė vairuotojui su peiliu smūgiuoti iš viršaus, bet taip pat, jam tai padaryti nepavyko, todėl išlipo. Tokiais savo veiksmais jis vairuotoją tiesiog norėjo išgąsdinti, ragino šį lipti lauk iš automobilio ir pasikalbėti vyriškai, o ne pakenkti jo sveikatai. Aplinkui buvo žmonių, jie vaikščiojo aplinkui, bet jų konfliktas vyko daugiau automobilio viduje, todėl negalvoja, kad kažkas tai galėjo girdėti ar matyti. Išlipęs iš „(duomenys neskelbtini)“ automobilio dar ragino vairuotoją išlipti ir išsiaiškinti vyriškai, bet šis nelipo iš automobilio, bendravo su juo pro vos pravertą automobilio langą. Kadangi vairuotojas jam per automobilio stiklą parodė savo mobilaus ryšio telefoną, kurio ekrane matė, kad šis skambina policijos pareigūnams, todėl išsigandęs pasekmių pasišalino, t. y., nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę ir iš karto išėjo iš jos pro kitą išėjimą. Ėjo tiesiai pas savo močiutę. Peilis, kuriuo jis smūgiavo „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui į dešinį petį, šiuo metu yra iš jo paimtas prie kito ikiteisminio tyrimo, kurio Nr. 01-1-19670-23. Tai yra tas pats peilis. Jis pasielgė labai blogai, kvailai, neapgalvotai, buvo apimtas didelio pykčio. Dėl savo elgesio labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vykdo individualią veiklą, dirba „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje vairuotoju. 2023 m. sausio 3 d. apie 17.42 val., gavo užsakymą, paimti žmogų iš (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu 17.44 val., į jo vairuojamo automobilio „Toyota“ galą dešinėje pusėje įsėdo vyras apie 25 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 186 m. ūgio, apsirengęs tamsiai mėlyna striuke, mėlynais džinsais, sportiniais juodai baltais batais, bei juoda sportine kepure. Asmuo elgėsi bei kalbėjo normaliai, neatrodė piktas ir nurodė, kad važiuos adresu (duomenys neskelbtini). Vyras tik pradėjus važiuoti paklausė, kodėl jis dėvi medicininę veido kaukę. Jis vyrui paaiškino, kad šiuo metu šiek tiek serga, dėl to dėvi kaukę saugodamas kitus asmenis. Važiuojant (duomenys neskelbtini) prospektu ir privažiavus parduotuvę „(duomenys neskelbtini)", adresu (duomenys neskelbtini), vyras paprašė sustoti prie parduotuvės. Jis sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje prie laiptų į parduotuvę. Tuomet vyras išsitraukė iš kišenės piniginę ir paprašė pavažiuoti už parduotuvės. Paklausus, ar vyras nori tęsti kelionę, šis nieko neaiškino, tik prašė pavažiuoti už parduotuvės. Jis atsisakė ir paprašė susimokėti už kelionę, kurios vertė buvo 2.90 eurų. Vyras susimokėjo ir toliau prašė važiuoti už parduotuvės. Jam dar kartą atsakius važiuoti, vyras atidarė automobilio duris, pradėjęs lipti iš automobilio iš dešinės kišenės išsitraukė peilį su iššokama geležte, pradėjo rėkti ir užsimojęs dešine ranka, kurioje laikė peilį, bandė durti, tačiau jo ranka atitrenkė į sėdynės, kurioje sėdėjo, atlošą. Iš karto po to jis pasitraukė kiek galėjo, prie vairo. Vyras, kuris sėdėjo automobilio gale, dar bandė durti jam ne mažiau kaip du kartus pro tarpą tarp sėdynių, tačiau jisai negalėjo pasiekti jo. Atlikdamas šiuos veiksmus, vyras iš jo nereikalavo jokių pinigų ar daiktų, dėl to negalvoja, kad jo tikslas buvo jį apiplėšti. Tuomet vyras šiek tiek atsilošė, ir jis tuo metu staigiai pavažiavo su automobiliu šiek tiek atgal. Jam pavažiavus atgal, vyras atsitraukė atgal, išlipo iš automobilio, užtrenkęs duris apibėgo automobilį ir bandė atidaryti vairuotojo duris, kur jis sėdėjo, bet durys buvo užrakintos. Būdamas lauke ,vyras laikė peilį priglaustą prie šlaunies. Tuo metu jis paėmė mobilaus ryšio telefoną ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą. Vyras, kuris buvo lauke, pamatęs, kad jis skambina, pradėjo šalintis už parduotuvės kampo. Pamatęs, kad jis važiuoja paskui, vyras apsisuko ir įbėgo į parduotuvę. Dėl patirto didelio išgąsčio paskui vyrą nesekė, kadangi tuos vyro veiksmus automobilyje suvokė kaip realią grėsmę savo sveikatai ir gyvybei. Viskas vyko automobilyje, ar kas nors galėjo matyti, nežino.

Papildomai nukentėjusysis G. K. ikiteisminio tyrimo metus parodė, kad vyriškis atrodė tvarkingas, nuo jo sklindančio alkoholio kvapo neužuodė, šis neatrodė neblaivus ar kitaip apsvaigęs. Matė, kad iš dešinės kelnių kišenės šis išsitraukė išstumiama geležte peilį. Traukdamas peilį, iš karto paspaudė mygtuką ir iš peilio iššoko geležtė, peilis buvo iki 10 cm ilgio. Garsiai rėkdamas vyriškis jį gąsdino rodydamas staigius judesius su peiliu link jo, su koja pravėrė automobilio dureles, nes matė, kad jis dešine ranka bando atsisegti saugos diržą. Rėkdamas vyriškis daug keikėsi, kokius tiksliai keiksmažodžius vartojo nebeatsimena, šaukė, kad jį pripjaus, tą kartojo ne mažiau penkis kartus. Išsigandęs kiek įmanoma atsitraukė link vairuotojo pusės durų ir vairo. Klientas šoniniu smūgiu užsimojęs su peiliu rankoje bandė jam pataikyti į dešinės peties sritį, tačiau jo ranka atsitrenkė į sėdynės atlošą, todėl vyriškis jo su peiliu nepasiekė, nes peilio geležtė atsidūrė tarp sėdynės atlošo ir peties. Taip vyriškis bandė jam ne mažiau tris kartus smogti peiliu, bet nei karto jam nepavyko. Viskas vyko labai greitai. Vyras, įvertinęs situaciją, kad jo su peiliu smūgiuodamas šoniniu smūgiu nepasieks, bandė smūgiuoti iš viršaus. Peilis visą laiką buvo dešinėje jo rankoje. Smūgiuojant peiliu iš viršaus vyriškis smogė ne mažiau kaip tris kartus į jo peties sritį, bet vėlgi nepataikė dėl tos pačios priežasties, kad jo ranka vis atsimušdavo į sėdynės atlošą. Kaip suprato, vyriškis vis stebėjo ir laukė, kada jis išlips iš automobilio. Buvo labai išsigandęs, todėl jam šovė mintis pavažiuoti atgal ir taip vyriškį parblokšti su jo paties atidarytomis durelėmis. Įsijungęs atbulinės eigos svirtį pavažiavo atgal. Tuomet nuo automobilio pajudėjimo galinės automobilio durelės užsidarė pačios ir klientas atėjo prie jo durų. Jis iš karto užsirakino viduje automobilio. Kadangi priėjęs prie vairuotojo pusės durelių vyras jam kažką sakė, jis vos vos vairuotojo pusės priekinį langą prasivėrė ir girdėjo, kad šis toliau grasino, jog jį vis tiek susiras. Jis vyriškiui parodė savo telefoną per stiklą, kad kviečia policijos pareigūnus, ir šis iš karto pradėjo šalintis. Sėdynė apgadinta nebuvo, vyriškis jam nei turtinės, nei moralinės žalos nepadarė, civilinio ieškinio nereikš nei dabar, nei kada nors ateityje.

Parodymo atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis G. K. atpažino L. G. kaip jį užpuolusį asmenį.

UAB (duomenys neskelbtini) LT rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pavėžėjo paslaugą užsakiusio asmens paskyroje nurodyti keleivio duomenys yra (duomenys neskelbtini), nurodytas telefono numeris bei vardas, pavardė „L. K.“.

Tarnybiniame pranešime dėl informacijos užfiksuota, kad patikrinus iš „(duomenys neskelbtini)“ gautus duomenis, t. y., ieškotas asmuo pagal el. p. „L. G.“, patikrinus asmenį, POLIS II sistema parodė 2 pretendentus, t. y., L. G. gim. (duomenys neskelbtini), ir L. G. gim. (duomenys neskelbtini) m. Patikrinus L. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., pastebėta, kad tel. Nr. iš „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo (duomenys neskelbtini) sutampa su asmens darbo biržoje nurodytu tel. Nr. Taip pat, asmens deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (įvykis įvyko adresu (duomenys neskelbtini)), asmuo 8 kartus registruotas PRĮR 7 kartus kaip įtariamasis, asmuo PRĮR sulaikytas 12 kartų.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), iš gatvės pusės, matoma asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, už kurios pastatas. Ant pastato pakabinta iškaba su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrėjus įvykio vietą prie laiptų iš visų pusių, tyrimui reikšmės turinčių daiktų ar pėdsakų nerasta. Automobilių stovėjimo aikštelėje, žiūrint nuo pastato pusės, prie plastikinių pilonų, dešinėje pusėje matoma stovinti šviesios spalvos transporto priemonė „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus transporto priemonę iš išorės, jokių apgadinimų ar pėdsakų nerasta. Apžiūrėjus visą minėto automobilio vidų, saloną, jokių apgadinimų, grumtynių pėdsakų, objektų ar pėdsakų taip pat nerasta.

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota lauko kamerų vaizdo įrašų apžiūra, kurių data yra „01-03-2023 Tue 17:45:00 (W)“. Vaizdo įrašas nespalvotas. Įraše matosi dalis kelio, pėsčiųjų perėja, dalis automobilių stovėjimo aikštelės. 17:47:55 vaizdo įraše matyti kaip į aikštelę įvažiuoja šviesios spalvos automobilis, valstybinių numerių iš vaizdo įrašo nustatyti nėra galimybės, (pagal automobilio formas, automobilis galimai „TOYOTA“ markės). Automobilis įvažiavęs sustoja, 17:48:39 prasidaro automobilio vairuotojo pusės priekinės durelės ir galinės, dešinės pusės durelės. Iš galinės dešinės pusės išlipa asmuo, su tamsios spalvos striuke, tamsia kepure su snapeliu. Asmens tapatybės iš vaizdo įrašo nustatyti nėra galimybės. Asmuo su kepure išlipa iš automobilio ir prie atvirų galinių durelių stoviniuoja, vėliau 17:48:45 matyti, kaip asmuo pusiau įlenda į automobilį, tuo pat metu vairuotojo vietoje sėdintis asmuo pradaro duris daugiau ir iškiša koją. Vėliau asmuo su kepure išlenda iš automobilio ir vėl kelis kart kiša galvą pro automobilio galines dureles į automobilių vidų ( veiksmas pasikartoja 3 kartus), ką tiksliai asmuo daro iš vaizdo įrašo nustatyti nėra galimybės. Trečią kartą asmeniui lendant į automobilį, automobilis su praviromis durimis pavažiuoja į priekį. Asmuo su kepure apeina automobilį ir prieina prie automobilio vairuotojo pusės priekinio lango, pastoviniuoja ir nueina 17:49:29 dingsta iš vaizdo stebėjimo kameros matymo lauko. Vėliau minėtas automobilis aikštelėje kelis kart pavažiuoja į priekį ir atgal. 18:02:13 vaizdo įraše į aikštelę įvažiuoja policijos tarnybinis automobilis.

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, sudaryta stenograma. Skambinantysis G. K. prisistato, kad yra „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, kad jį ką tik su peiliu keleivis puolė automobilyje adresu „(duomenys neskelbtini)s. G. K. pasakoja, kad jo nespėjo užpulti, jis pradėjo važiuoti, kai jis išsitraukė peilį. Keleiviui neįtiko, kad jis su kauke sėdėjo. Keleivis už kelionę iškart sumokėjo.

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta 11-lika pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų, iš kurių matyti įvykio vietoje pareigūnų atliekama įtariamojo paieška, sisteminama pirminė informacija apie įvykį.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant įtariamojo L. G. apklausą, pastarasis nurodė, kad peilis su iššokančia geležte, kuriuo jis 2023 m. sausio 3 d. grasino G. K. yra paimtas prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-19670-23 medžiagos, kuris yra Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės J. P. žinioje. Kadangi su minėtu peiliu galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir jis galimai yra nusikaltimo įrankis ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-00505-23, todėl prašoma leisti gauti peilio apžiūros protokolo ir foto lentelės kopiją bei pridėti minėtą peilį prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00505-23 medžiagos.

Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas sulenkiamas peilis juodos spalvos rankena.

Teismas, įvertinęs visus aukščiau aprašytus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, konstatuoja, jog jie laikytini kaltinamojo L. G. kaltės įrodymu dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis 2023 m. sausio 3 d., apie 17.44 val., (duomenys neskelbtini), pavėžėjimo paslaugas teikiančiame „(duomenys neskelbtini)“ automobilyje „Toyota prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu, grasindamas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą – pripjauti, mažiausiai šešis kartus peiliu smogė G. K. į dešinį petį, taip bandydamas įdurti, tačiau nepataikė, dėl ko nukentėjusiajam G. K. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl L. G. veika pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, teismas konstatuoja, jog procesas šioje byloje gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis L. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad L. G. baustas administracine tvarka, registruotas psichiatrinio gydymo įskaitoje – gydytas VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, tačiau specialisto Išvadose Nr. 93TPK-279/2023, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). Dėl priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamas veikas skirtina prokurorės siūloma BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda. Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Peilis dėžutėje priduotas saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 51 MGL ( 2550,00 eurų ) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir skirti sumažintą galutinę bausmę 34 MGL (1700,00 eurų ) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą – peilį dėžutėje, priduotą saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Įpareigoti L. G. šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.