Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2018-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1059-1079/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-05-29
Bylos Nr.
1-1059-1079/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Kaltinamasis
R. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1059-1079/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24151-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 29 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, neįgalus, gyv. (duomenys neskelbtini), laikinai – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015 m. vasario 27 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2015 m. gruodžio 1 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; bausmė atlikta 2016 m. rugsėjo 5 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2018 m. gegužės 22 d., apie 20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia suėmė už rankų jas suspausdamas motinai S. A. P. ir stūmė pastarąją į sieną, dėl ko S. A. P. atsitrenkė nugarą į sieną, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. A. P. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

R. P., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. gegužės 22 d. nuo ryto vartojo alkoholį, vakare, apie kelintą valandą tiksliai jis nežino, grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su motina S. A. P. ir seserimi A. S.. Kadangi grįžo į namus girtas, motina ant jo supyko ir jie pradėjo žodžiu konfliktuoti. Ji ėjo link jo ir burbėjo, priekaištavo jam, jis ją tiesiog paėmė už jos abiejų rankų suspausdamas jas ir stumtelėjo į sieną, ji atsirėmė į sieną ir jis pasitraukė nuo motinos. Supranta, kad tokiais savo veiksmais sukėlė mamai S. A. P. fizinį skausmą, dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 67).

Nukentėjusioji S. A. P., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad yra neįgali ir gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su neįgalia dukra A. S. bei sūnumi R. P.. 2018 m. gegužės 22 d., apie 20 val., į namus grįžo girtas sūnus R. P.. Ji jam pasakė, jog jis yra labai girtas ir pasiūlė eiti miegoti. Sūnus, išgirdęs jos pasakytus žodžius, pradėjo ją iškoneveikti necenzūriniais žodžiais. Po to, jai būnant svetainėje atėjo sūnus, kuris pradėjo griuvinėti, nukrito ant grindų ir pradėjo voliotis. Atsikėlęs paėmė jai už abiejų rankų, stipriai jas suspaudė bei stūmė ją į sieną. Ji neišlaikiusi pusiausviros atsitrenkė į sieną. Tokiais savo veiksmais sūnus R. P. sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 34–35).

Motyvuojamoji dalis

R. P. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2018 m. gegužės 22 d. S. A. P. protokolu-pareiškimu, kuriame pareiškėja nurodė, kad 2018 m. gegužės 22 d., apie 20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), girtas sūnus R. P. sukinėjo jai rankas, išstūmė iš kambario ir tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą (b. l. 11);

2018 m. gegužės 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama S. A. P. atžvilgiu (b. l. 19–25);

2018 m. gegužės 22 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad įvykio vietoje nustatyta, kad 2018 m. gegužės 22 d., apie 20 val., namuose, neblaivus (nustatytas 3,33 promilių girtumas) R. P. spaudė rankas motinai S. A. P. bei pastūmė į sieną, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 27–29);

asmens blaivumo testo rezultatų šaknele, iš kurios matyti, kad 2018 m. gegužės 22 d., 20.22 val., R. P. nustatytas 3,33 promilių girtumas (b. l. 60).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. P. 2018 m. gegužės 22 d. tarpusavio konfliktų metu, būdamas neblaivus, spausdamas rankas ir stumdamas į sieną nukentėjusiąją – motiną S. A. P., sukėlė jai fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo R. P. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų kaltinamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2018 m. gegužės 23 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 81).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

R. P. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas (b. l. 44–45), abu ankstesni teistumai yra susiję su smurtinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis, įvykdytomis prieš nukentėjusiąją S. A. P. (b. l. 46–47; 48–50), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 51–57), nedirba (b. l. 59), neregistruotas darbo biržoje (b. l. 58). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmės termino vidurkio ir maksimumo (BK 54, 61 straipsniai).

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. P. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtą galutinę bausmę, įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 22 d. 20.25 val. iki 2018 m. gegužės 23 d. 11.20 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir laikytina, kad R. P. yra atlikęs dvi laisvės apribojimo dienas.

Pagal BK 67 straipsnį pilnamečiui asmeniui, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės, turinčios padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Įvertinus visas šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis ne pirmą kartą smurtavo prieš savo motiną, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, R. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 4 mėnesių terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. P. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su S. A. P..

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamajam R. P. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9 ir 10 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio; per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. gegužės 22 d. 20.25 val. iki 2018 m. gegužės 23 d. 11.20 val., ir laikyti, kad R. P. yra atlikęs dvi laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, R. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. P. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su S. A. P..

Išaiškinti R. P., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti R. P., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

R. P. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Rozgaitė