Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundą padavusio asmens R. S.

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. S. 2024-05-30 skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. gegužės 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. gegužės 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. buvo nubaustas pagal Lietuvos ANK 346 str. 4 d. 150 Eur bauda už tai, kad 2023 m. gruodžio 13 d. 08.41 val. (duomenys neskelbtini) augindamas avis neužtikrino, kad avys neišbėgtų į važiuojamąją kelio dalį, kad nesukeltų grėsmės kitų asmenų turtui ir sveikatai, dėl ko į važiuojamąją kelio dalį išbėgo avis ir sukėlė eismo įvykį; jo metu apgadinta transporto priemonė, sužeista avis ( adm. b. 4 l. ).

2024-06-04 policijai pateiktu 2024-05-30 skundu R. S. prašė minėtą nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Skunde nurodoma, kad avis nebuvo išbėgusi į važiuojamąją kelio dalį, bet nutrenkta kelkraštyje, todėl dėl eismo įvykio yra kaltas ne gyvūno savininkas, o transporto priemonę neatsakingai valdęs asmuo ( 2-3 l. ).

Ankstesniuose teismo posėdžiuose R. S. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) turi negyvenamą sodybą. Joje vienoje kelio pusėje yra namas, tvartas, daržinė ir sodas. Ši teritorija aptverta vielos tinklo tvora ir elektriniu piemeniu, tvora yra maždaug už 40-50 m. nuo kelio. Kitoje kelio pusėje yra neaptverta pieva, joje stovi svirnas. Avys laikomos aptvertoje teritorijoje. Pripažįsta, kad avys kartais ( bet ne dažnai, kaip teigia K. B. ) iš aptverto ploto pabėga, nes pabaidytos išmuša tinklą.

2023-12-23 ryte jam paskambinę policininkai pasakė, kad iš jo sodybos pabėgo avys, kurių vieną nutrenkė automobilis. Nuvažiavęs pamatė, kad pievoje prie svirno, maždaug už 25 m. nuo kelio, guli jo avis su nulaužta koja. Matėsi, kad avis „buvo užkabinta pievoje“ ( cituojama ). Apie tai jis pasakė policininkams, prašė užfiksuoti, bet policininkai atsakė „tu kaltas, mašina drausta“. Pievoje buvo ir daugiau avių, nes iš viso jų iš teritorijos pabėgo dešimt. Tarp kelio ir pievos griovių nėra, tik pylimas. Pagal a/m vėžes matėsi ( nes buvo pasnigta ), kad smūgis buvo kelkraštyje, po to avis dar nubėgo į pievą. Pats šių aplinkybių niekaip nefiksavo. Mano, kad K. B. reikėjo a/m draudimo, todėl laukė progos ir jai pasitaikius tyčia nudaužė jo avį kelkraštyje.

R. S. atstovas advokatas nurodė, kad pagal bendrąsias taisykles asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė nėra įrodyta. Nors atstovaujamajam inkriminuotas pažeidimas nėra itin reikšmingas, tačiau ir jis turi būti patvirtintas pakankamais įrodymais, kurių byloje nėra. R. S. pozicija, jog yra nekaltas, nekito viso proceso metu. Pagrindinis įrodymas – schema – yra surašyta ne įvykio vietoje, asmenų nepasirašyta, joje nenurodytos nei a/m vėžės, nei susidūrimo vieta, kurią nustatyti turėjo policija, jos apklausiant nenurodė ir policijos pareigūnė. Be to, nuotraukoje matyti, kad a/m stovi prie pat kelkraščio, o schemoje pažymėta, kad ji yra beveik važiuojamosios dalies viduryje. Todėl akivaizdu, kad tokia schema yra nepatikima ( tai jau policijos darbo kokybės klausimas ) ir ja negalima vadovautis. Taip pat nėra įvykio vietos vaizdo įrašo. Todėl šiuo metu nustatyti susidūrimo vietą, t. y. pašalinti abejones dėl atstovaujamojo kaltės, nebėra galimybės. Toks faktas paaiškėjo tik nagrinėjant bylą teisme, todėl keičia skundo reikalavimą, prašo panaikinus nutarimą ne grąžinti bylą policijai papildomai tirti ( nes nebėra galimybių tai padaryti ), bet teiseną prieš V. S. nutraukti neįrodžius jo kaltės, nes jei avarija įvyko kelkraštyje, dėl jos kaltas yra vairuotojas. Be to, peržiūrint vaizdo įrašą matyti, kad įvykio vietoje matomumas yra geras ( matosi toli ), todėl kaltė yra vairuotojo, kuris nepasirinko saugaus greičio. Pažymi, kad tokiu atveju reali žala faktiškai niekam nebus padaryta, nes a/m yra drausta Kasko draudimu ir žalą K. B. atlygino draudimo bendrovė. Prašo teismo posėdyje patikslintą skundo reikalavimą tenkinti.

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas 2024-06-05 atsiliepime prašė skundo netenkinti, nes nuotraukose, vaizdo įraše ir schemoje esantys duomenys patvirtina, jog eismo įvykis vyko važiuojamojoje kelio dalyje ( 5-7 l. ).

Teismo posėdžiuose policijos atstovai paaiškino, kad eismo įvykis buvo kelio važiuojamojoje dalyje, pažeidimas yra užfiksuotas tinkamai, visi reikšmingi įrodymai pateikti byloje, o schema sudaryta tuo metu ( 06-27 d. posėdyje ).

Duomenys schemoje iš juodraščio yra perkelti teisingai, ką patvirtino apklausta liudytoja, kuria netikėti nėra pagrindo. Yra vėžės, pagal kurias matuota. Nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad susidūrimas įvyko važiuojamojoje kelio dalyje. Todėl byloje pakanka įrodymų, kad avis nutrenkta važiuojamojoje kelio dalyje. Gi versijos, jog a/m slydo, susidūrimas vyko kelkraštyje ir pan., yra niekuo neparemtos. Todėl prašo skundą atmesti ir nutarimą palikti galioti ( 10-07 d. posėdyje ).

Teismo posėdžiuose nukentėjusysis K. B. paaiškino, kad įvykio dienos ryte važiuojant į darbą į kelią išbėgo avys. Jis nespėjo sustabdyti a/m, viena avis praslydo, o kitą jis kliudė. Tuo metu snigo, buvo slidus kelias, aplink melioracijos grioviai, todėl išvengti susidūrimo negalėjo. Jis iškart iškvietė policiją, o avis nuriedėjo į dešinį griovį. Gyvena maždaug už 500-600 m. nuo R. S. sodybos, todėl dažnai mato, kad R. S. avys tiek anksčiau, tiek po įvykio beveik kas dieną pabėga iš aptvaro, laksto po kelią. Pastebėjo, kad prieš susidūrimą 5-6 avys buvo dešinėje kelio pusėje ( žiūrint jo važiavimo kryptimi ), iš ten bėgo per kelią į kairę link sodybos ir susidūrimas įvyko jo važiuojamojoje kelio dalyje, o ne kelkraštyje, į kurį išvažiavęs nebuvo; avis kliudė jo dešinį priekinį kampą. Iš anksto avių nesimatė, nes užstoja medžiai. Kelias buvo padengtas ledu. Buvo a/m stabdymo žymės, policija jas fiksavo. Jo a/m buvo techniškai tvarkinga, draudimas atlygino 3200 Eur žalą. Susidūrimas įvyko apie 08.30 val., policija atvažiavo greitai. Nors kelyje leidžiamas 70 km/h greitis, dėl blogų sąlygų važiavo apie 40 km/h greičiu. Susidūrimas įvyko prie kelkraščio, bet važiuojamojoje kelio dalyje. Daugiau neturi ko pasakyti. Prašo skundą atmesti.

Skundas netenkintinas.

Liudytoja J. N. – (duomenys neskelbtini) r. PK tyrėja - parodė, kad įvykio dieną su pareigūnu B. pagal pranešimą nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur rado kelyje stovinčią apgadintą a/m „Audi“, pievoje gulėjo avis, aplink ją lakstė kitos avys. Vairuotojas paaiškino, kad važiuojant avys bėgo per kelią, viena nespėjo ir a/m į ją atsitrenkė; taip pat nurodė, kieno avys ir kad jos lanksto nuolat. Iškvietus netrukus atvyko avių savininkas, ji sau ant lapo nusibraižė schemą, įformino įvykį. Situacija buvo visiškai aiški, susidūrimas buvo važiuojamojoje kelio dalyje. Pagal ką taip nusprendė, paaiškinti negali. Kelias buvo apsnigtas. Ar matėsi susidūrimo vieta, nepamena, bet buvo a/m ( jos apgadinta priekinė dešinė pusė ) detalių. Ką aiškino avių savininkas, neprisimena, bet prieštaravimų jis tikrai nereiškė. Dėl kelio pločio neprisimena. Visus matavimus atliko su rulete. Byloje esančią schemą surašė policijos komisariate, juodraščio neišsaugojo.

Visi įrodymai ( adm. bylos medžiaga, apklaustų asmenų paaiškinimai ir parodymai ) patvirtina ( dėl to ginčo nėra ), kad AN protokole nurodytu laiku ir vietoje K. B. vairuojamas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su R. S. priklausančia avimi; įvykio metu automobilis buvo apgadintas, avis sužeista. Taip pat pagal nustatytas aplinkybes ( keletas avių bėgo per kelią vienos, t. y. be piemens; pabėgusios iš jų laikymo vietos ) nėra abejonių, kad R. S. pažeidė gyvūnų laikymo tvarką ( nedetalizuojama ). Vienintelis ginčas byloje kyla ( ir tuo grindžiamas skundas ) dėl to, ar R. S. yra kaltas ir dėl eismo įvykio.

Sprendžiant šį klausimą teismas visų pirma pažymi, kad R. S. proceso pradžioje iškelta versija ( jog K. B. su a/m tyčia vaikėsi avis, galimai net pievoje ) yra ne tik prieštaraujanti visiems įrodymams ( bus aptarta toliau ), bet ir savaime neįtikėtina, todėl plačiau neaptariant vertinama kritiškai.

Pagrindinis skundo argumentas yra tai, kad nenustatyta susidūrino vieta – kelio važiuojamojoje dalyje ( kaip teigia nukentėjusysis ir konstatuota policijos ) ar kelkraštyje ( kaip teigia R. S. ), o tokiu atveju įvykio kaltininku turėtų būti vairuotojas. Kadangi šios aplinkybės nustatyti ( t. y. pašalinti prieštaravimą ) nebegalima, o visi prieštaravimai turi būti vertinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teisena prieš R. S. turi būti nutraukta neįrodžius kaltės ( jo atstovo pozicija ).

Su tokia pozicija teismas nesutinka dėl sekančių motyvų. Nustatyta, kad pagrindinis dokumentas - eismo įvykio vietos schema ( adm. b. 8 l. ) - buvo surašyta ne įvykio vietoje, o vėliau; jos juodraštinis variantas galimai ( nes tikslių duomenų nėra ) su suinteresuotų asmenų - vairuotojo ir avių savininko - parašais kažkodėl neišsaugotas. Teismo vertinimu, vien ši aplinkybė įrodymą daro nepatikimu ir leidžia ginčyti bet kokias jame užfiksuotas aplinkybes ( nes nėra duomenų teisingumą patvirtinančių parašų ), ką vėliau ir padarė R. S.. Be to, kaip teisingai nurodė R. S. atstovas, schemoje duomenys užfiksuoti aiškiai nepilnai ir net neteisingai – nepažymėta susidūrimo vieta, ant kelio buvusios a/m detalės ( ką pripažino liudytoja, aiškiai matyti nuotraukose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei vaizdo įraše – 3.37-3.39 min., 4.18-4.28 min. ), neteisingai kelio pločio atžvilgiu užfiksuota a/m vieta - ji pažymėta tam tikru ( nors nenurodomu ) atstumu nuo kelkraščio, dalinai net priešingoje eismo juostoje, nors nuotraukose aiškiai matyti, jog jos priekinis dešinysis ratas yra ant suspausto sniego ( t. y. važiuojamosios dalies krašte ), o visai šalia jo matyti iš po sniego kyšanti žolė ( nuotrauka Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašo dalis, susijusi su a/m apžiūra ). Kadangi žvyrkelyje žolė ( juo labiau – santykinai aukšta ) važiuojamojoje dalyje neauga, darytina išvada, jog a/m stovi važiuojamosios dalies pakraštyje, prie pat kelkraščio. Tokiu atveju pagal vėliau pateiktus duomenis apie kelio plotį ( o duomenų, kad šis plotis nuo įvykio būtų pasikeitęs, nėra ) vertintina, kad a/m negalėjo stovėti kirsdama kelio vidurinę ( menamą ) liniją.

Todėl teismas sutinka su R. S. atstovo argumentu, kad ši schema yra netiksli ir net iš dalies neteisinga, dėl ko negali būti laikoma patikimu įrodymu. Tačiau nesutinkama su sekančiu ( pagal loginę seką ) argumentu, jog tokiu atveju susidūrimo vieta laikoma nenustatyta ir kaltė neįrodyta. Pagal įstatymų nuostatas ir suformuotą teismų praktiką visos abejonės yra vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tačiau ne kiekviena abejonė ar įrodymų rinkimo trūkumai sudaro pagrindą konstatuoti, jog tam tikros aplinkybės laikytinos neįrodytomis ( kaip šiuo atveju ). Tokios aplinkybės gali būti nustatomos ir įrodymais su trūkumais, jei juos pakankamai patvirtina kiti įrodymai ( jų visuma – Lietuvos ANK 569 str. 4 p. ).

Šioje byloje nustatyta, kad kaltę ginčijantis R. S., skirtingai nei K. B. ( adm. b. 10 l., teismo posėdžiuose ), proceso eigoje iš esmės pakeitė poziciją ( todėl atstovo argumentas, kad ji nekito nuo pradžių, yra nesuprantamas ) – iš karto po įvykio paaiškinime nurodė, jog prisipažįsta, kad tinkamai neužtikrino, kad avys neištrūktų iš aptvaro, gailisi... su savininku nepavyko susitarti dėl žalos dydžio ( t. y. vairuotojo kaltės klausimo nekėlė – adm. b. 5 l. ) ir tik 2024-02-13 skunde iškėlė versiją dėl susidūrimo kelkraštyje ( adm. b. 14 l. ). Toks pozicijos pakeitimas yra savaime sunkiai paaiškinamas – nustatytomis aplinkybėmis ( iš karto atvykęs į įvykio vietą, esant šviežio sniego dangai, kurioje visi pėdsakai aiškiai matomi ir lengvai fiksuojami, pvz., nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) matomas bato pėdsakas sniege, vaizdo įraše matomos a/m vėžės sniege prieš sustojant ir kt. ) tiek jis, tiek visi kiti dalyvavę asmenys ( policijos pareigūnai, vairuotojas ) privalėjo matyti, jei susidūrimas būtų kelkraštyje ( turėjo likti a/m vėžės įvažiavus į sniegą, sniego dangos pažeidimas susidūrimo vietoje ir kt. ). Tačiau priešingai, policijos pareigūnės Body kameros vaizdo įraše pakankamai aiškiai matyti, kad automobilis priekiniu dešiniuoju ratu į sniegą įsuko staiga, prieš pat sustojant ( 4.11 min. ), o matomoje galimai ( nes tai nėra visiškai aišku ) susidūrimo su avimi vietoje ( taip manytina pagal tikėtiną avies kritimo sniege vietą, kur sniego danga pažeista; iškart po to ant važiuojamosios dalies a/m judėjimo kryptimi ir sniego pakraštyje gulinčias a/m detales ) a/m įsukimo į sniegą vėžių nėra ( 4.18-28 min. ). Teismo vertinimu, šio įrašo duomenys pakankamai ( nes pats įrašas nėra labai kokybiškas ir jo metu iki susidūrimo vietos pareigūnė nenueina ) patikimai patvirtina K. B. versiją ir policijos pareigūnų padarytą išvadą, kad a/m susidūrimas su avimi įvyko važiuojamojoje kelio dalyje, nes neįmanoma įvažiuoti į šviežiu sniegu padengtą kelkraštį, jame susidurti su gyvūnu ir išvažiuoti atgal į važiuojamąją dalį taip, kad sniege neliktų pėdsakų. Todėl R. S. versija dėl susidūrimo kelkraštyje vertinama kritiškai kaip pateikta proceso eigoje, siekiant išvengti atsakomybės, ir prieštaraujanti patikimai nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Papildomai pagal skundo argumentus tik pažymima, kad net ir vairuotojo išvažiavimas į kelkraštį ( kas, kaip minėta, šioje byloje yra paneigta ) nesudarytų pagrindo konstatuoti jo kaltę ( kaip traktuojama skunde ), nes į kelią išbėgo keletas avių, kurias pamatyti iš tolo tikrai trukdė ( kaip teigia K. B. ) dešinėje kelio pusėje esatys medžiai ir pastatas ( tai užfiksuota vaizdo įraše ) ir kurių išsidėstymo kelio atžvilgiu susidūrimo metu nustatyti neįmanoma ( pvz., kaip nurodė K. B., jog viena avies spėjo prabėgti, o kitą kliudė ). Tokioje situacijoje vairuotojo pasukimas į kelkraštį galėtų būti vertinamas ( šioje byloje plačiau neaptariama, nes nustatytos kitokios faktinės aplinkybės ) kaip pagrįstas bandymas išvengti susidūrimo ( dėl versijos apie tyčinį avies nutrenkimą pasisakyta aukščiau ).

Neužtikrindamas avių nepatekimo ant kelio savininkas R. S. pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų, nurodytų nutarime, gyvūnų gerovės ir apsaugos reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, dėl ko atsirado žalos asmens turtui - apgadinta K. B. a/m), todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos ANK 346 str. 4 d. Jokių kitų pagrindų skundžiamam nutarimui panaikinti ar pakeisti skunde ir teismo posėdžiuose R. S. ir jo atstovas nenurodė ir teismo iniciatyva nenustatyta, o tik neesminiai trūkumai ( pvz., nutarimo grafoje „pažeidimo esmė“ formalus nurodymas, jog apgadinta transporto priemonė, jos nenurodant ir kt. ). Todėl R. S. skundas netenkintinas ir skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas ( Lietuvos ANK 642 str. 1 d. 1 p. ).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. gegužės 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. S. nubaustas pagal Lietuvos ANK 346 str. 4 d. 150 Eur bauda, palikti nepakeistą ir R. S. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos ( nuorašo ) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.