Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-01-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-30-334/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A15.-1116-830/2017Nutarimas · 2017-12-28Panevėžio apylinkės teismas
  2. AN2-30-334/2018Nutartis · 2018-01-25Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-25
Bylos Nr.
AN2-30-334/2018
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00831-2017-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-30-334/2018
Proceso Nr. 4-08-3-00831-2017-7Procesinio sprendimo kategorija (S) 21.11.9; 21.11.10; 21.11.11;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 25 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. L. ( toliau – Pažeidėjas) pateiktą apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,42 promilių girtumas, 2017 m. lapkričio 6 d., 17.41 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, manevruodamas atbulomis automobilį ,,Volkswagen Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį A. L., kliudė kitą stovintį automobilį ir jį apgadino. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas stovėjęs automobilis ,,Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu V. L., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 101, 114 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimu pripažino V. L. kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje padarymo ir paskyrė administracinę nuobaudą – 1300 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 3 metams. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, Pažeidėjas pateikė apeliacinį skundą prašydamas panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.Pažeidėjas teigia, kad šis nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyrus įvykio aplinkybių, teismas nepašalino prieštaravimų, jo paaiškinimus teismas vertino kaip nenuoseklius ir jais nesirėmė, neapklausė kitų liudytojų ir rėmėsi vien K. Ž. parodymais, kurie yra ginčytini ir tirtini. Apeliaciniame skunde Pažeidėjas nurodo, kad nėra duomenų, jog jis būtų vairavęs automobilį, be to automobilyje įrengto kablio aukštis neatitinka apgadinto automobilio valstybinio numerio aukščio. Skunde teigiama, kad policijos pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas, t.y. nedelsiant, objektyviai ir išsamiai neištyrė įvykio aplinkybių, neapžiūrėjo transporto priemonių, todėl netinkamai surašė administracinio nusižengimo protokolą, kurio pagrindu apylinkės teismas priėmė nepagrįstą nutarimą, kuris yra naikintinas. Atsiliepimu į skundą Panevėžio apskrities VPK kelių policijos tarnyba nesutinka su skunde išdėstytu reikalavimu ir teigia, kad skundžiamas teismo nutarimas priimtas atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes ir administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Jų nuomone, apylinkės teismas motyvuotai pripažino nepatikimais administracinėn atsakomybėn traukiamą V. L. teisinančius įrodymus bei rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais šį asmenį kaltinančiais įrodymais, kurie neabejotinai patvirtino, jog V. L. įvykdė jam inkriminuotą ANK 493 straipsnio 3 dalies dispozicijoje įtvirtintą teisės pažeidimą.Apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Skunde yra ginčijamas įrodymų vertinimas ir asmens, padariusio eismo įvykį kaltė, todėl apygardos teismas pasisako tik šio apeliacinio skundo ribose. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiami neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, taip pat vengę neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusieji po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenys, kurių veiksmais buvo padarytas KET pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar nulėmę kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad V. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, už tai, kad būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,42 promilių girtumas, 2017 m. lapkričio 6 d., 17.41 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, manevruodamas atbulomis automobilį ,,Volkswagen Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kitą stovintį automobilį ,,Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Apylinkės teismas skundžiamu nutarimu, padarė išvadą, kad V. L. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra įrodyta administracinio nusižengimo protokolo duomenimis, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos schema, liudytojų paaiškinimais, automobilių apžiūros protokolo bei fotonuotraukų duomenimis ir kita byloje esančia rašytine medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Pažeidėjas V. L. savo kaltę neigia ir teigia, kad apylinkės teismas netinkamai vertino reikšmingas bylai aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą, tačiau apygardos teismas šiuos Pažeidėjo argumentus vertina kaip jo gynybinę versiją siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Iš bylos duomenų matyti, kad K. Ž. 2017 m. lapkričio 6 d. apie 17 val. 40 min. važiavo pas tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Ilguoju kiemu pavažiavus pamatė prie tėvų tvoros stovintį automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo einantį vyrą ir sėdantį už vairo. Kadangi jis įjungė atbulinę pavarą, ji taip pat pradėjo judėti atgal, kad jį išleisti tačiau, VW vairuotojui spustelėjus greičio pedalą jis trenkėsi į jos automobilį. Tą aplinkybę, kad Pažeidėjas manevruodamas atbuline eiga atsitrenkė į K. Ž. automobilį, patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad nuvykus į eismo įvykio vietą blaivi automobilio TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja K. Ž. nurodė, kad (duomenys neskelbtini). įvažiuodama į (duomenys neskelbtini)kiemą priekyje ji pastebėjo VW VENTO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį ir sustojo, tačiau minėtas automobilis važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į jos vairuojamą transporto priemonę ir ją apgadino. VW VENTO vairuotojas V. L., kuriam alkotesteriu Alcotest 7510 buvo nustatytas 1,42 prom. girtumas, eismo įvykio metu policijos pareigūnams aiškino, kad į jo stovintį automobilį atsitrenkė pati automobilio TOYOTA PRIUS vairuotoja K. Ž., tačiau šių aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Liudytojas D. Ž. parodė, kad 2017 m. lapkričio 6 d. vakare jam paskambino žmona K. Ž. ir pasakė, kad prie (duomenys neskelbtini)namo įvyko eismo įvykis – į jos automobilį įvažiavo kitas automobilis, kad susidarė konfliktinė situacija su kito automobilio vairuotoju ir prašė atvažiuoti. Atvažiavus pamatė, kad žmonos automobilyje buvo apgadintas priekinis valstybinis numeris ir pamanė, kad valstybinis numeris galimai įlenktas kito automobilio kabliu. Šias liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys automobilių apžiūros protokolo ir fotonuotraukų duomenys. Tai, kad automobilių apžiūra atlikta praėjus tam tikram laiko tarpui V. L. kaltės nepaneigia. Iš minėtų duomenų matyti, kad VW Vento automobilio kablys yra tvirto metalo, išsikišęs iš automobilio korpuso dalies, specifinės formos, apatinė kablio dalis nuo žemės yra nutolusi 40 cm, o viršutinė dalis – 52 cm. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio TOYOTA PRIUS automobilio valstybinis numeris apgadintas 50 cm aukštyje, t.y. apgadinimo aukštis patenka į įrengto kablio aukščio intervalą 40-52 cm, apygardos teismas laiko, kad automobilyje VW VENTO įrengto kablio aukštis atitinka apgadinto automobilio valstybinio numerio apgadintą vietą. Pažeidėjas teigia, kad nebuvo apklausti kiti liudytojai, kurie galėjo nurodyti reikšmingas bylai aplinkybes, tačiau kokias konkrečiai aplinkybes jo minimi liudytojai galėjo patvirtinti ar paneigti skunde nenurodė. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad po eismo įvykio V. L. savo kaltę neigė ir tvirtino, kad tai K. Ž. atsitrenkė į jo stovintį automobilį, tačiau administracinę bylą nagrinėjant teismo posėdyje, V. L. pateikė kitokią įvykių versiją ir parodė, kad K. Ž. negalėjo pravažiuoti pro jo užstatytą automobilį, todėl kilo konfliktas, kurio metu galėjo ir įspirti į K. Ž. automobilio valstybinį numerį ir taip jį sugadinti. Akivaizdu, kad Pažeidėjo nurodytos eismo įvykio aplinkybės yra prieštaringos ir nenuoseklios, todėl apylinkės teismas nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, vertinant visus surinktus byloje esančius įrodymus reikšmingus objektyvios tiesos nustatymui, pagrįstai V. L. parodymus atmetė kaip prieštaraujančius įrodymų visumai ir teisingai nusprendė vadovautis objektyviais nukentėjusiosios K. Ž., bei liudytojo D. Ž. duotais parodymais teismui, kurie esmingai nesiskyrė nuo duotų paaiškinimų po eismo įvykio. Kaip matyti, jų patikimumui ir objektyvumui priežasčių ir abejonių nekyla, pagrindo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė kaltės klausimą V. L. atžvilgiu. Aukštesnės instancijos teismas administracinio nusižengimo protokolo trūkumų nenustatė, abejoti skundžiamu nutarimu neturi pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog V. L. neteisėtais veiksmais buvo padaryta turtinė žala - apgadintas K. Ž. priklausančio automobilio TOYOTA PRIUS valstybinis numeris. Pati K. Ž. padarytą žalą įvertino 30 Eur, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė ir priteisti žalą teismo neprašė. Įvertinus tai, kad teisme konkretus žalos dydis nustatytas nebuvo, klausimo dėl žalos atlyginimo teismas nesprendė ir joks konkretus žalos dydis iš V. L. priteistas nebuvo, apygardos teismas V. L. argumentų dėl žalos atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo nevertina. Be to apeliacinės instancijos teismas taip pat nori atkreipti dėmesį, kad skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad teismas V. L. pripažįsta kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje padarymo ir paskiria administracinę nuobaudą – 1300 Eur baudą. Nors teismas skliausteliuose nurodė vieno tūkstančio ir dviejų šimtų eurų baudą, tačiau akivaizdu, kad tai yra rašymo apsirikimas. Už minėtą teisės pažeidimą, įstatymai numato baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. Iš nutarimo dėstomosios dalies matyti, kad teismas, argumentuodamas administracinės nuobaudos skyrimo motyvus nurodė, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. L. paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, savo dydžiu artimą vidurkiui. Šiuo nagrinėjamu atveju straipsnio sankcijos vidurkis yra 1300 Eur, todėl akivaizdu, kad apylinkės teismas skliausteliuose nurodydamas vieno tūkstančio ir dviejų šimtų eurų baudą padarė rašymo apsirikimą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis apygardos teismas konstatuoja, kad, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neginčijamai įrodo, kad V. L. padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnio 1 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimą nepakeistą ir V. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danutė Švitinienė