Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-18 · Administracinė byla Nr. I-624-968/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-18
Bylos Nr.
I-624-968/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02531-2016-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-624-968/2017Proceso Nr. 3-61-3-02531-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas R. P. su skundu (b. l. 2–4) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), priteisti jam 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2013-11-10 iki 2014-01-16 jis buvo gydomas LAVL Chirurginiame skyriuje netinkamomis sąlygomis. Palatose gyvenamojo ploto vienam asmeniui dydis neatitiko teisės aktų reikalavimų. Nebuvo galimybės pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru, nes pasivaikščiojimo kiemeliai maži ir juose vienu metu būna daug asmenų. Gyvenamosiose palatose ir koridoriuose beveik visi asmenys rūkė. Rūkydavo net naktimis. LAVL nesiėmė jokių veiksmų suteikti nerūkantiems asmenims atskiras patalpas, ar įrengti rūkymo patalpas su tinkama ventiliacija. Ženklai, draudžiantys rūkyti, atsirasdavo tik prieš pat patikrinimus. Po patikrinimų ženklai būdavo nuimami. Tualetas nebuvo atskirtas nuo gyvenamųjų patalpų, jame nebuvo užrakto, ventiliacijos, todėl būdavo nemalonus kvapas. Duše, kuriame buvo tiekiamas šiltas vanduo, būdavo galima praustis vieną kartą per savaitę nuo 9 iki 13 val. Per šį laiką turėdavo nusiprausti apie 60 asmenų. Dušuose nebuvo pertvarų. Buvo išduodamas tik vienas rulonas tualetinio popieriaus, kurio ilgis apie 15 m, jis buvo šiurkštus ir blogai sugeriantis. Tokio rulono pareiškėjui užtekdavo 4 dienoms. Palatose būdavo drėgna, todėl išskalbti rūbai ne džiūdavo, bet pūdavo. Kitur pasidžiauti rūbus nebūdavo galimybės. Palatose buvo daug tarakonų, kurie nedavė pareiškėjui ramiai miegoti. Taigi pareiškėjo gydymo LAVL sąlygos buvo nežmoniškos ir pažeidė Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio nuostatas. Dėl nurodytų LAVL veiksmų pareiškėjui pablogėjo sveikata, jis patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo jo pasitikėjimas savimi, jis negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus.

Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė LAVL atsiliepime (b. l. 26–30) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-01-07 iki 2013-01-25 buvo gydomas LAVL Chirurgijos skyriaus palatose Nr. 4 ir 5. Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų LAVL neveda, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, kadangi privalo užtikrinti stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti neužtikrintos. LAVL privalo nuteistiesiems ir suimtiesiems užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus Bausmių vykdymo kodekse ir Suėmimo vykdymo įstatyme, taip pat laikytis izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamomis ligomis. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir keičiamas. Nesant techninių galimybių kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta ne žemesne nei 1,5 m aukščio pertvara. Karštas vanduo yra nuolat tiekiamas į dušo patalpas. Deratizacijos ir dezinfekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Atlikti darbai registruojami žurnaluose. Apšvietimas, oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitinka teisės aktų reikalavimus. LAVL suteikia pasivaikščiojimą gryname ore teisės aktų nustatyta tvarka. Palatose ir bendro naudojimo patalpose iškabinti įspėjamieji ženklai, draudžiantys rūkyti. Yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti rūbus. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą Leidimą-Higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos reikalavimus. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą nėra pakankama nustatyti, kad LAVL deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas šiuo atveju nepagrindė žalos atsiradimo fakto.

LAVL atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas atmestinas

4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 20 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2013-11-10 iki 2014-01-16 LAVL jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

5. LAVL atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas LAVL gydėsi laikotarpiu nuo 2013-01-07 iki 2013-01-25 (b. l. 26–30). Šį atsiliepimo teiginį patvirtina pareiškėjo gydymo stacionare istorija Nr. 31-21 (b. l. 31), kurioje nurodytas jo paguldymo laikas – 2013-01-07 12.20 val., išrašymo laikas – 2013-01-25. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių jo teiginius apie buvimą LAVL laikotarpiu nuo 2013-11-10 iki 2014-01-16 patvirtinančių įrodymų. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjas LAVL buvo gydytas laikotarpiu nuo 2013-01-07 iki 2013-01-25.

6. LAVL atsiliepime (b. l. 26–30) pareiškėjo skundui teismo prašo taikyti trejų metų ieškinio senatį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. CK taip pat numatyta, kad: ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (1.127 straipsnio 5 dalis); ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

7. Pareiškėjas skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų teismui padavė tik 2016-06-16 (b. l. 5), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimo savo teisių pažeidimo pabaigos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas per šį laikotarpį būtų veikęs protingai ir sąžiningai, būtų ėmęsis aktyvių teisėtų veiksmų iki šios bylos iškėlimo, siekdamas ginti savo pažeistas teises. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr. EŽTT 1975-02-21 sprendimą G. prieš Jungtinę Karalystę). Tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr. EŽTT 1996-10-22 sprendimą S. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).

8. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujintas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2013-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A52-858/2015). Pareiškėjas neprašo teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Teismo vertinimu, CK 1.124 straipsnyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas yra pakankamas, siekiant pasinaudoti savo pažeistų teisių gynybos priemonėmis teisme. Pareiškėjas šioje administracinėje byloje teismui nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino žalai dėl netinkamų kalinimo sąlygų prisiteisti atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Skunde pareiškėjas teigia, kad kalinimo sąlygos buvo žeminančios jo orumą ir kad dėl savo pažeistų teisių pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus. Taigi, jei pareiškėjas jautė tokius išgyvenimus, jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos. Byloje nenustačius objektyvių aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, teismas neturi pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti ex officio (lot. pagal pareigas).

9. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas, kaip paduotas praleidus ieškinio senaties terminą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. P. skundą atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas