- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-02
- Bylos Nr.
- 1A-323-531/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26013-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus, Valdas Ciesiūnas, Jolanta Raščiuvienė
- Nuteistasis
- P. B.
- Advokatai
- Raimundas Kurklietis
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Jolantos Raščiuvienės ir Prano Šimkaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-09-04 nuosprendžio, kuriuo P. B. pripažintas kaltu pagal BK 253 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – 45 parų arešto bausmė; ši bausmė vadovaujantis BK 64¹ str. sumažinta 1/3 ir P. B. paskirta galutinė bausmė – areštas 30 parų, jį atliekant areštinėje poilsio dienomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. B. nuteistas už tai, kad jis 2015-05-07 apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo priklausančio P. C., esančio (duomenys neskelbtini), kieme, rado ir tokiu būdu neteisėtai, neturėdamas leidimo, įsigijo penkis 7,62 mm kalibro tikslinius šovinius, kuriuos neteisėtai laikė savo kelnių kišenėje iki 2015-05-07 20.07 val., kai juos asmens kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Nuteistasis P. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-09-04 nuosprendį, skirti P. B. kompleksinę psichologinę - psichiatrinę teismo ekspertizę, bylą grąžinti prokurorui papildyti. Apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Mano, kad teismas nepagrįstai neįvertino jo apgirtimo ir ilgalaikės alkoholizmo ligos įtakos veikai, taip pat nenustatinėjo ir nevertino tyčios jo veikoje. Teigia, kad bylos duomenys patvirtina, kad jis niekaip nėra susijęs su šaudymo sportu, koviniais ginklais ir pan., drauge su šaudmenimis nebuvo ir nėra rastas joks šaunamasis ginklas. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo eigoje ir bylos nagrinėjimo teisme metu negauta jokių objektyvių duomenų, jog jis savo veikomis būtų siekęs įgyti ir ginklą, su kuriuo galėtų turėtus šaudmenis panaudoti. Apelianto teigimu, mažas kiekis (5 vnt.) mažo kalibro šovinių patys savaime yra nefunkcionalūs ir be ginklo jokio pavojaus visuomenei nekelia ir negali kelti. Skunde nurodomos BK 37 str. nuostatos teigiant apie veikos mažareikšmiškumą. Taip pat skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nuteistajam neskyrė teismo psichiatrinės - psichologinės ekspertizės, nes bylos duomenimis nustatyta, jog dėl alkoholizmo ligos jis negalėjo pilnai valdyti savo veikų, jas suvokti, valdyti ir numatyti šių veikų padarinius. Be to, iš bylos medžiagos akivaizdu, jog jis turėjo ir turi rimtų psichosocialinės integracijos problemų dėl alkoholizmo ligos ir socialinės stigmatizacijos (praeityje teistas, neturi tvirtų socialinių, edukacinių įgūdžių), todėl teismas nepagrįstai nesvarstė kaip alternatyvos arešto bausmei skirti ilgalaikius įpareigojimus pradėti dirbti, mokytis, gydytis nuo alkoholizmo. Apeliantas nurodo, kad artimiausiu metu žada pradėti dalyvauti socialinės reintegracijos projekte ir artimiausiu metu teismui pateikti atitinkamo turinio pažymą.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas jo ginamojo apeliacinį skundą palaikė ne visais jame nurodytais pagrindais, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistasis iš esmės neginčija atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau neigia tyčios, pavojingumo buvimą juose, nesutinka su įrodymų tyrimu ir jam paskirta bausme. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo apeliacinio skundo tenkinimui.
Apeliaciniame skunde ginčijamas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu konstatuotas apelianto P. B. neteisėtas šovinių įgijimas ir laikymas. Teigiama, jog jo veiksmus įtakojo jo turima liga – alkoholizmas ir šie veiksmai nėra nusikalstamai pavojingi. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą pagal nuteistojo P. B. apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl šios nusikalstamos veikos aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų pakanka pripažinti P. B. kaltu padarius jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir byloje nėra jo baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių.
P. B. nuteistas pagal BK 253 str. 1 d., kuri numato atsakomybę tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šiame straipsnyje nurodyti veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš straipsnyje nurodytų veikų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo ar realizavimo pradžios momento, o faktiškai baigiamas daryti, kai kaltininkas sulaikomas. Veikos padarymo motyvai esminės reikšmės juridinei kvalifikacijai neturi.
Šioje byloje apeliantas nuteistas už neteisėtą penkių 7,62 mm kalibro tikslinių šovinių įgijimą ir laikymą. Byloje esantys duomenys visiškai patvirtina ir ginčo dėl šių veiksmų atlikimo nėra, tačiau nuteistasis teigia nesant jo veiksmuose būtinojo BK 253 str. 1 d. numatytos veikos inkriminavimui sudėties elemento – tiesioginės tyčios. Skundą nagrinėjantis teismas su tokia apelianto skunde išdėstyta pozicija nesutinka.
Nuteistasis neneigė radęs ir tokiu būdu įgijęs bei su savimi kelnių kišenėje laikęs kaltinime nurodytus šovinius. Kad jo rasti ir kišenėje laikyti daiktai yra šoviniai, P. B. suprato, nes juos pats konkrečiai taip įvardino. Specialisto išvada nustatyta, kad šie šoviniai yra šaunamiesiems A, B, C kategorijos ginklams skirti šaudyti tinkami šaudmenys. Apeliantas patvirtino neturintis leidimo disponuoti nei šaunamaisiais ginklais, nei šaudmenimis. Kaip matyti iš asmens kratos protokolo, tarnybinio pranešimo, P. B. rastus ir su savimi turėtus šovinius laikė metalinėje dėtuvėje, kas leidžia manyti apie jo sąmoningą elgesį susirandant, pritaikant šoviniams laikyti tinkamą tarą. Toks P. B. elgesys neabejotinai rodo, kad jis puikiai suprato, jog neteisėtai disponuoja šaudmenimis, kuriais disponuoti neturėjo leidimo ir tai darė tiesiogine tyčia. Taigi, šių veiksmų atlikimas yra pakankamas BK 253 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties konstatavimui.
BK 253 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali – baudžiamajai atsakomybei atsirasti pasekmės reikšmės neturi. Todėl apelianto teiginiai apie kaltinime nurodytų šovinių panaudojimo tikslų neturėjimą, galimybių nebuvimą ir pan., baudžiamosios atsakomybės taikymo jo atžvilgiu šiuo atveju neįtakoja. Tačiau pažymėtina, kad padarinių, kaip būtino požymio, neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, jog veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, tarp jų ir nurodytos BK 253 str. 1 dalyje, nesukelia pavojingų padarinių. Šiuo atveju jau pats apelianto veikimas – neblaiviam nešiojantis su savimi šaudymui tinkamus šaudmenis savaime yra tokio pavojingumo, kad ir be tokio veikimo padarinių yra pagrindas veiką kriminalizuoti. Todėl kaip nepagrįsti atmestini apelianto teiginiai apie jo veiksmų nepavojingumą ar mažareikšmiškumą.
Atsakomybės už BK 253 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą nepašalina ir apelianto apsvaigimas nuo alkoholio kaltinime nurodytų veiksmų metu. Byloje esantys duomenys apie nuteistojo žalingą alkoholio vartojimą nesuteikia P. B. teisės elgtis pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą ir nepateisina tokių jo veiksmų. Taip pat šios aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti apelianto pakaltinamumu ir skirti jam teismo psichiatrinę - psichologinę ekspertizę.
Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas pagal BK 253 str. 1 d. nuteistas pagrįstai ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pagrindo.
Teisingai kvalifikavęs nuteistojo P. B. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Skirdamas jam bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į bausmės paskirtį bei bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. P. B. padarė vieną baigtą, tyčinį, apysunkį nusikaltimą. Jį padarė būdamas teistas, administracine tvarka baustas, dirbantis, turintis mažametį vaiką. Nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti ir viena lengvinanti aplinkybės. Atsižvelgęs į šias bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas P. B. paskyrė švelnesnę sankcijoje numatytą bausmę – areštą ir nustatė vidurkio nesiekiančią jo trukmę. Be to, jam pritaikytas BK 64¹ str. ir bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ją paskiriant atlikti poilsio dienomis. Tokią bausmę laikyti per griežta bei neteisinga nėra pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nėra. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui byloje nėra taip pat. Todėl labiau švelninti bausmę nuteistajam P. B. nėra pagrindo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl keisti jį ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo P. B. apeliacinį skundą atmesti.