Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2014-01-13 · Byla Nr. A2.6.-14-902/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-01-13
Bylos Nr.
A2.6.-14-902/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Kirsnytė
Pažeidėjas
A. Z.
Nukentėjusysis
I. V.
Advokatai
Algimantas Kolpertas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-14-902/2014
Teisminis procesas Nr. 4-08-3-02906-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.;45.4.2;45.4.;45.4.5.;52.3. (S)
Panevėžio miesto apylinkės teismasNUTARIMAS2014 m. sausio 13 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė,sekretoriaujant Sofijai Matuzienei, Daivai Einorienei, Gretai Simonavičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. Z.,jo atstovui advokatui Algimantui Kolpertui,nukentėjusiajai I. V.,

teismo posėdyje išnagrinėjo A. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), neteisto, nebausto administracine tvarka (administracinė teisena pagal ATPK 124(1) str. 2 d. baigėsi administracinio nurodymo įvykdymu), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. Z. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1d. pažeidus Kelių eismo taisyklių 231, 234 punktų reikalavimus, surašytas už tai, kad jis 2013-11-23, apie 11.45 val., vairuodamas automobilį ,,Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, M. Tiškevičiaus g., ties pastatu Nr. 4, kliudė kitą stovėjusį automobilį ,,Peugeot 206CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės.

Bylos nagrinėjimo teisme metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Z. savo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažino ir paaiškino, kad 2013-11-23, apie 11⁴⁰ val. važiavo bendrovei priklausančia transporto priemone ,,Citroen Jumper”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tiškevičiaus g., tačiau nejuto, jog būtų įvykęs eismo įvykis. Iš Tiškevičiaus g. darydamas kairį posūkį lygtai girdėjo įtartiną garsą, vieną ar du kartus, pagalvojo, kad automobilyje galėjo pasislinkti pakrautas krovinys. Tuo metu buvo vežamos 4-5 medinės baldinės plokštės. Pavažiavęs kiek toliau, sustojo ir apžiūrėjo krovinį, tačiau viskas buvo vietoje. Šia transporto priemone bendrovėje naudojasi keli žmonės, todėl pagalvojo, kad prieš tai galėjo, kas nutikti. Ir anksčiau jam vairuojant krovininę transporto priemonę, pasigirsdavo bumptelėjimo garsai, galimai nuo netinkamai pakrauto krovinio. Nurodė, jog šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini). 2013-11-23d. Jis buvo pasiėmęs transporto priemonę 2 valandom. Šia transporto priemone pasinaudoja gana retai, į mėnesį vieną ar du kartus. Jis neneigia, kad galėjo kliūdyti kitą transporto priemonę, nors važiuodamas kontroliavo situaciją kelyje. Jeigu būtų laiku supratęs, kas įvyko, būtų tikrai sureagavęs ir sustojęs laiku. Vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas darbo tikslais. Transporto priemonę jis vairuoja kiekvieną dieną. Gamyba vyksta už miesto ribų, ofisas mieste. Transportas jam yra kasdieninė būtinybė. Nukentėjusiajai eismo įvykio metu padarytą žalą atlygino.

Jo atstovas advokatas A.Kolpertas teisme prašė atstovaujamą asmenį nubausti tik pagal ATPK 127 str. 2 d., o pagal ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą – jį išteisinti, nes iš bylos duomenų matyti, kad A. Z., vairuodamas automobilį, priklausantį (duomenys neskelbtini) kliudė kitą automobilį ir tokiu būdu pagadino kitą bei savo vairuojamą automobilį. A. Z. pripažįsta, kad galėjo sukelti eismo įvykį, jis išgirdo tam tikrą dunktelėjimą, manė, kad yra pasislinkęs krovinys, kurį tuo metu vežė, ir suko į Smėlynės gatvę, kur buvo didelis judėjimas. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sužalojant turtą padarytas dėl neatsargumo, neįsitikinus, kad bus saugu išvažiuoti, mano, kad tokiu atveju užtenka bet kurios kaltės, įskaitant neatsargumo formą. Asmuo prisipažįsta, padaręs pažeidimą ir gailisi. Dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, pažeidžiant kelių eismo taisykles, atstovaujamasis nesutinka. Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant kelių eismo taisykles, gali būti padarytas tik sąmoningai. Tai yra, asmuo žino, kad jis yra padaręs autoįvykį ir sąmoningai siekia iš autoįvykio vietos pasitraukti, nuslėpti, kad jis yra autoįvykio dalyvis, nesvarbu kaltas ar nekaltas, jis siekia nuslėpti patį dalyvavimo autoįvykio metu faktą. Šioje byloje yra faktas, kad A. Z. nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, bet byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą, kad A. Z. tai padarė tyčia, siekdamas tyčia pažeisti kelių eismo taisykles, pasišalinti iš įvykio vietos ir taip nuslėpti dalyvavimą autoįvykyje. Iš bylos duomenų yra matyti, kad kelių policijos patruliai po kiek laiko suradę A. Z., patikrino jo blaivumą, patikrino mašinos dokumentus, objektyviai nebuvo jokių abejonių, kad A. Z. automobilį vairavo blaivus, automobilis buvo draustas privalomaisiais draudimais, automobilis buvo techniškai tvarkingas, teisę vairuoti transporto priemonę A. Z. taip pat turėjo. Taigi, objektyviai nebuvo jokių priežasčių, dėl ko būtų galima siekti nuslėpti patį autoįvykį arba dalyvavimo jame faktą. Automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir tokiu būdu, padarytą žalą kitam automobiliui, būtų atlyginęs draudimas ir (duomenys neskelbtini), kaip automobilio savininkui ir valdytojui, jokių neigiamų pasekmių nebūtų. Aplinkybę, kad A. Z. nesuprato, kad jis sudalyvavo eismo įvykyje ir sužalojo kitą automobilį, patvirtina A. Z. paaiškinimai, kur jis nuosekliai laikėsi pozicijos tiek policijos pareigūnams duodamas paaiškinimus, tiek teisme, kad jis, išvažinėdamas girdėjo dunkstelėjimą ir pravažiavęs kažkokį atstumą, sustojo pasitikrinti ar krovinys yra vietoje, krovinys buvo vietoje ir tik tada pamatė, kad yra nuplėštas bamperis, apsauginė plastikinė dalis, tada iš karto skambino darbuotojui D. Z., savo broliui, kuris dirba (duomenys neskelbtini) ir yra atsakingas už transportą, jis telefonu klausė, kas atsitiko, kodėl automobilis yra apgadintas, tas aplinkybes patvirtino ir D. Z. Kas rodo, kad A. Z. nesuprato, kad įvyko autoįvykis ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Iš pateiktų fotonuotraukų, medžiagos matyti, kad automobiliai kontaktavo plastikine dalimi, ne metalu, todėl A. Z. negirdėti būdingo autoįvykio metu garso – čeržgimo. Teisme apklausta L. T. paaiškino, kad ji betarpiškai matydama, kaip didelis gabalas plastmasės nuskriejo prie jos kojų, pati nesuprato, kad buvo kliudytas kitas automobilis. Todėl tikėtina, kad automobilių kontakto garsas buvo specifinis, nebūdingas mašinoms atsitrenkiant į mašiną, kai kontaktuojama metalinėmis dalimis. Pati nukentėjusioji, kuri buvo apklausta byloje, negalėjo nurodyti eismo įvykio aplinkybių, ji tik paaiškino, kad rado lapelį, uždėtą už automobilio stiklo, kad autoįvykio metu kitas automobilis, sugadino jos automobilį. Taip pat įvykio metu egzistavo objektyvi aplinkybė - buvo didelis judėjimas, buvo daug žmonių, todėl negalima tikėti, kad automobilis su didžiuliais užrašais siektų pasišalinti iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant KET, t.y. sąmoningai. Bylą dalyje dėl tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos prašė nutraukti.

Nukentėjusioji I. V. teisme paaiškino, kad 2013-11-23d. 7 val. atvykusi į darbą, transporto priemonę pasistatė Tiškevičiaus g. Galimai apie 12 val. jai pranešė vyriškis, kuris tuo metu matė, kaip buvo apgadinta jos gatvėje stovinti transporto priemonė. Jis (vyriškis) girdėjo mašinos braukimo garsus. Nuėjusi prie savo transporto priemonės, radusi atremtą plastmasinę detalę ir pribirėjusių stikliukų, buvo apgadintas automobilio galinis sparnas, bamperis ir panašiai. Prieš tai jos transporto priemonė nebuvo apgadinta. Pareigūnai ją apklausė tą pačią įvykio dieną. Policiją iškvietė ji. Pareigūnai atvykę rado už jos transporto priemonės stiklo užkištą lapelį, kuriame buvo nurodytas pravažiavusios transporto priemonės valstybinis numeris.

Liudytojas D. Z., kuris yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens brolis, teisme parodė, kad A. Z. dirba (duomenys neskelbtini), o jis (liudytojas) dirba (duomenys neskelbtini). 2013 m., maždaug lapkričio mėnesį, galėjo būti šeštadienis, tuo metu jų tėvas sunkiai sirgo, brolis jo klausė, kas galėjo nubraukti mašinos šoną. Jis broliui pasakė, kas tą savaitę iš darbuotojų vairavo transporto priemonę. Kaip gamybos vadovas žino, kad šia transporto priemone važinėjo keli darbininkai. Kad dešiniame transporto priemonės šone nuplėšta plastmasė, pamatė brolis. Galimai jis tik tada ir pastebėjo, kada jam pranešė. Brolis retai naudojosi bendrovės mašina. Tąkart brolis automobilį pasiėmė ryte, o vakare pastatė. Įvykio dieną vėžiu sergantį tėvą iš ligoninės perkėlė į slaugos ligoninę, galimai brolis važiavo tėvo lankyti.

Liudytoja L. T. teisme parodė, kad buvo šeštadienis apie 11.30-12 val., kai ji ėjo su šuniukais prie bažnyčios, tuo metu buvo daug žmonių ir mašinų. Ji pamatė, kaip prie jos kojų nukrito (duomenys neskelbtini) autobusiuko plastmasė, nes buvo ryškūs užrašai. Ji ėjo iš galo autobusiuko, mano jog vairuotojas tiesiog nepastebėjo įvykio ir nuvažiavo. Ji pati nesuprato, jog tuo metu autobusiukas kliudė kitą mašiną. Kiti žmonės mojavo, bet ji nieko nedarė.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Z. paaiškinimo teisme, kur jis nurodė, jog maždaug protokole nurodytu laiku ir vietoje jam teko vairuoti autobusiuką ,,Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis neneigia, jog galėjo kliudyti kitą automobilį, nes girdėjo dunkstelėjimą (įtartiną garsą), bet tada pamanė, jog pasislinko vežamas krovinys, o vėliau, sustojęs pastebėjo, jog nuplėštas bamperis, apsauginė plastikinė jo dalis, pažeidimo faktas taip pat įrodytas pateikta bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1-2), tarnybiniais pranešimais apie įvykio aplinkybes (b.l. 8; 9), nukentėjusiosios I. V. parodymais teisme, kur ji nurodė, jog 2013-11-23d. 7 val. atvykusi į darbą, transporto priemonę - automobilį ,,Peugeot 206CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasistatė Tiškevičiaus g., galimai apie 12 val. jai pranešė vyriškis, kuris tuo metu matė, kaip buvo apgadinta jos gatvėje stovinti transporto priemonė, tas vyriškis girdėjo mašinos braukimo garsus. Nuėjusi prie savo transporto priemonės, rado atremtą plastmasinę kito automobilio detalę ir pribirėjusių stikliukų, buvo apgadintas jos automobilio galinis sparnas, bamperis, iki įvykio jos transporto priemonė nebuvo apgadinta. Pareigūnai atvykę rado už jos transporto priemonės stiklo užkištą lapelį, kuriame buvo nurodytas pravažiavusios transporto priemonės valstybinis numeris; liudytojos L. T. parodymais teisme, kur ji nurodė, jog maždaug protokole nurodytu laiku ir vietoje, kai ji ėjo su šuniukais, ji pamatė, kaip prie jos kojų nukrito (duomenys neskelbtini) autobusiuko plastmasė; pažeidimo faktą taip pat patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, o būtent: eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys (b.l. 10; 11), fotonuotraukos (b.l. 16-24, 30-31); raštelis (b.l. 15), kuriame užfiksuotas eismo įvykyje dalyvavusios kitos transporto priemonės – autobusiuko numeris.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nustačius, kad 2013-11-23, apie 11.45 val. (tikslintinas eismo įvykio laikas pagal A. Z. ir liudytojos L. T. parodymus), A. Z. vairuodamas automobilį ,,Citroen Jumper“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, M. T. g., ties pastatu Nr. 4, kliudė kitą stovėjusį automobilį ,,Peugeot 206CC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino teismas laiko, kad jo veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Policijos pareigūnai apibrėždami kaltinimų apimtį V. Ž. nurodė, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) 231 punkto reikalavimus, kuris teigia, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka, pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. 234 punktas nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuodamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pažeidimo sudėties būtinus elementus yra ne kartą akcentavęs, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N16-2330/2007, N-575-4060/2009, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.).

Pagrindo konstatuoti pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nėra. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012).

Šiuo atveju iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti neginčijamos išvados, kad A. Z. pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdamas ir tikslingai siekdamas išvengti už tai atsakomybės. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Z. teigė, kad jis girdėjo dunkstelėjimą (įtartiną garsą), bet tada pamanė, jog pasislinko/pargriuvo vežamas krovinys - 4-5 medinės baldinės plokštės, pavažiavęs sustojo pasitikrinti, ar krovinys vietoje, pastebėjo, jog krovinys buvo vietoje, pamatė, kad yra nuplėštas autobusiuko (vairuojamos transporto priemonės) bamperis, apsauginė plastikinė jo dalis, tada iš karto skambino darbuotojui D. Z., savo broliui, kuris dirba (duomenys neskelbtini) ir yra atsakingas už transportą, klausė dėl apgadinto automobilio, tokias aplinkybes patvirtino ir teisme liudytoju apklaustas D. Z. Teisme liudytoja apklausta L. T. parodė, kad ji matė, kaip prie jos kojų nukrito (duomenys neskelbtini) autobusiuko plastmasė, tačiau nesuprato, jog įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, yra reikšmingos tokios bylos aplinkybės – A. Z. vairavo ne lengvąjį automobilį, o didesnių gabaritų autobusiuką, kuriuo buvo vežamas krovinys, todėl visai tikėtina, jog kontakto su kitu automobiliu metu, jis galėjo neteisingai suvokti, jog tuo metu pargriuvo ar pasislinko vežamas krovinys; tą savaitę, kai įvyko eismo įvykis ne tik jis (A. Z.) naudojosi šia transporto priemone, todėl jam sustojus pasitikslinti dėl krovinio ir pamačius, jog nuplėšta jo vairuojamos transporto priemonės detalė, jis iš tiesų visiškai pagrįstai galėjo pamanyti, jog apgadinimas galėjo būti iš anksčiau, dėl kito darbuotojo sukelto eismo įvykio. Taip pat teismas šiuo atveju, įvertina ir tai, jog A. Z. vairuojamas autobusiukas su kita transporto priemone kontaktavo, pastarojo (autobusiuko) dešine dalimi (ne vairuotojo kaire puse), labai nutolusia nuo vairuotojo vietos (lyginant atstumą ir jos aukštį), kas iš tiesų įvykio metu galėjo itin apsunkinti vairuotojo (A. Z.) kontakto matomumą. Teismo nuomone, eismo įvykio metu kontakto garsas taip pat neturėjo būti didelis ir buvo specifinis, nebūdingas mašinoms atsitrenkiant į mašiną, kai kontaktuojama metalinėmis dalimis, nes kontaktuota autobusiuko platmasine bamperio apsaugos dalimi. Eismo įvykio metu buvo didelis žmonių ir transporto priemonių judėjimas, nes buvo šeštadienis, o įvykis įvyko iš Tiškevičiaus g. darydamas kairį posūkį į Smėlynės g., kas teismui suteikia pagrindo tikėti A. Z. paaiškinimu, jog jis nesuprato sukėlęs eismo įvykį. Ta aplinkybė, jog eismo įvykį matę žmonės, kaip teisme nurodė liudytoja L. T., po įvykusio eismo įvykio mojavo rankomis dėl aukščiau visų nurodytų aplinkybių (automobilių ir žmonių didelio srauto, specifinio kontakto garso, nebūdingo paprastai kontaktuojant automobiliams, įvykis įvyko sukant į kitą gatvę ir panašiai) nepaneigia to fakto, jog A. Z. nesuvokė įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui – nukentėjusiajai I. V. priklausanti transporto priemonė. Be to, tuo metu A. Z. tėvas labai sirgo, kas teismo nuomone, taip pat galėjo neteisingai įvertinant įvykio aplinkybes. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog A. Z. iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, nes eismo įvykio metu jis nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį. Paties kaltininko veiksmai po įvykio taip pat neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą, jis neneigė, jog galėjo sukelti autoįvykį, tik nurodė, jog neteisingai įvertino įvykio metu egzistavusias aplinkybes, nukentėjusiajai eismo įvykio metu padarytą žalą atlygino savanoriškai. Jis turėjo vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonė yra drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, buvo blaivus. Taigi akivaizdžių priežasčių tyčia, piktybiškai pasišalinti iš eismo įvykio vietos nenustatyta. Įvertinus šias objektyvias aplinkybes, pripažintina, kad A. Z. šioje konkrečioje situacijoje neteisingai įvertino situaciją, nesuvokė apie padarytus autoįvykio metu kitai transporto priemonei apgadinimus ir tokiu būdu nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, todėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Taigi jo veiksmuose nebuvo tyčios ir tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms A. Z. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pažeidimu kaltinamo A. Z. atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi sukėlęs eismo įvykį, nukentėjusiajai padarytą žalą atlygino savanoriškai, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant A. Z. administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, jo padarymo motyvus, į jo asmenybę - jis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi ir laikomas nebaustu, yra dvi lengvinančios atsakomybę aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, į turtinę padėtį – dirba. Atsižvelgiant į visa tai, manytina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. Z. paskiriant Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą administracinės nuobaudos rūšį – baudą, sankcijoje numatyto minimalaus dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1p., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 291 – 293 str.,

nutaria:

A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusiu administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir skirti jam administracinę nuobaudą - baudą 100 Lt (vieno šimto litų).

A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, bankas Swedbank, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Kirsnytė