Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą prie Jonavos rajono savivaldybės, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Jonavos rajono apylinkės teismo 1992 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 146 straipsnio 3 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme;

2. Jonavos rajono apylinkės teismo 1995 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 42 straipsniu paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3. Jonavos rajono apylinkės teismo 2000 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnį, 272 straipsnio 2 dalį, 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 1/3 turto konfiskavimu;

4. Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5. Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 6 metų laisvės atėmimo bausme;

6. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

7. Jonavos rajono apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 30 parų arešto bausmė;

8. Jonavos rajono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta 30 parų arešto bausmė.

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta galutinė 60) parų arešto bausmė, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

R. S. 2022 m. rugsėjo 17 d., apie 13.45 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu - kartu su juo gyvenančia sugyventine V. K. metu, tyčia suėmė nukentėjusiajai už kairės rankos ir stipriai ją pasuko, taip sukėlė nukentėjusiajai V. K. fizinį skausmą ir padarė jai kairio žastikaulio apatinės dalies lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykis galėjo būti 2022 m. rugsėjo 17 d. V. K. bute (duomenys neskelbtini). Kartu su nukentėjusiąja gėrė degtinę, buvo apsvaigę nuo alkoholio. Dėl kažko abu susistumdė. Nukentėjusioji norėjo išeiti, o jis nenorėjo jos išleisti. Koridoriuje sugriebė nukentėjusiajai už kairės rankos, stipriai patraukė, patempė. Tada V. K. išbėgo pro duris pas draugę ar kaimynę ir iškvietė greitąją. Iš bylos medžiagos žino, kad ranka lūžo. Nukentėjusiąja išvežė į ligoninę, į namus ji grįžo sugipsuota ranka. Kol sėdėjo prie stalo, V. K. buvo sveika. Pripažįsta, kad tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai skausmą. Nedažnai vartoja alkoholinius gėrimus, kai turi pinigų, išgeria. Savo poelgį vertina neigiamai, gailisi. Atsiprašė nukentėjusiosios V. K., ji jam atleido, jie susitaikė. Sutinka su teritorinės ligonių kasos ieškiniu, pasižada ieškinį atlyginti. Pragyvena iš atsitiktinių darbų, jokių išmokų negauna. Nukentėjusioji gauna pensiją. Arešto bausmės dar neatlikęs. Blaivus tokio nusikaltimo nebūtų padaręs.

Nukentėjusioji V. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis jos atsiprašė, ji jam atleido.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, prokuroras ir kaltinamasis sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų nustatytos ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

2022 m. rugsėjo 17 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nustatyta, kad smurtą patyrusi V. K. atvykus pareigūnams buvo šoko būsenoje, ant kairės rankos fiksuojami sužalojimai. Nukentėjusioji pareigūnams nurodė, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis R. S. suėmė už rankos ir stipriai pasuko. Jaučia skausmą rankos srityje (1 tomas, b. l. 14-18).

2022 m. rugsėjo 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta - butas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu grumtynių požymių neužfiksuota (1 tomas, b. l. 19-26).

2022 m. spalio 7 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad perklausius garso įrašą, gautą iš BPC, kuriame užfiksuota, kaip numeriu 112 skambina N. S., kuri operatorei praneša, kad atėjusi kaimynė – V., atėjusi pasakė, kad konflikto metu vyras ją užgavo, kažkas jai su ranka, greičiausiai lūžo, nes girdėjo trakštelėjimą (1 tomas, b. l. 37-40).

2022 m. rugsėjo 20 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad peržiūrėjus pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašus matyti kaip 2022 m. rugsėjo 17 d. 14:07 val. į įvykio vietą atvyksta pareigūnai. Laiptinėje randa ant laiptų sėdinčią V. K., prie jos medicinos darbuotoją suteikiančią V. K. pagalbą. V. K. verkia, šaukia, kai medicinos darbuotoja prie jos prisiliečia, skundžiasi, kad labai skauda ranką. V. K. ir pareigūnams nuėjus prie buto durų ir baladojant į duris, duris atrakina užsimiegojęs R. S.. Pareigūnams klausiant kas įvyko, R. S. pasimetęs sako, kad nesupranta kas vyksta, dėl ko atvyko policija, nurodo, kad nieko nedarė. V. K. akivaizdžiai neblaivi. Pakeltu tonu nurodo, kad R. S. ją ant lovos spaudė, smaugė, spaudė ranką, kad „nulaužė“ ranką. Pareigūnams paklausius R. S., ar jie barėsi, nurodė, kad nesibarė. Nurodė, kad netiki nei vienu V. K. žodžiu. Pareigūnams ne vieną kartą paprašius R. S., kaip jis sužalojo ranką V. K., jis nurodė, kad gal patraukė. Sakė, kad V. K. suko dujas, kad norėjo nusižudyti. Vėliau nurodė, kad V. K. norėjo išeiti, jis buvo sugriebęs ją už rankos, kad sulaikyti. Daugiau nurodė, kad nieko nedarė. Pareigūnams paklausius ar pastarieji šiandien vartojo alkoholį, V. K. nurodė pareigūnams, kad gėrė alų, R. S. nurodė, kad negėrė, tik mineralinį gėrė. Vaizdo įrašai įrašyti į kompaktinį diską, kuris pridedamas prie ikiteisminio tyrimo (1 tomas, b. l. 43-45).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo įrašais nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 17 d., 14.14 val. V. K. fiksuojamas 1,63 promilių girtumas. 2022 m. rugsėjo 17 d. 14.15 val. fiksuojamas R. S. 1,99 promilių girtumas (1 tomas, b. l. 46-48).

Nukentėjusioji V. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. S. yra jos sugyventinis. Jie kartu gyvena 20 - 30 metų jos bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 17 d. su R. S. gėrė alkoholinius gėrimus. Ji buvo gerokai apsvaigusi nuo alkoholio. Ji neprisimena ar jie susipyko ir kas tarp jų įvyko. Tik prisimena, kad jiems būnant namuose, kambaryje, R. S. jai sugriebė už kairės rankos ir ją stipriai pasuko. Tuo metu kažkas rankoje sutraškėjo ir ji pajuto stiprų skausmą. Kokioje padėtyje ji buvo tuomet, ar sėdėjo, ar stovėjo - neprisimena. Už kurios rankos vietos R. S. jai suėmė - neprisimena. Suėmęs jai už rankos jis tik ją pasuko ir po to paleido. Daugiau jis nieko jai nedarė. Ranką labai skaudėjo, nebegalėjo kentėti, todėl nuėjo pas savo pažįstamą N. iš penkto aukšto ir jai pasakė, kad R. S. jai sulaužė ranką, sakė, kad labai skauda, paprašė iškviesti greitąją. Atvykę medikai ją apžiūrėjo ir nuvežė į Jonavos ligoninę. Buvo nustatytas rankos kaulo lūžis. Sugipsavo ranką ir išleido į namus. Dėl įvykio ji policijos nekvietė ir nebūtų kvietusi. Ji ir greitosios nebūtų kvietusi, jei nebūtų skaudėjusi ranka. Jokių pretenzijų ji R. S. neturi. Ji nemano, kad jis norėjo ją sužaloti. Jis tiesiog jai suėmė ir greičiausiai neapskaičiavo jėgos, nes buvo girtas. Ji R. S. nebijo, nėra jo įbauginta. Prašo nutraukti tyrimą. Ji jam jokių pretenzijų neturi, atleidžia dėl jai padaryto sužalojimo (1 tomas, b. l. 56-59).

2022 m. rugsėjo 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. K. konstatuotas kairio žastikaulio apatinės dalies lūžis, padarytas galimai sukant ranką, tikėtina užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. (1 tomas, b. l. 71-72).

Liudytoja N. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad V. K. ir R. S. yra jos kaimynai. N. S. gyvena penktame aukšte, o jie gyvena ketvirtame aukšte. Kaip jie gyvena, kokie jų santykiai - nežino. 2022 m. rugsėjo 17 d., dienos metu, apie 14.00 val. pas ją į namus atėjo V. K., kuri pasakė, kad susibarė su vyru, kad jai labai skauda ranką, prašė iškviesti pagalbą. Ji iškvietė greitąją pagalbą. Kas konkrečiai įvyko tarp V. K. ir jos sugyventinio R. S., V. K. nepasakė. Taip pat nepasakė, kas atsitiko rankai. V. K. pas ją atėjo išgėrusi, tai matėsi iš jos akių, elgesio, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas (1 tomas, b. l. 92-93).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė tam kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šeimos nariai kartu su nusikaltimą padariusi asmeniu gyvenantis tėvai, (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A186 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7-7.2 punktais, nesunkus sveikatos sutrikdymas, nesant BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, nustatomas, kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba kai nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.

Byloje ištirtais įrodymais, t. y. kaltinamojo prisipažinimu, kurio teisingumas buvo patvirtintas kitais teisiamojo posėdžio metu BPK nustatyta tvarka ištirtais įrodymais – nukentėjusiosios V. K., liudytojos N. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuotais BPC pokalbio garso įrašo apžiūros ir pareigūnų „BodyCam“ vaizdo įrašų apžiūros duomenimis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis, alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašu, nustatytas kaltinamojo smurtavimo nukentėjusiosios atžvilgiu faktas, nukentėjusiosios atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų pobūdis. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria teismas neturi pagrindo abejoti, laikytina objektyviu įrodymu, patvirtinančiu dėl kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu naudoto smurto kilusias pasekmes, o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Kaltinamasis smurtinius veiksmus savo sugyventinės atžvilgiu atliko veikdamas tiesiogine tyčia, suėmimas nukentėjusiajai už rankos ir stiprus jos pasukimas buvo daromas suvokiant, kad sugyventinė gali būti sužalota, ir kaltinamajam to siekiant – kaltinamasis tokiu būdu išreiškė savo nepasitenkinimą dėl nukentėjusiosios bandymo išeiti iš namų. Kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, nes jį tenkino bet kokie kilsiantys padariniai, todėl jo veika yra kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius, t. y. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinė (BK 248 straipsnis).

Teisiamojo posėdžio metu ištyręs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. S. pasitvirtino: kaltinamasis 2022 m. rugsėjo 17 d., apie 13.45 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu - kartu su juo gyvenančia sugyventine V. K. metu, tyčia suėmė nukentėjusiajai už kairės rankos ir stipriai ją pasuko, taip sukėlė nukentėjusiajai V. K. fizinį skausmą ir padarė jai kairio žastikaulio apatinės dalies lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo R. S. padaryta pavojinga veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės skyrimas

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

Skiriant bausmę R. S. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į vieną labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų teisinių gėrių – žmogaus sveikatą. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, jog jis praeityje teistas (2 tomas, b. l. 1-10), teistumas neišnykęs, per paskutinius 5 metus baustas administracine tvarka aštuonis kartus (1 tomas, b. l. 156-179), nedirba, pas gydytoja psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė ir nesigydė (1 tomas, b. l. 144-145).

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, teismas sprendžia, jog, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam R. S. skirtina mažesnė bausmė nei BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu. Kaltinamasis pripažino kaltę, gailisi, savo poelgį vertina blogai, atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido, jie susitaikė. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo poelgį ir šis nusikaltimas didžiąja dalimi buvo nulemtas kaltinamojo ir nukentėjusiosios neblaivumo. Įvykio metu tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji buvo stipriai neblaivūs. Įvertinus ir tai, jog viena iš svarbiausių valstybės prievartos priemonių taikymo paskirčių yra ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir jį auklėti, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, t. y. vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis atidedant paskirtos bausmės vykdymą bei skiriant draudimus ar įpareigojimus. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas neatleidžia asmens nuo bausmės atlikimo, nes, pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, asmuo gali būti pasiųstas atlikti paskirtą bausmę. Tokiu būdu bausmės vykdymo atidėjimas, skiriant draudimus ir įpareigojimus, tikėtina labiau drausmins kalinamąjį, turės auklėjamąjį bei prevencinį poveikį, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dirbti arba per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš savo šeimos narį, nesuvaldžius pykčio, teismo vertinimu, siekiant prevencinio pobūdžio tikslo, o taip pat ir kaltinamojo elgesio korekcijos, kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas šešis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis R. S. 2022 m. gruodžio 8 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas 60 parų arešto bausme. Šiuo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika padaryta iki 2022 m. gruodžio 8 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl bausmės bendrintinos taikant BK 63 straipsnio 9 dalį. Teismas, parinkdamas bausmių subendrinimo būdą bei pridedamą bausmės dalį atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį, priežastis, pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendžia, jog bausmės bendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį – 30 parų arešto (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Vadovaujantis BK 65 straipsnyje įtvirtintomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną arešto parą keičiant viena laisvės atėmimo diena.

Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2022 m. gruodžio 8 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

V. Civilinis ieškinys

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš R. S. priteisti 66,33 Eur žalą (1 tomas, b. l. 78-79). Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Byloje nustatyta, jog V. K. buvo sužalota tyčiniais, nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, todėl už žalą, patirtą apmokant nukentėjusiosios gydymo išlaidas, atsakingas kaltas asmuo - R. S.. Civilinio ieškinio dydis įrodytas civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais duomenimis (1 tomas, b. l. 78-79), kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Esant šioms aplinkybėms, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo R. S. turtinei žalai atlyginti priteistina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 66,33 Eur, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333 , „Swedbank“, AB.

VI. Kiti klausimai

R. S. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (1 tomas, b. l. 112-115), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Baudžiamojoje byloje esantis kompaktinis diskas, kuriame įrašytas BPC pokalbis, ir kompaktinis diskas, kuriame yra „BodyCam“ įrašai, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. S., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. S. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėti dalį 2022 m. gruodžio 8 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės ir skirti R. S. galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2022 m. gruodžio 8 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. S. viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, R. S. įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tenkinti Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį visiškai ir priteisti iš R. S. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai turtinei žalai atlyginti 66,33 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 33 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Baudžiamojoje byloje esantį kompaktinį diską, kuriame įrašytas BPC pokalbis, ir kompaktinį diską, kuriame yra „BodyCam“ įrašai, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).