Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja J. Badaugienė Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01935-2009-5

Teisėjas K. Stulginskas Procesinio sprendimo kategorija 121.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 12 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Badaugienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-23-215/2010 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai netinkamai iš­aiškino ir taikė tiek CK 6.39 str., 6.65 bei 6.141 str., tiek ir CK 1.5 str.

CK 6.39 str. 1 d. yra pasakyta, kad pačiam kreditoriui sutinkant skoli­ninkas gali įvykdyti savo prievolę ir kitokiu būdu, o to paties straipsnio 2 d. net nustato, kad, jeigu kredi­torius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė yra laikoma įvykdyta.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendime, visiškai be jokio pagrindo aptarinėjo ir rėmė­si CK 6.141 str., reguliuojančiu novaciją, nors tokiu teisiniu santykiu nė viena iš šalių byloje net nesirė­mė.

Šioje byloje yra būtina atsižvelgti ir į CK 1.5 str. numatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes yra pakankamai akivaizdi situacija, kada atsakovas, būdamas sąžiningu skolininku, įvykdė savo piniginę prievolę, tačiau kreditorius, t.y. ieškovas, neaišku dėl ko šiandien to nebepripažįsta. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime šios teisės normos taikymo net nesvarstė, nors privalėjo tai daryti.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, taip pat pa­žeidė ir procesinės teisės normas, t.y. CPK 176, 177, 185, 263 bei 265 str.str., reglamentuojančias įrodinė­jimą ir įrodymų vertinimą bei sprendimo surašymo taisykles.

Be to, apelianto įsitikinimu, teismas šiame savo sprendime pažeidė ir CPK 263 bei 265 str., imperatyviai nustatančius pagrindines teismo sprendimo surašymo taisykles, nes dėl skunde išvardintų materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo sprendimas tuo pačiu nėra ir teisėtas bei pagrįstas ir, I instancijos sprendime įvertinti ne visi įrodymai bei ne visi atsakovo atsikirtimai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.( LR CPK 320 str.1d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešas interesas.( LR CPK 320 str.2d.).

Teisinio ginčo objektu yra paskolos teisiniai santykiai tarp dviejų fizinių asmenų, kurie įforminti rašytine skolos sutartimi, todėl byla neturi viešo intereso aspektų.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kolegija nesutinka ir pripažįsta teisiškai nepagrįstais apelianto argumentus dėl netinkamo LR CK 6.39 str. nuostatų ir kitų su prievolės vykdymu susijusių teisės normų, neva, netinkamo taikymo. Atsakovas bandė įrodyti jog paskolos piniginę prievolę ieškovui atsakovas įvykdė, perduodamas kreditoriui už piniginę skolą automobilį Opel Astra, kuri yra analogiškos vertės kaip ir skolos suma 12 400 Lt. Tokį prievolės įvykdymą kitokiu būdu privalo įrodyti pats atsakovas ( LR CPK 178 str.). Kaip įrodymą atsakovas teismui pateikė automobilių skaičiuotes remontui ir kitoms sąnaudoms( b.l. 26,27), tačiau šiose skaičiuotėse nėra ieškovo parašo, kad jis priima būtent automobilį Opel Astra už atsakovo piniginę skolą 12 400 Lt. I instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai vertino, jog atsakovas neįrodė ir tinkamais įrodymais nepagrindė skolos grąžinimo fakto kitokiu būdu, kurį ieškovas būtų priėmęs. Automobilis Opel Astra nebuvo įregistruotas nei atsakovo, nei ieškovo vardu ir nėra jokių šios transporto priemonės priėmimo- perdavimo ir pardavimo įrodymų. (LR CPK 185 str.). Skolos rašto buvimas pas kreditorių įrodo, kad skola nėra grąžinta. Kad skolą grąžino, privalėjo įrodyti atsakovas. Tokių prievolės įvykdymo įrodymų atsakovas nepateikė( LR CPK 178 str.).

I instancijos teismas, vertindamas paskolos teisinius santykius, susidariusius tarp bylos šalių, materialinės teisės normas taikė ir aiškino tinkamai, taip pat pagrįstai aptarė LRCK 6.141 str. nuostatas, kurios numato novaciją. Ieškovas kaip kreditorius nurodė, jog tarp šalių nebuvo susitarimo už piniginę skolos prievolę perduoti ir paimti automobilį. Taigi, kreditorius nenurodė, jog sutiko su kitokiu prievolės įvykdymo būdu, todėl LR CK 6.39 str. nuostatomis grindžiami atsakovo argumentai neturi teisinio pagrindo.

Apylinkės teismas, vertindamas abiejų šalių pateiktus įrodymus byloje, nepažeidė ir LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo bei protingumo principų. Atsakovo pateiktos skaičiuotės apie autotransporto priemonių gabenimo ir remonto kaštus ( b.l.26,27) ir prierašas“ su Giedriumi atsiskaityta iki 0“, kai nėra ieškovo parašo bei patvirtinimo, yra pagrįstai įvertinti kaip netinkami įrodymai prievolės įvykdymui pagrįsti. Taigi, atlikdamas byloje surinktų visų įrodymų vertinimą, apylinkės teismas nepažeidė procesinės teisės normų, t.y. nepažeidė LR CPK 176 str., 177,185 str., 263 str., 265 str., normų. Teismo sprendimų surašymo taisyklės taip pat nėra pažeistos. I instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir išsamus. Atsakovą atstovaujantis advokatas, mėtydamas kaltinimus dėl, neva, netinkamos sprendimo surašymo metodikos, elgiasi neetiškai ir demonstruoja netinkamą pagarbą teismui ir rodo žemą advokato etikos kultūrą.

Teismas, priimdamas byloje galutinį sprendimą, įvertina visus įrodymus byloje ir neprivalo sprendime pervardinti visų įrodymų, neprivalo nurodyti visų apklaustų liudytojų pavardžių. Ir tai nėra LR CPK 185 str. ar LR CPK 263 str., 265 str., pažeidimai. I instancijos teismas sprendime nurodė, jog piniginės skolos grąžinimo prievolės įrodinėjimas liudytojais, kai skolos suma tarp fizinių asmenų yra didesnė kaip du tūkstančiai litų, neįrodinėjamas, o tinkamų rašytinių įrodymų dėl skolos gražinimo, atsakovas nepateikė. Kolegija sutinka su tokia teismo išvada ir laiko ją pagrįsta bei tinkama. Visi byloje surinkti įrodymai yra ištirti ir įvertinti tinkamai.

Pagal apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, naikinti ar keisti I instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinio bylos nagrinėjimo metu ieškovą atstovavo advokatė ir pateikė atstovavimo išlaidų sąmatą 1500,- Lt bei tokios sumos apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Apeliacinio skundo netenkinus, iš ieškovo priteistinos advokato atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos byloje bei procesinių dokumentų surašymo apeliacinės instancijos teismui kaštai. ( LR CPK 93 str. 1d., 4d., CPK 88 str. 1d.6p.)

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 metų lapkričio 9 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. K. 1500,- Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos byloje ieškovui G. B. ir 9,35 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.