Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-11-03 · Administracinė byla Nr. TA-838-438/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-03
Bylos Nr.
TA-838-438/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01796-2020-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Dainius Raižys
Atsakovas
Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
Pareiškėjas
L. B.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. TA-838-438/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01796-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 8 d. iki 2019 m. kovo 28 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Kauno TI kamerose, kuriose nebuvo užtikrinta 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Taip pat nebuvo užtikrintas tinkamas kamerų vėdinimas, dėl to buvo didelė drėgmė. Švaraus oro kiekis ir oro judėjimo greitis neatitiko teisės aktų reikalavimų. Įrengtas apšvietimas buvo per silpnas. Nebuvo užtikrinta ne mažesnė nei 18 laipsnių šilumos temperatūra. Veisėsi parazitai. Čiūžiniai puvo. Nuo lubų krito kalkės, sienų būklė buvo bloga. Kamerose tvyrojo nemalonus kvapas iš sanitarinio mazgo, nes sanitariniame mazge nebuvo įrengto atskiro vėdinimo. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Atsiliepimas

3. Atsakovo atstovas Kauno TI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti, o, nesant pagrindo atmesti pareiškėjo skundą, pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas patyrė papildomus neigiamus išgyvenimus, jautė fizinį ir dvasinį diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus. Nagrinėjamu atveju neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjui pinigais būtų neproporcinga kompensacinė priemonė.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (neteko galios 2020 m. vasario 6 d.) (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. (11,5 paros) ir nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. sausio 2 d. (30 parų) kameroje Nr. 332 nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m plotas (trūko 0,01 kv. m). Tad reikalavimas dėl vienam asmeniui tenkančio 3,6 kv. m gyvenamojo ploto normos nebuvo užtikrintas ginčo laikotarpiu 41,5 paros, pareiškėjui teko 3,59 kv. m, t. y. trūko 0,01 kv. m ploto. Taigi, įvertinus byloje esančią medžiagą, taip pat tai, kad kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas suimtųjų lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, atsižvelgus į sanitarinio mazgo užimamą plotą, darytina išvada, jog pareiškėjui kalint Kauno TI ginčo laikotarpiu 41,5 paros nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje, taip pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose (trūko 0,01 kv. m ploto). Teismas kitų pažeidimų nenustatė.

7. Teismas konstatavo, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Atsižvelgęs į pažeidimo mastą ir trukmę (41,5 paros gyvenamojo ploto norma buvo pažeista minimaliai, trūko tik 0,01 kv. m.), įvertinęs tai, kad šį plotą dar labiau mažino kameros baldų užimamas plotas, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala kompensuotina pinigais. Teismas priteisė pareiškėjui 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III.

8. Atsakovo atstovas Kauno TI padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą, tačiau neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisti.

Atsiliepimas

9. Atsakovo atstovas nurodo, kad neginčija aplinkybės, susijusios su ploto normos pažeidimu, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į paties pažeidimo mažareikšmiškumą, sukeltas (ar nesukeltas) neigiamas pasekmes, todėl netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas ir parinko neteisingą žalos atlyginimo būdą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo ir negalėjo būti žymūs, tinkamas neturtinės žalos atlyginimo būdas galėtų būti teismo sprendimu pripažįstamas asmens teisių pažeidimo faktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš to, kad Kauno TI laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 8 d. iki 2019 m. kovo 28 d. jis buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 41,5 paros pareiškėjas buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis, t. y. jam trūko 0,01 kv. m iki minimalaus 3,6 kv. m ploto. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, ir priteisė pareiškėjui 150 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo atstovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą, tačiau neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisti.

12. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

13. Taigi šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui 41,5 paros Kauno TI kamerose trūko minimalaus 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. trūko 0,01 kv. m. Šios bylos apeliacinio proceso stadijoje keliamas ginčas tik dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais pagrįstumo. Atsakovo atstovo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas apsiriboti pareiškėjo teisės kalėti tinkamomis ploto sąlygomis pažeidimo pripažinimu, bet nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

14. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pažeidimo mastu, trukme ir intensyvumu (pareiškėjui 41,5 paros trūko tik 0,01 kv. m gyvenamojo ploto), įvertinusi, kad nenustatyta, jog pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo būtų kilusios ilgalaikės neigiamos pasekmės, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atlyginti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą pinigais ir sprendžia, kad pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteistas nepagrįstai.

16. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pripažįstant pareiškėjo teisės kalėti tinkamomis ploto sąlygomis pažeidimą, bet nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 14 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo L. B. skundą patenkinti iš dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo L. B. teisė kalėti tinkamomis plotos sąlygomis Kauno tardymo izoliatoriuje nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. sausio 2 d. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasGinataras KryževičiusDainius Raižys