Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-11-25 · Civilinė byla Nr. 2A-912-125/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-25
Bylos Nr.
2A-912-125/2010
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03341-2009-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Bronius Valius (pirm.), Aušra Maškevičienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Klairesta“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvūs projektai“
Advokatai
Tomas Juodys, Ramūnas Girevičius
Kategorijos
  • 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-912-125/2010Teisėja Diana Jakštienė Proceso Nr. 2-06-3-03341-2009-1
Procesinio sprendimo kategorija 52.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. lapkričio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Aušros Maškevičienės, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, atsakovės atstovams Alvydui Rutkui, advokatui Tomui Juodžiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klairesta“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Progresyvūs projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klairesta“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 33 100 Lt skolos, 15,21 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-06-26 su atsakove buvo sudaryta sutartis, pagal kurią atsakovė užsakė atlikti sklypo plano, architektūros, konstrukcijos dalių techninį projektą objektui Klaipėdos rajone, Karklės kaime. Ieškovė nurodė, kad sutartį įvykdė, 2008-06-05 pateikė atsakovei techninį objekto projektą, statybos leidimą ir kitus su šiuo projektu susijusius ir parengtus dokumentus, šalys pasirašė darbo priėmimo–perdavimo aktą, tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, tačiau atsakovė iki šio nėra iki galo atsiskaičiusi už atliktą darbą pagal sutartį. Kadangi atsakovė nepagrįstai vengia pilnai atsiskaityti, ieškovė prašė priteisti likusią skolos dalį bei palūkanas.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2010-02-11 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės 23 100 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo 23 100 Lt sumos nuo 2009-04-20 iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo, 993 Lt žyminio mokesčio ir 2 420 Lt atstovavimo išlaidų ieškovei UAB „Progresyvūs projektai“, bei 16,70 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, kitos ieškinio dalies netenkino; priėmė ieškovės atsisakymą nuo dalies reikalavimo dėl 10 000 Lt priteisimo ir šią bylos dalį nutraukė. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad 2007-06-26 tarp šalių buvo sudaryta rangos, pagal kurią atsakovė užsakė pas ieškovę parengti sklypo Karklės kaime, Klaipėdos rajone, plano, architektūros, konstrukcijos dalių techninį projektą. Teismas nustatė, jog atsakovė pripažįsta, kad nesumokėjo ieškovei 23 100 Lt, ir konstatavo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl 2007-06-26 rangos sutarties objekto, t. y. dėl ko šalys iš tikrųjų susitarė ir ko siekė susitarimu, ar sutarties ir techninės užduoties objektas ieškovei apima automobilių stovėjimo aikštelės stoginės, siurblinės ir sklypo tvoros projektavimą. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad šalys pagal 2007-06-26 rangos sutartį buvo sutarusios dėl trijų sklype projektuotinų poilsio pastatų ir dokumentuose nėra jokių įrašų ar nuorodų, kad šalys susitarė ir dėl automobilių stovėjimo aikštelės stoginės, siurblinės ir sklypo tvoros projektavimo. Kadangi ieškovė pagal rangos sutarties 1.1 ir 1.2 punktus perdavė atsakovei darbo rezultatą, teismas konstatavo, jog ieškovė turi teisę reikalauti iki galo sumokėti už atliktą darbą, tačiau pažymėjo, kad šalys sutartimi nebuvo sutarusios dėl didesnių palūkanų, nei numato įstatymas, todėl ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė 6 proc. metinių palūkanų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2010-02-11 sprendimą panaikinti, priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą ir vykdymą, bei nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Pažymi, kad teismas, padarydamas išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad su ieškove buvo sutarę ir dėl stoginių automobilių stovėjimui, siurblinės pastato ir tvoros projektavimo, vadovavosi vien pažodiniu sutarties turinio aiškinimu, neanalizavo sutarties šalių tikrųjų ketinimų ir tikslų, lėmusių ginčo sutarties sudarymą. Nurodo, kad ieškovė turėjo atlikti statinių projektavimo darbus, o gyvenamųjų namų projektavimas neatsiejamai susijęs su jų eksploatacijai reikalingų projekto dalių paruošimu, be kurių gyvenamųjų namų statyba, pripažinimas naudoti tinkamais ir eksploatacija būtų negalima, todėl tai, kad šalys susitarė, jog ieškovė suprojektuos sklypo sutvarkymo dalį, akivaizdžiai patvirtina tikrąjį atsakovės tikslą, jog ieškovė iki galo parengtų visus būtinus techninius dokumentus, kad žemės sklypas, kuriame projektuojami pastatai iki galo būtų užbaigtas ir sudarytų prielaidas parengto projekto apimtyje realizuoti ir atlikti reikiamus statybos darbus. Apeliantė nurodo, kad ieškovė buvo suprojektavusi tiek stogines automobilių stovėjimui, tiek siurblinės pastatą bei tvorą, tačiau priimant darbus paaiškėjo atliktų darbų trūkumai ir ieškovei buvo pateiktos pastabos, kuriose kaip trūkumas buvo nurodyta ir ta aplinkybė, jog pateiktame techniniame projekte nėra stoginės automobilių stovėjimui, siurblinės pastato bei tvoros projekto. Ieškovė, atsižvelgdama į nurodytas pastabas, atliko projekto korekciją, kurioje yra stoginės automobilių stovėjimui, siurblinės pastato bei tvoros projektai, tačiau teismas aplinkybę, jog ieškovė taisė sutarties vykdymo trūkumus ir pateikė trūkstamas projekto dalis, vertino kaip siūlymą dėl preliminaraus priešsutartinio susitarimo dėl naujos rangos sutarties. Apeliantė pažymi, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad buvo vedamos derybos dėl naujų statinių projektavimo, todėl tai, jog ieškovė taisydama trūkumus pateikė trūkstamas projekto dalis, liudija tikrąjį sutarties susitarimą dėl sutarties objekto ir jo apimties, t. y., kad šalys buvo susitarusios, jog ieškovė suprojektuos ir stogines automobilių stovėjimui, siurblinės pastatą bei tvorą. Taip pat atsakovė nurodo, kad teismas nevertino dalies įrodymų ir juose fiksuotų svarbių bylos aplinkybių, t. y. teismas nevertino aplinkybių, jog ieškovė pateikus pastabas dėl atliktų darbų, pateikė pakoreguotą projektą, kuriame pateikė stogines automobilių stovėjimui, siurblinės pastato bei tvoros projektus. Teismas tyręs šiuos įrodymus būtų turėjęs pasisakyti, kodėl pakoreguotą projektą jis nelaiko svarbia aplinkybe, liudijančia, jog ieškovė buvo įsipareigojusi ne tik suprojektuoti tris gyvenamuosius pastatus. Taip pat apeliantė nurodo, kad teismas netyrė ieškovės parengto techninio projekto, Aplinkos ministerijos atsakymo į ieškovės raštą dėl stoginių projektavimo ir jų užstatymo ploto skaičiavimo, netyrė ir nevertino aplinkybių, kodėl ieškovė atsisakė savo dalies ieškinio, todėl teigia, kad nevertinant įrodymų pasiekti tinkamo ginčo išsprendimo yra neįmanoma.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-06-26 šalys sudarė rangos sutartį, pagal kurią rangovas – ieškovė – įsipareigojo parengti sklypo plano, architektūros, konstrukcijų dalių techninį projektą, o užsakovas – atsakovė – įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus 53 100 Lt. Taigi tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai. CK 6.644 str. rangos sutartimi rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies, t. y. užsakovo, užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Bendroji rangos sutarties nuostata yra ta, kad užsakovo pareiga priimti atliktą darbą atitinka rangovo pareigą jį perduoti. Rangos darbai, už kuriuos rangovas reikalauja atlyginimo, turi būti užsakovui žinomi, atliekami su jo sutikimu ir jam perduodami ar baigti, ar tarpiniai, nes tik po darbų priėmimo atsiranda užsakovo prievolė atlyginti už atliktą darbą. Šioje byloje ieškovė iškėlė reikalavimą dėl sumokėjimo už rangos sutartyje numatytus ir atliktus darbus, o atsakovė nors sutinka, kad nėra sumokėjusi 23 100 Lt pagal rangos sutartį, tačiau teigia, kad ieškovė nėra iki galo įvykdžiusi įsipareigojimų pagal rangos sutartį, t. y. neatliko automobilių stovėjimo aikštelės stoginės, siurblinės ir sklypo tvoros projektavimo darbų. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą, konstatavo, jog šalys pagal 2007-06-26 rangos sutartį buvo sutarusios dėl trijų sklype projektuotinų poilsio pastatų, įrašų ar nuorodų, kad šalys susitarė ir dėl automobilių stovėjimo aikštelės stoginės, siurblinės ir sklypo tvoros projektavimo, nėra, todėl padarė išvadą, kad ieškovė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad teismas, padarydamas išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad su ieškove buvo sutarę ir dėl stoginių automobilių stovėjimui, siurblinės pastato ir tvoros projektavimo, vadovavosi vien pažodiniu sutarties turinio aiškinimu, neanalizavo sutarties šalių tikrųjų ketinimų ir tikslų, lėmusių ginčo sutarties sudarymą. Kolegija pažymi, kad CK 6.193 str. numato, jog aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal rangos sutarties 1.1 p. ieškovė įsipareigojo parengti kartotinį poilsio paskirties namą, atitinkantį tuo pačiu dvibutį gyvenamąjį namą, architektūros, konstrukcijų techninio projekto dalis, sutarties 1.2 punktu ieškovė įsipareigojo parengti techninio projekto sklypo sutvarkymo dalį (be inžinierinių tinklų techninių projektų) sklypo ribose, kuriose vadovaujantis patvirtinto detaliojo plano sprendiniais išdėsto 1.1 punkte aprašytą poilsio pastatą trijose vietose. Iš 2007-09-24 atsakovo prašymo gauti projektavimo sąlygas Klaipėdos rajono savivaldybei matyti, kad projektavimo sąlygos buvo prašomos 3 poilsio pastatų, kurių vienas poilsio pastatas susideda iš 2 numerių, skirtų šeimos poilsiui, projektavimui, nurodant šių pastatų skaičių, aukštingumą, bendrą ir užstatymo plotą. Prašyme nurodoma, kad numatoma projektuoti sklypo sutvarkymą, automobilių sustojimo ir privažiavimo vietas. Iš byloje pateiktų projektinių dokumentų nustatyta, kad statinio projektavimo techninę užduotį sudaro neypatingų poilsio pastatų statyba, aiškinamajame rašte nurodyta, kad techninę užduotį sudaro poilsio pastatų projektavimas ir statyba su automobilių stovėjimo vietų projektavimu. Projektavimo dokumentuose nėra įrašo apie automobilių stovėjimo vietų stoginių ir sklypo tvoros projektavimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė, teigdama, jog ieškovė, atsižvelgdama į jos pastabas, atliko projekto korekciją, kurioje yra stoginės automobilių stovėjimui, siurblinės pastato bei tvoros projektai, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl nesudėtingų statinių projektavimo. Atsižvelgdama į šiuos duomenis kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog šalys nebuvo susitarusios dėl automobilių stovėjimo aikštelės stoginės, siurblinės ir sklypo tvoros projektavimo. Kolegija pažymi, kad techninės užduoties rodikliai ir reikalavimai turi atitikti statinio projektavimo sąlygų sąvade nurodytus rodiklius bei reikalavimus (Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 8.6 p.), o šiuo atveju atsakovė nebuvo gavusi projektavimo sąlygų sąvados automobilių stovėjimo aikštelės stoginės, siurblinės ir sklypo tvoros darbams, todėl ieškovė, atlikdama projektavimo darbus, negalėjo atlikti tokių darbų, kurie nebuvo numatyti projektavimo sąlygų sąvade. Todėl kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog teismas neatsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus. Be to, kolegija pažymi, kad atsakovė ieškovės parengtą projektą patvirtino ir remiantis juo atsakovei buvo išduotas statybos leidimas. Iš byloje pateiktos rangos sutarties 1.3 punkto nustatyta, kad parengtas techninis projektas laikomas baigtu, kai jis užsakovo yra patvirtinamas. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovė, patvirtindama ieškovės parengtą techninį projektą, patvirtino, jog ieškovė įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (CPK 177 str., 178 str., 185 str., CK 6.644 str.). Apeliaciniame skunde atsakovė teigė, jog teismas netyrė ir nevertino byloje pateiktų įrodymų. Kolegija nesutinka su tokiais apeliantės teiginiais ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl tinkamo sutarties įvykdymo, išsamiai argumentavo sprendimą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, kad ieškovė pilnai įvykdė 2007-06-26 rangos sutartį ir darbo rezultatą pagal sutarties 1.1 ir 1.2 punktus perdavė atsakovei.

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.) ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Bronius ValiusKolegijos teisėjos Virginija Nijolė GriškevičienėAušra Maškevičienė