Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau – ir VDI Šiaulių teritorinio skyriaus) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2017 m. vasario 24 d. A. Š. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad A. Š., kaip UAB „Š. h.“ direktorius, darbuotojų atžvilgiu būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad su darbuotojais A. P. ir S. B., ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis, jiems būtų įteiktas antras darbo sutarties egzempliorius ir ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios apie šių asmenų priėmimą į darbą būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui, ir taip padarė nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. Š. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis, darbuotojų atžvilgiu būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos, kad kiekvieno įmonėje dirbančio darbuotojo darbo vieta būtų saugi, darbas būtų organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais, t. y. priimdamas į darbą neinstruktavo darbuotojo S. B., nenustatė įmonėje mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo tvarkos, neorganizavo darbuotojo S. B., dirbančio darbo aplinkoje, kurioje gali būti profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai, ir taip padarė nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 3 dalyje.

Skunde nurodoma, kad administracinį nusižengimą tiriantys pareigūnai neapklausė A. D. todėl, kad A. Š. nepateikė jokių dokumentų, leidžiančių teigti, kad be jo dar kas nors buvo atsakingas už darbo sutarčių sudarymą. Atlikti nutartyje nurodytus veiksmus, t. y. apklausti S. B. apie susitarimo dėl darbo UAB „H.“ aplinkybes (kada darbuotojas pradėjo dirbti, kokiose pareigose, t. t.), išreikalauti iš UAB „H.“ direktoriaus A. Š. darbo sutarčių registravimo žurnalą, darbo laiko apskaitos žurnalą (jo išrašą, kopijas) ir pan., apimančius inkriminuoto nusižengimo laiką, nėra pagrindo, nes savo pareiškime S. B. aiškiai nurodė, jog jis pradėjo dirbti 2017 m. sausio 6 d. (duomenys neskelbtini) mokykloje, kur buvo vykdomi vidaus apdailos darbai. Tyrimo metu nebuvo įrodyta, kad S. B. pradėjo dirbti būtent 2017 m. sausio 6 d., nes kartu su juo dirbęs liudytojas A. P. savo 2017 m. vasario 3 d. rašytiniame paaiškinime nurodė: „(duomenys neskelbtini) su manimi kartu dirbo S. B., bet nuo kada jis pradėjo dirbti, nežinau“. Šis liudytojas negalėjo patvirtinti, kad S. B. minėtoje mokykloje dirbo nuo 2017 m. sausio 6 d., o kitas nurodytas liudytojas A. B. nebuvo apklaustas, nes gulėjo ligoninėje, be to, jis yra S. B. brolis, todėl jo parodymai gali būti šališki. Kadangi nebuvo įrodyta, kad S. B. pradėjo dirbti nuo 2017 m. sausio 6 d., nelegalus darbas A. Š. inkriminuojamas nuo 2017 m. sausio 10 d., kada jis apie S. B. priėmimą pranešė VSDFV, nors jokio S. B. rašytinio prašymo priimti į darbą jis neturėjo, rašytinė darbo sutartis nebuvo sudaryta, o vėliau, be S. B. rašytinio prašymo, jis nuo 2017 m. sausio 16 d. buvo atleistas.

Be to, VDI Šiaulių teritorinio skyriaus teigimu, nurodydamas, kad reikia išreikalauti dokumentus, teismas neatsižvelgė į tai, kad 2017 m. vasario 8 d. UAB „Š. h. “ direktoriui A. Š. registruotu laišku ir elektroniniu paštu buvo išsiųstas nurodymas 2017 m. vasario 13 d. atvykti į VDI ir pateikti ne tik teismo minimus, bet ir kitus reikalingus tyrimui dokumentus, tačiau jokių prašomų dokumentų A. Š. nepateikė, jis apskritai vengė atvykti į VDI ir teikti paaiškinimus (tai užfiksuota byloje esančiame Nelegalaus darbo tyrimo akte). Atkreipia dėmesį, kad S. B. dėl savo pažeistų teisių ir negauto atlyginimo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri taip pat nurodė UAB „Š. h.“ direktoriui pateikti įvairius dokumentus, tačiau jokio atsakymo negavo, jokių dokumentų pateikta nebuvo, į komisijos posėdį A. Š. neatvyko, darbo ginčas buvo išnagrinėtas viešo paskelbimo būdu. Taigi akivaizdu, kad A. Š. neturi jokių reikalaujamų dokumentų, vengia teikti paaiškinimus ir atvykti į VDI, ir taip vilkina bylos tyrimą.

Skunde taipogi pažymima, kad A. Š. vengė duoti paaiškinimus ir apie tai, kas tvarko jo įmonės buhalterinę apskaitą, jis tik pateikė vienintelį byloje esantį paaiškinimą, kuriame nenurodė, kokia įmonė tvarko jo įmonės apskaitą, paaiškinimas buvo be parašo ir be datos, tik inspektoriaus paprašytas, A. Š. užrašė datą: „2017.02.24.“, parašė vardą ir pavardę bei pasirašė. Tai, kad A. Š. papildyti paaiškinimą atsisakė, gali patvirtinti VDI inspektoriai A. J. ir A. Š.. Be to, tai, kad A. Š. nepateikė reikalaujamų dokumentų, tarp jų – ir dokumentų, susijusių su darbuotojų sveikatos tikrinimu, darbuotojų mokymais, pavojingų darbų organizavimu ir kt. (Nurodymo 5–8 punktai), yra akivaizdus ANK 96 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo požymis.

Pasak VDI Šiaulių teritorinio skyriaus, teismo nurodymas atlikti akistatą tarp A. Š. ir A. P. yra sunkiai įvykdomas dėl pirmiau minėtų priežasčių, teismo nurodytus prieštaravimus yra galimybė pašalinti liudytoją apklausiant teisme, o nelegalaus darbo požymis (pranešimas VSDFV apie A. P. įdarbinimą buvo pateiktas jau po VDI atlikto patikrinimo) byloje yra įrodytas gautu atsakymu iš VSDFV (nepaisant to, buvo ar nebuvo sudaryta darbo sutartis). Mano, kad esant paminėtoms aplinkybėms, tolimesnis bandymas gauti papildomų duomenų būtų laiko gaišimas ir bylos vilkinimas, teismas turi visas galimybes išnagrinėti bylą ir priimti joje teisingą sprendimą.

VDI Šiaulių teritorinio skyriaus atskirasis skundas netenkinamas.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti tiksliai nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, kurios reikalingos ne tik tinkamam inkriminuojamo pažeidimo išnagrinėjimui ir reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui bei jų teisiniam įvertinimui, bet ir traukiamo asmens teisių, tarp jų ir teisės į pilnavertę gynybą užtikrinimui. Grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-202/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esantį administracinio nusižengimo protokolą ir kartu su juo pateiktus duomenis, apylinkės teismo nutartį, skundo argumentus, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad administracinio nusižengimo protokole, surašytame A. Š., yra esminių trūkumų, trukdančių teismui teisingai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui žinoti, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas.

2017 m. vasario 24 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad A. Š. kaip UAB „Š. h.“ direktorius, darbuotojų atžvilgiu būdamas darbdavį atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad su darbuotojais A. P. ir S. B. ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis, jiems būtų įteiktas antras darbo sutarties egzempliorius ir ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios apie šių asmenų priėmimą į darbą būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, ir taip padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą (b. l. 2). A. Š. 2017 m. vasario 24 d. pasiaiškinime nurodė, kad su S. B., kuris į darbą buvo priimtas 2017 m. sausio 9 d., o dirbti pradėjo 2017 m. sausio 10 d., darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau S. B. šios sutarties nepasirašė ne dėl jo kaltės – pastarajam sutartį pasirašyti turėjo pateikti jo (A. Š.) pavaduotojas A. D. (b. l. 10). Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, bylos duomenys liudija, kad administracinį nusižengimą tiriantys pareigūnai A. D. neapklausė, taigi liko neišsiaiškinta, kas iš tikrųjų įmonėje buvo atsakingas už darbo sutarties su S. B. sudarymą. Skunde nurodyta aplinkybė, kad A. Š. nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad kitas asmuo, o ne jis pats, įmonėje buvo atsakingas už darbo sutarčių sudarymą, nereiškia, kad nėra pagrindo šią aplinkybę išsiaiškinti būtent apklausiant A. D.. Be to, iš S. B. pareiškimo dėl darbo užmokesčio neišmokėjimo (b. l. b. l. 5) ir A. Š. pasiaiškinimo matyti, kad juose nurodytos aplinkybės skiriasi, tačiau jas išsiaiškinti, pvz. apklausiant S. B. ir A. Š., nebuvo siekiama. Tai, kad S. B. nurodė, jog jis (duomenys neskelbtini) mokykloje pradėjo dirbti 2017 m. sausio 6 d., nėra pagrindas pritarti VDI Šiaulių teritorinio skyriaus skundo argumentui, kad atlikti teismo nutartyje nurodytus veiksmus: apklausti S. B. apie susitarimo dėl darbo UAB „H.“ aplinkybes, išreikalauti iš UAB „Š. h.“ direktoriaus A. Š. darbo sutarčių registravimo žurnalą, darbo laiko apskaitos žurnalą (jo išrašą, kopijas) ir pan., nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju taip pat sutiktina su skundžiamoje nutartyje teismo padaryta išvada, kad atliekant tyrimą be kita ko reikia nustatyti, kokia buhalterinė įmonė teikia pranešimus VSDFV apie darbuotojų priėmimą ir (ar) atleidimą iš darbo UAB „Š. h.“. Duomenų, patvirtinančių skundo argumentą, kad A. Š. vengė duoti parodymus, be kita ko ir apie tai, kas tvarko jo įmonės buhalterinę apskaitą, byloje nėra, be to, kaip matyti iš skundo, šią aplinkybę galima išsiaiškinti apklausiant VDI Šiaulių teritorinio skyriaus inspektorius A. J. ir A. Š.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, VDI Šiaulių teritorinio skyriaus skundo argumentas, kad A. Š. neturi jokių dokumentų, išvardintų jam 2017 m. vasario 8 d. išsiųstame nurodyme (9 b. l.), nes pastarasis jų nepateikė, tėra jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta prielaida. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad įstatymas (ANK 593 straipsnis) administracinius nusižengimus tiriantiems pareigūnams suteikia teisę ne tik atlikti skundžiamoje nutartyje nurodytus veiksmus (apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti akistatas; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus), bet ir, esant pagrindui, taikyti ANK 595 straipsnyje nurodytas prievartos priemones. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. Š. nepateikus reikalautų dokumentų, pastarojo galbūt padarytus administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai jokių veiksmų siekiant išsireikalauti šiuos dokumentus nesiėmė, nesvarstė prievartos priemonių taikymo klausimo. Kadangi tiriant administracinius nusižengimus net nebuvo bandoma atlikti akistatos tarp A. Š. ir A. P., skundo argumentas, kad šis teismo pavedimas yra sunkiai įvykdomas, taipogi negali būti vertinamas kitaip, kaip niekuo nepagrįsta prielaida.

Atsižvelgiant į tai, kad ANK 96 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas pažeidė darbo įstatymus, darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus, o ne tam, kas nepateikė atitinkamų dokumentų, įskaitant ir darbuotojų sveikatos tikrinimo dokumentaciją, dokumentus, susijusius su darbuotojų mokymais, pavojingų darbų organizavimu ir kt., VDI Šiaulių teritorinio skyriaus skundo argumentas, kad minėtų dokumentų nepateikimas yra akivaizdus ANK 96 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo požymis, atmetamas kaip nepagrįstas. Kadangi byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad A. Š. neinstruktavo įmonės darbuotojo S. B., nenustatė įmonėje mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo tvarkos, neorganizavo S. B., dirbančio darbo aplinkoje, kurioje gali būti profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių nusižengimo, numatyto ANK 96 straipsnio 3 dalyje, požymių buvimą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis, priešingai nei teigiama skunde, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.