Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Egidijos Puzinskaitės,

dalyvaujant pareiškėjo H. E. A. M. (H. E. A. M.) atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,

atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei Eglei Kruminytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. E. A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

10. Migracijos departamentas išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus dėl nacionalinės vizos išdavimo ir juose nustatytus nesutapimus bei sistemiškai įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad užsienietis nepagrindė buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla, kaip Bendrovės akcininkui ir direktoriui, o pareiškėjo pateikti su Bendrovė susiję dokumentai šio siekio savaime nepatvirtina ir kelia įtarimų, kad pateikti dokumentai buvo sudaryti ir pateikti tik siekiant formaliai atitikti reikalavimus pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunkčio sąlygą. Atsakovo nuomone, Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

11. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

12. Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo Egipto Arabų Respublikos piliečiui H. E. A. M.“, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 28 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Prašyme nurodyta, jog kelionės tikslas – verslas, t. y. pareiškėjas Departamentui nurodė, kad ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB „D“ direktorius. Prašymo 32 punkte nurodė, jog jį kviečia bendrovė UAB „D“, kurios adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius.

14. Byloje nustatyta, kad UAB „D“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (toliau - JAR) įregistruota 2022 m. rugsėjo 28 d., Bendrovės įstatinis kapitalas nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki 2023 m. kovo 20 d. buvo 2 500 Eur, nuo 2023 m. kovo 22 d. yra 28 000 Eur. Bendrovės steigėja - UAB „I“. Nuo 2022 m. spalio 12 d. Bendrovės direktoriumi yra paskirtas Egipto Arabų Respublikos pilietis H. E. A. M.. Byloje pateiktos M. E. A. M., E. A. H. A. ir H. E. A. M. pasirašytos 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. spalio 11 d. ir 2022 m. spalio 12 d. Bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartys. 2022 m. spalio 10 d. ir 2022 m. spalio 11 d. sutartyse nurodoma, jog M. E. A. M., E. A. H. A. kiekviena sutartimi iš UAB „I“ įgijo po 20 vnt. Bendrovės akcijų (po 20% Bendrovės akcijų), o 2022 m. spalio 12 d. sutartimis - 10 vnt. Bendrovės akcijų (10% Bendrovės akcijų). Byloje pateiktas 2022 m. spalio 12 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuriuo nuspręsta nuo 2022 m. spalio 12 d. paskirti Bendrovės direktoriumi Egipto Arabų Respublikos pilietį H. E. A. M.. Byloje nustatyta, kad nuo 2023 m. vasario 24 d. Bendrovėje įdarbintas vienas darbuotojas – buhalterė, kuriai mokamas 150 Eur darbo užmokestis per mėnesį (nustatoma darbo laiko norma - 5 val. per savaitę). Bendrovės direktoriumi išrinktas H. E. A. M., tačiau jis nėra įdarbintas Bendrovėje.

15. Byloje pateikta 2023 m. vasario 22 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 230222/508 kuria UAB „M“ įsipareigojo išnuomoti UAB „D“ negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nuomos terminas prasideda nuo 2023 m. kovo 1 d. Nuomos sutartį pasirašė jos direktorius H. E. A. M.. Byloje taip pat pateikta 2023 m. vasario 24 d. darbo sutartis Nr. 2, pagal kurią H. E. A. M. priimamas direktoriaus pareigoms nuo nacionalinės vizos gavimo dienos, jam bus mokamas 850 Eur darbo užmokestis (nustatoma darbo laiko norma - 40 val. per savaitę).

16. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas į Šengeno erdvę atvyko su Prancūzijos Respublikos išduota daugkartine Šengeno viza, kuri galioja nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d., buvimo laikas - 90 d. Su šia viza pareiškėjas į Šengeno erdvę atvyko 2023 m. vasario 26 d. per Lenkijos Respublikos išorės sieną, prieš tai į Šengeno erdvę buvo atvykęs nuo 2022 m. spalio 11 d. iki 2022 m. spalio 15 d., nuo 2023 m. sausio 20 d. iki 2023 m. sausio 25 d.

17. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą ir pridėtus dokumentus bei atsižvelgęs į tai, kad užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, 2023 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą Nr. 23SD9978. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. 23SD9978, kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti sprendimą.

18. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vizų kodeksas, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - ir Įstatymas) ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas.

19. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iia) nepagrindžia numatomo tranzito per oro uostą tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

20. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12)).

21. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (2 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (3 punktas); duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės (4 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 punktas).

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).

23. Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra JAR įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto per pastaruosius vienus metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienus metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo 79 punktą, vizų tarnybos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio, pareikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo asmens pateiktą informaciją, taip pat pateikti prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų pagrindimo dokumentus.

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „D“ įregistruota 2022 m. rugsėjo 28 d.; bendrovės įstatinis kapitalas nuo 2023 m. kovo 22 d. – 28 000 Eur; nuo 2022 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas yra paskirtas šios bendrovės direktoriumi. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog UAB „D“ buvo įsteigta kitos įmonės – UAB „I“, nuo bendrovės įsteigimo iki 2022 m. rugsėjo 27 d. bendrovės direktoriumi buvo kitas asmuo, kuris 2022 m. spalio 12 d. UAB „D“ akcijas pardavė Egipto Arabų Respublikos piliečiams.

25. Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamą sprendimą priėmė atsižvelgęs į aplinkybes, kad įmonė įgyta iš juridinio asmens, sietino su įmonių steigimu ir įmonių akcijų pardavimu užsieniečiams; kad pareiškėjas į Šengeno erdvę atvyko turėdamas Prancūzijos vizą turistiniais tikslais; kad Bendrovės akcijos buvo perleidžiamos dalimis, taip būdu siekiant išvengti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto įpareigojimo dėl sandorio notarinės formos; kad pareiškėjo darbo sutartyje numatytas mokėti darbo užmokestis yra 10 Eur didesnis už minimaliąją mėnesinę algą; kad nuo Bendrovės įsteigimo buvo įdarbintas 1 darbuotojas (buhalterė).

26. Pareiškėjas skundą grindžia iš esmės tuo, kad jis atitinka visus Aprašo 70.10 punkto nustatytus reikalavimus ir pateikė visus dokumentus, kuriuos Migracijos departamentas nurodo savo internetiniame puslapyje, todėl Migracijos departamentas nepagrįstai atsisakė jam išduoti vizą.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad vien dokumentų pateikimas neįpareigoja išduoti vizą, nes turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, be kita ko, ar nėra Įstatymo 19 straipsnyje nustatytų atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų (2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-184/2014).

28. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad pareiškėjas pagal 2023 m. vasario 24 d. darbo sutartį, priimtas į direktoriaus pareigas nuo nacionalinės vizos gavimo dienos. Bendrovės direktoriui bus mokamas 850 Eur darbo užmokestis (nustatoma darbo laiko norma – 40 val. per savaitę). Pažymėtina, kad Bendrovės direktoriui, atsakingam už kasdienės bendrovės veiklos organizavimą, bendrovės tikslų įgyvendinimą, turinčiam teisę bendrovės vardu sudaryti sandorius, priimti ir atleisti darbuotojus ir vykdyti, numatytas mokėti 10 Eur didesnis už minimaliąją mėnesinę algą darbo užmokestis – 840 Eur, kuris mokamas už nekvalifikuotą darbą (nuo 2023 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga – 840 Eur). Bylos duomenimis, nuo Bendrovės įsteigimo įdarbintas vienas darbuotojas (nuo 2023 m. vasario 24 d.,) - buhalterė. 2023 m. vasario 22 d. sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 230222/508, kuria UAB „M“ įsipareigojo išnuomoti UAB „D“ negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Minėtos sutartys sudarytos likus kelioms dienoms iki prašymo dėl nacionalinės vizos išdavimo pateikimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo realius ketinimus užsiimti ekonomine veikla (verslo plano, preliminarių susitarimų su kitais verslo partneriais, klientais ar pan.). Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų atlikęs kokius nors su Bendrovės veikla ar jos vystymu (plėtra) susijusius veiksmus. Sutiktina su pareiškėjo teiginiais, kad jo veiksmai įdarbinant bendrovėje vieną asmenį (buhalterę) ar bendrovės direktoriui nustatant 10 Eur didesnį nei minimalus darbo užmokestį, nėra patys savaime neteisėti, tačiau visų aplinkybių kontekste, jie sudaro pagrindą abejoti pareiškėjo teiginiais, kad jis siekia užsiimti verslu Lietuvoje, pagrįstumu. Vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai ir pateikti dokumentai nepatvirtina pareiškėjo buvimo tikslo, nurodyto prašyme išduoti nacionalinę vizą.

29. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktos, akcijų pirkimo – pardavimo sutartys sudarytos per itin trumpą laiką (sudaryta po vieną sutartį dėl dalies akcijų, neviršijančių 20 proc., tris dienas iš eilės), pagrįstai sukėlė Departamentui abejonių dėl pareiškėjo veiksmų kaip neskaidrių ir keliančių įtarimų dėl tikrojo pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo. Pareiškėjo Departamentui pateikti dokumentai, susiję su UAB „D“ įsteigimu, akcijų įsigijimu ir kt., buvo parengti siekiant gauti nacionalinę vizą, bet ne faktiškai pradėti ir vykdyti verslą Lietuvoje. Pažymėtina ir tai, kad Bendrovės nuosavo kapitalo vertė jos įsteigimo metu sudarė 2 500 Eur, o Bendrovei nepradėjus jokios veiklos nuo 2023 m. kovo 22 d. sudaro 28 000 Eur. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina pareiškėjo siekį formaliai atitikti Vizų išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunkčio reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad pradinė bendrovės steigėja – UAB „I“, kuri Bendrovės buveinę po įsteigimo įregistravo Eišiškių pl. 47-312, Vilniuje. Minėtu adresu yra registruojamos įmonės, o UAB „I“ yra žinoma kaip juridinis asmuo, tarpininkaujantis trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. UAB „I“ yra įsteigusi virš 300 naujų uždarųjų akcinių bendrovių, mažųjų bendrijų ir labdaringų organizacijų, o bendrovės pradiniu registracijos adresu įsteigta daugiau nei 200 įmonių. Minėtu adresu yra 42,88 kv. m negyvenamoji patalpa (apartamentai), o pagrindinė naudojimo paskirtis – viešbučių (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-6358-1064/2022). Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2023 m. sausio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu Bendrovės akcininkai nusprendė pakeisti Bendrovės buveinės registracijos adresą į (duomenys neskelbtini), tačiau patalpų nuomos sutartį sudarė 2023 m. vasario 22 d. Kaip minėta, pareiškėjas prašymą išduoti nacionalinę vizą Migracijos departamentui pateikė 2023 m. vasario 28 d, t. y. UAB „D“ direktorius ir akcininkai prieš kreipdamiesi į Migracijos departamentą dėl nacionalinių vizų išdavimo nusprendė pakeisti bendrovės buveinę.

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje 2014 m. gruodžio 29 d. byloje Nr. A858-2720/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose laikomasi nuomonės, jog būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui visus tikrovę atitinkančius duomenis apie įmonės realios ūkinės veiklos vykdymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016; 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017). Teismo vertinimu, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, yra pagrįstas pagrindas daryti išvadą, kad tikrieji pareiškėjo kelionės tikslai galimai yra kitokie, nei jis oficialiai deklaravo kreipdamasis dėl vizos išdavimo. Pažymėtina, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas įrodymais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti, visų pirma, atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios vietos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybes nares. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo lūkestis, kad jam turi būti išduota nacionalinė viza, kadangi įvykdė visus Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nurodytus reikalavimus, yra nepagrįstas, kadangi formalus Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nustatytų reikalavimų atitikimas dar nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduodama nacionalinė viza. Pažymėtina ir tai, kad vien dokumentų pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, pareigūnas, sprendžiantis vizos išdavimo klausimus, neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis (nagrinėjamu atveju pareiga pateikti informaciją tenka pareiškėjui).

31. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad Migracjos departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, individualiai įvertino faktines aplinkybes ir visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, surinko ir išsamiai ištyrė ginčui aktualią informaciją, todėl pareiškėjo argumentai, kad Migracijos departamentas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo pateiktu pareiškėjo situacijos vertinimu ir padaryta išvada, savaime nereiškia, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas ar priimtas pažeidžiant procedūrines normas. Teismas nenustatė ir kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinti pareiškėjo skundo, remiantis jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo H. E. A. M. (H. E. A. M.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.