Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-43-113-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-12
Bylos Nr.
1A-43-113-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas (pirm.), Valentinas Janonis, Rasa Valentinienė
Nukentėjusysis
V. M.
Nuteistasis
R. P., ir K
Advokatai
Antanas Jonušas
Kategorijos

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-43-113/2009

Teisėja Loreta Bajorinienė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.1.;

1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.1.8.10.; 1.2.4.5.;

1.2.14.3.2.1. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. kovo 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno,

teisėjų Valentino Janonio, Rasos Valentinienės,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,nukentėjusiajai V. M.,gynėjui advokatui Antanui Jonušui,nuteistajam R. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-10-09 nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008-05-20 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams 7 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2008-01-10 iki 2008-10-09. R. P. pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl automobilių vagystės) ir pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš K. B. gyvenamojo namo) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir K. K. bei T. Ž., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. vasario mėnesį, naktį iš 18 d. į 19 d., Meldiklaukių k., Tauragės r., veikdamas kartu su T. Ž., iš M. Ž. priklausančios nerakintos pavėsinės bei įsibrovęs pro langą į užrakintą vasarinę virtuvę, pagrobė M. Ž. 1100 Lt vertės turtą.

Be to, R. P. nuteistas už tai, kad jis 2007-04-04, apie 11 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių sudavė lazda V. M. į įvairias kūno vietas, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, R. P. nuteistas už tai, kad jis 2008-01-09, apie 17.30 val., veikdamas kartu su K. K., būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, įsibrovęs į A. ir A. L. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), prieš A. L. pavartojęs fizinį smurtą, pagrobė A. ir A. L. 7300 Lt vertės turtą.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-10-09 nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal LR BK 138 str. 1 d. ir jį išteisinti, jo veiksmus iš LR BK 180 str. 2 d. perkvalifikuoti į LR BK 178 str. 2 d., sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis smurto prieš V. M. nevartojo, jos nemušė. Jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė priešingai, nes buvo apklausinėjamas tuojau po sulaikymo, kai narkotinių medžiagų veikimas dar nebuvo pasibaigęs. Tada jis pripažino visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Jam nepripažinus šių veikų, jis nebūtų galėjęs tikėtis iš policijos pareigūnų paramos jį detoksikuojant po narkotinių medžiagų vartojimo. Kai tapo nepriklausomas nuo narkotinių medžiagų poveikio ir policijos pareigūnų paramos, jis davė tikrovę atitinkančius parodymus. Apelianto teigimu, V. M. yra dažnai gerianti moteris, su ja ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta akistata, teismo posėdyje ji nedalyvavo, todėl jis neturėjo galimybės jai pateikti klausimų ir išsiaiškinti, kodėl ši jį apkalba. Nenustatyti ir neapklausti kiti išgertuvėse dalyvavę asmenys. Teismas pripažino kaltu ir nuteisė jį pagal LR BK 138 str. 1 d., remdamasis tik girtos V. M. nenuosekliais parodymais bei specialisto išvada. Nuteistojo nuomone, tokių įrodymų, kurie nebuvo patikrinti bylos nagrinėjimo teisme metu, aiškiai nepakanka, todėl jis turi būti išteisintas pagal LR BK 138 str. 1 d. Dėl plėšimo įsibrovus į A. ir A. L. gyvenamąjį namą R. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad nei jis, nei K. K. smurto prieš A. L. nevartojo, jo mušti nebuvo jokio reikalo, nes jis buvo girtas ir gulėjo lovoje, A. L. taip pat buvo girta. Policijos pareigūnas, atvykęs į įvykio vietą, negalėjo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, nes su A. ir A. L. negalėjo susikalbėti dėl jų girtumo. Tai patvirtina byloje esantis pareigūno V. Mi. tarnybinis pranešimas. Šią aplinkybę V. Mi. patvirtino ir apklaustas teisme. A. ir A. L. parodymai dėl peilio, pagrobtos pinigų sumos bei tariamo sužalojimo yra nenuoseklūs, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms ir vertintini kritiškai. A. L. atvykus pareigūnams nieko nesakė apie sužalojimą, neprašė medicininės pagalbos. Nuteistojo teigimu, lieka nepaneigta aplinkybė, kad A. L., būdamas labai girtas, naktį eidamas į lauko tualetą ar iš jo kur nors virto ir susižalojo. Atsižvelgiant į tai, apelianto manymu, jo veiksmai perkvalifikuotini iš LR BK 180 str. 2 d. į 178 str. 2 d. Be to, R. P. nurodo, kad jam paskirta bausmė yra neadekvati padarytoms veikoms, yra aiškiai per griežta, todėl mažintina.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pripažino R. P. kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d., teisingai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką pagal LR BK 180 str. 2 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis smurto prieš V. M. nevartojo, jos nemušė, šį jo teiginį paneigia byloje surinkti, teismo ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad R. P. kaltė pagal LR BK 138 str. 1 d. dėl V. M. sumušimo ir nesunkaus jos sveikatos sutrikdymo yra neabejotinai įrodyta V. M., paties R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvada. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas pripažino kaltu ir nuteisė jį pagal LR BK 138 str. 1 d., remdamasis tik girtos V. M. nenuosekliais parodymais bei specialisto išvada, neatitinka tikrovės. Nukentėjusioji V. M. protokole-pareiškime nurodė, kad ją sumušė R. P., suduodamas smūgius medine lazda į įvairias kūno vietas (t. 1, b. l. 6), apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, laikėsi savo parodymų (t. 1, b. l. 62–63, 73). Pats R. P. iš pradžių apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino nukentėjusiosios parodymus, pripažino, kad būdamas girtas iš stalčiaus griebė kočėlą ir trenkė juo nukentėjusiajai, galėjo suduoti jai ne vieną ir ne du smūgius (t. 2, b. l. 54), vėliau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu jis ankstesnius savo parodymus paneigė, aiškino V. M. nemušęs (t. 2, b. l. 71; t. 3, b. l. 116). Kadangi V. M. nebuvo apklausta teisiamojo posėdžio metu, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti prieštaravimus ir nustatyti tiesą, byloje atliko įrodymų tyrimą ir apklausė V. M. Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ji patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 4, b. l. 28). Taigi V. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu kategoriškai ir nuosekliai tvirtino, kad ją sumušė būtent R. P., jos parodymai apie įvykio aplinkybes išliko nuoseklūs ir aiškūs viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, juos patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada (t. 1, b. l. 67). Dėl šių priežasčių nėra jokio pagrindo netikėti ir nesiremti nukentėjusiosios parodymais. Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusioji teismo posėdyje nedalyvavo, todėl jis neturėjo galimybės jai pateikti klausimų ir išsiaiškinti, kodėl ši jį apkalba. Apeliacinės instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi – teismo posėdžio metu apklausiant nukentėjusiąją V. M., nuteistajam R. P. buvo sudaryta galimybė užduoti jai klausimus, jis galėjo pasinaudoti šia savo įstatymo jam suteikta teise. Apelianto argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis iš pradžių nurodė sumušęs nukentėjusiąją, nes buvo apklausinėjamas tuojau po sulaikymo, kai narkotinių medžiagų veikimas dar nebuvo pasibaigęs, jam nepripažinus savo kaltės, jis nebūtų galėjęs tikėtis iš policijos pareigūnų paramos jį detoksikuojant po narkotinių medžiagų vartojimo, jis davė tikrovę atitinkančius parodymus, kai tapo nepriklausomas nuo narkotinių medžiagų poveikio ir policijos pareigūnų paramos, nepanaikina jo kaltės įrodymų, yra paneigiami bylos duomenimis. Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta tyrėja E. J. parodė, kad apklausiamas R. P. nesiskundė bloga savijauta dėl priklausomybės nuo narkotikų, jo sveikatos būklė buvo normali, jam joks psichologinis spaudimas nebuvo daromas, fizinis smurtas prieš jį nebuvo vartojamas, ji užrašė tai, ką jis sakė (t. 3, b. l. 189–190). Be to, iš R. P. apklausos protokolų matyti, kad jo apklausose dalyvavo gynėjas advokatas, jis pasirašė po apklausų protokolais, jokių pastabų dėl šio procesinio veiksmo atlikimo nepareiškė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija remiasi ištirtais nukentėjusiosios V. M. parodymais ir iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistojo R. P. parodymais, nes jie patvirtina vieni kitus, atitinka kitų įrodymų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, kartu su kitais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė vėlesnius R. P. parodymus, kuriais jis paneigė sumušęs nukentėjusiąją V. M., nes jie prieštarauja anksčiau aptartai įrodomajai bylos medžiagai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, padarė teisingas ir motyvuotas išvadas dėl R. P. kaltės pagal LR BK 138 str. 1 d., todėl naikinti šią skundžiamo nuosprendžio dalį ir R. P. išteisinti dėl V. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo nėra jokio teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra jokio pagrindo tenkinti ir nuteistojo prašymo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš LR BK 180 str. 2 d. į 178 str. 2 d. Nors apeliantas teigia, kad prieš A. L. smurto nevartojo, jo nemušė, šis jo teiginys paneigiamas teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų visuma. Tai, kad prieš A. L. buvo pavartotas fizinis smurtas, patvirtina paties A. L., A. L. parodymai, specialisto išvada. Teismui nebuvo jokio pagrindo netikėti ir nesivadovauti nukentėjusiųjų A. ir A. L. parodymais, nepaisant to, kad, apelianto teigimu, įvykio metu nukentėjusieji buvo girti, tą patvirtina pareigūno V. Mi. tarnybinis pranešimas, V. Mi. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu A. ir A. L. iš esmės vienodai aiškino fizinio smurto pavartojimo aplinkybes, dėl to davė nuoseklius parodymus. A. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įsibrovę į namus asmenys išvertė jį iš lovos ant žemės, sprandą prispaudė koja prie žemės ir neleido pajudėti, jį spardė, spyrė tik į šonus, į dešinę pusę (t. 1, b. l. 166–167, 169). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad R. P. spyrė 3–4 kartus jam į šonus, sulaužė šonkaulius (t. 3, b. l. 131–132). A. L. protokole-pareiškime nurodė, kad į namus įsibrovę vaikinai, iš kurių vienas buvo R. P., sumušė jos vyrą, reikalavo pinigų (t. 1, b. l. 15), ikiteisminio tyrimo apklausos metu teigė, kad jos vyras buvo išverstas iš lovos ant žemės, R. P. spardė vyrą ir reikalavo pinigų (t. 1, b. l. 159–160), teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji davė tokius pat parodymus, teigė, kad vyrui skaudėjo krūtinę (t. 3, b. l. 129–130). Iš to matyti, kad A. ir A. L. parodymai dėl fizinio smurto pavartojimo aplinkybių atitinka vieni kitus, juos patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. L. buvo padaryti VII–VIII šonkaulių lūžimai dešinėje pusėje, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir aplinkybėmis, suduodant kietu buku daiktu, juo galėjo būti kumštis ar apauta batu koja (t. 1, b. l. 158). Patys nuteistieji R. P. ir K. K. pripažino, kad ieškant pinigų, R. P. išvertė A. L. iš lovos. Kad prieš A. L. buvo pavartotas fizinis smurtas, patvirtina ir netiesioginiai įrodymai – liudytojų J. L. ir V. Mi. parodymai. Jie parodė, kad nukentėjusieji jiems iškart po įvykio sakė, jog R. P. sumušė A. L., kad A. L. skundėsi šono skausmais (t. 3, b. l. 133–134, 224–225). Remdamasis aptartų įrodymų visuma, apylinkės teismas pagrįstai pripažino fizinio smurto pavartojimo prieš A. L. aplinkybę įrodyta. Byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad A. L. butų buvęs sumuštas kito asmens prieš ar po šio įvykio. Visa tai, kas išdėstyta, paneigia apelianto prielaidą, kad A. L., būdamas labai girtas, naktį eidamas į lauko tualetą ar iš jo galėjo kur nors virsti ir susižaloti. Dėl to, kad R. P. pavartojo fizinį smurtą prieš A. L. turto grobimo metu, nekyla jokių abejonių. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimu Nr. 52 ,,Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“, esminis plėšimo ir vagystės atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Kaip vagystė kvalifikuojamas tik nesmurtinis svetimo turto pagrobimas, o tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti pavartoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas. Kiti plėšimo nusikaltimo sudėtį sudarantys požymiai yra išsamiai aptarti ir įvertinti skundžiamame nuosprendyje, kadangi apeliantas jų neginčija, apeliacinės instancijos teismas jų iš naujo nenagrinėja. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, teisingai kvalifikavo nuteistojo R. P. nusikalstamą veiką ir nėra jokio teisinio pagrindo ją perkvalifikuoti iš LR BK 180 str. 2 d. į 178 str. 2 d.

Nuteistojo R. P. prašymas sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Skirdamas R. P. bausmes už padarytus nusikaltimus, taip pat galutinę subendrintą bausmę, apylinkės teismas vadovavosi LR BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, LR BK 56 str. įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą taisyklėmis. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad R. P. padarė tyčinį nesunkų, apysunkį ir sunkų nusikaltimus, jais kėsinosi į žmogaus sveikatą ir nuosavybę, įvertino nuteistojo asmenybę, tai, kad jis nusikalto neišnykus teistumui už nusikaltimų nuosavybei padarymą, būdamas penkis kartus teistas, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jau buvo teistas šešis kartus, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis vagystę ir plėšimą padarė veikdamas bendrininkų grupe, nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, plėšimą padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (t. 3, b. l. 249). Visa tai rodo, kad R. P. linkęs nuolat daryti panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, nusikalto ne atsitiktinai, o dėl jau susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, padaryti nusikaltimai buvo tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išanalizavo ir įvertino bausmių skyrimui reikšmingus tiek su padarytais nusikaltimais, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą ir, vadovaudamasis anksčiau nurodytomis įstatymų numatytomis nuostatomis bei LR BK 61 str., R. P. skyrė mažesnes negu LR BK 178 str. 2 d., 138 str. 1 d., 180 str. 2 d. sankcijose numatytų bausmių vidurkiai laisvės atėmimo bausmes. Po to, pritaikęs nurodytas bausmių bendrinimo taisykles, teismas nuteistajam paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis teismų praktika, nors apelianto veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal LR BK 11 str., šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad jos labai skiriasi pagal pavojingumą. Kaip jau anksčiau minėta, R. P. padarė nesunkų, apysunkį ir sunkų nusikaltimus, jais kėsinosi į nuosavybę ir žmogaus sveikatą, grobė svetimą turtą, vienu atveju vartojo smurtą prieš asmenį kaip priemonę turtui pagrobti, kitu atveju vartojo smurtą dėl asmeninių priežasčių. Analizuojant nusikaltimų seką, matyti, kad jis pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, po to dėl asmeninių priežasčių sumušė nukentėjusiąją V. M., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, vėliau padarė paprastą vagystę (nesunkų nusikaltimą), už kurią buvo nuteistas iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008-05-20 nuosprendžiu, po to, pavartodamas fizinį smurtą, įsibrovęs į patalpą, pagrobė A. ir A. L. turtą, visus nusikaltimus jis padarė veikdamas bendrininkų grupe arba būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Palyginus veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus ir kt., jos nelabai skiriasi pagal pavojingumą, yra panašaus pobūdžio. Todėl teismas pagrįstai bausmes subendrino, taikydamas bausmių sudėjimo būdą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai, nuteistajam R. P. už padarytus nusikaltimus paskyrė teisingas bausmes ir teisingą galutinę bausmę, ji nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Valentinas JanonisRasa Valentinienė