Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3.; 2.6.8.8.; 2.6.16.2; 2.6.16.9.; 2.6.1.3.6.; 3.2.6.6.2.

2020 m. rugpjūčio 27 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui M. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 076,26 Eur skolą, 270,05 Eur baudą, 96,86 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Prašė priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas.

Atsakovui teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį negauta, todėl tenkintinas ieškovo prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 str. 4 d.).

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 1 d. atsakovas su uždarąja akcine bendrove „mogo LT“ sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį (toliau – ir sutartis) Nr. RNT01102018/0006, pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“ už užmokestį suteikė atsakovui teisę laikinai valdyti ir naudoti transporto priemonę BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neteikiant vairavimo ir priežiūros paslaugų, o atsakovas priėmė transporto priemonę iš uždarosios akcinės bendrovės „mogo LT“ ir įsipareigojo mokėti reguliarias mėnesio nuomos įmokas. 2019 m. rugpjūčio 13 d. pradinė kreditorė nutraukė sutartį dėl esminių pažeidimų, t. y. atsakovui nemokant sutartyje nustatytų įmokų. 2017 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“ perleido reikalavimo teisę naujai kreditorei „Risk Management Services“ OU, o ši 2017 m. kovo 1 d. reikalavimų perleidimo sutartimi perleido finansinio reikalavimo teises į periodinius pradinio kreditoriaus skolininkus, tame tarpe ir atsakovą, ieškovui „PlusPlus Capital“ AS. Reikalavimo teisės į atsakovą ieškovui perleistos 2019 m. gruodžio 10 d. Ieškovas, kaip naujas kreditorius, 2020 m. kovo 5 d. pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą bei paragino atsiskaityti, tačiau atsakovas skolos negrąžino. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas su ieškovu būtų atsiskaitę (CPK 178, 185 straipsniai).

Sutarties 13.9.1.2 punkte nurodyta, kad jeigu Sutartis nutraukiama dėl gavėjo (šiuo atveju – atsakovo) kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų bei atsakomybių gavėjas pagal Sutartį įsipareigojo sumokėti visas įmokas, kurių mokėjimo terminas suėjo

Pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.522 straipsnio 1 dalis). Nuomininkas privalo apmokėti nuomojamos transporto priemonės naudojimo ir išlaikymo išlaidas, taip pat mokėti draudimo įmokas, jeigu nuomos sutartis nenumato ko kita (CK 6.526 straipsnis).

CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė ir laiku nemokėjo įmokų už transporto priemonės nuomą sutartyje nustatyta tvarka ir liko skolingas 509,98 Eur nuomos mokesčio (sutarties bendrųjų sąlygų 9 p., 6.3 p.). Atsakovas taip pat pablogino transporto priemonės būklę, jos atstatymo išlaidų neapmokėjo ir liko skolingas 566,28 Eur turto vertės atstatymo išlaidų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 076,26 Eur skolos (509,98 Eur nuomos mokesčio ir 566,28 Eur turto vertės atstatymo išlaidų) laikytinas pagrįstu.

Sutarties 10.8 punkte numatyta, kad jei sutartis nutraukiama dėl gavėjos (atsakovės) kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų, gavėjas (atsakovas) privalo mokėti davėjui (ieškovui) 5 proc. dydžio netesybas nuo pagrindinėse nuostatose nurodytos transporto priemonės vertės konkrečiu laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju sutartis buvo nutraukta atsakovui tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų pradiniam kreditoriui, todėl ieškovo reikalavimas dėl 270,05 Eur (5 401,05 Eur x 5 proc.) baudos priteisimo yra pagrįstas (CK 6.71 straipsnis).

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Atsakovas su pradiniu kreditoriumi sudarytos sutarties 10.3 punkte susitarė, kad sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais atsakovė nuo pradelstos sumokėti sumos privalo mokėti iki 1 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas, skaičiuodamas delspinigius, taikė 0,05 proc. dydžio delspinigių normą. Ieškovo skaičiavimu, atsakovas turi sumokėti 96,86 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. liepos 29 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tinkamai nevykdė įsipareigojimų, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 96,86 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas ieškovo sumokėtas 32 Eur žyminis mokestis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priteisti ieškovui „PlusPlus Capital“ AS iš atsakovo M. N. 1076,26 Eur skolą, 270,05 Eur baudą, 96,86 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.