Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. N. ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti visiškai, rėmėsi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad įsigyjant šį žemės sklypą jo buvęs savininkas nurodė, kad jį dirba A. K., su kuriuo ir sudarė nuomos sutartį NOR Nr. 3. Atsakovas su Sutarties sąlygomis sutiko. Atsakovas naudojosi šiuo Sklypu 2017 m., tačiau nuomos mokesčio mokėjimo terminus praleido. Atsakovas jį tikino, kad atsiskaitys, maitino pažadais, tačiau iki šios dienos neatsiskaitė, dėl ko buvo priverstas kreiptis į teismą. Jis atsakovui siūlė mokėti susidariusį įsiskolinimą pagal grafiką, dalimis. Dėl susidariusios situacijos vėliau atsakovui pasiūlė susimokėti į priekį, nes skolų prisiteisinėti jis nenori. Atsakovas visus siūlymus ignoravo. Už hektarą buvo sutarta mokėti po 160 Eur už metus, tačiau nei vieno euro jis negavo. Ar atsakovas Sklype vykdė veiklą 2017 m., jis nežino. 2018 m. jis buvo Sklype, jis nebuvo suartas, matėsi kažkokios kultūros. Delspinigiai paskaičiuoti už paskutinius 6 mėnesius. Sklypas po sutarties nutraukimo spalio mėnesį yra išnuomotas kitam asmeniui, šiuo metu yra pasibaigęs antrosios įmokos už nuomą (2018 m.) mokėjimo terminas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių, šalių pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas ir atsakovas 2017 m. balandžio 1 d. sudarė žemės nuomos sutartį Nr. NOR3 (toliau Sutartis), kuria ieškovas jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio plotas 6,13 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau Sklypas), trims metams, t. y. iki 2020 m. balandžio 1 d., išnuomojo atsakovui (e. b. l. 3- 4, 28- 29). Pagal Sutarties 5 punktą atsakovas įsipareigojo nuomos mokestį- 980,80 Eur sumą, sumokėti kasmet iki einamųjų metų spalio 1 d. į nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą; taip pat sutarta, kad už kiekvieną pradelstą dieną yra skaičiuojami 0,05 proc. delspinigiai.

Konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė žemės nuomos teisiniai santykiai- CK 6.545 straipsnis, pagal kurią nuomotojas įsipareigoja perduoti už užmokestį nuomininkui sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ar naudotis pagal sutartyje nurodyta paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nurodytą žemės nuomos mokestį. Byloje jokio ginčo, kad Sklypas buvo naudojamas pagal Sutartyje nurodytą naudojimo paskirtį (žemės ūkio), nekilo. Ieškovas ieškinį dalyje dėl 2017 m. nuomos mokesčio iš esmės pripažįsta, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad jokio derliaus 2017 m iš šio Sklypo jis negavo, o 2018 m. jis dirbo tik pusę metų, derliaus nenuėmė (jis dėl užmirkimo nebuvo pasėtas), o išmokas būtų gavęs tik po to, kai būtų pasėjęs, tačiau to negali padaryti dėl nutrauktos Sutarties.

Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti– neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas- to paties straipsnio 2 dalis. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo bei teisingumo principų. Pažeistas civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas.

Žemės nuomos mokesčio dydis turi būti nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu- CK 6.552 straipsnio 1 dalis. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią- CK 1.189 straipsnio 1 dalis. Šalis gali būti atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad ji negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Akivaizdu, kad atsakovas dėl kilusių liūčių 2017 m. nebegalėjo užkirsti kelio pasėlių (žirnių) žuvimui (e. b. l. 33, 34, 54)- 2017 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ net buvo paskelbta ekstremalioji situacija visoje šalyje. Tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti nenugalimos jėgos faktą, nes turi egzistuoti ir kita sąlyga- kad Sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių šalis negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu. Visuotinai žinoma, kad ūkininkavimo, ypatingai atvirame lauke, rezultatai yra ypatingai priklausomi nuo gamtinių (meteorologinių) sąlygų, kurios niekada nėra pastovios, taigi aplinkybė, kad pasėliai (derlius), priklausomai nuo meteorologinės situacijos (stichinės sausros, liūčių ir pan.) gali žūti, atsakovo, be kita ko vykdančio intensyvią žemės ūkio veiklą (2017 m. ūkininkavo bent 16 plotų) galėjo būti numatyti Sutarties sudarymo dieną. Tai, kad jam buvo žinoma apie drėgmės perteklių Sklype, atsakovas patvirtino ir teismo posėdžio metu, nurodęs, kad jis Sklypą panaudos pagrindu dirbo ir anksčiau, bei sutikęs išsinuomoti žemės sklypą ieškovui pasakė, kad pusė Sklypo dėl melioracijos įrenginių sutrikimų skęsta. Taigi atsakovas žinodamas, kad Sklypas dėl galimai sutrikusių melioracijos įrenginių yra užmirkęs, suprasdamas, kad sėdamas ankštines kultūras (2017 m. buvo pasėti žirniai) yra ypatingai priklausomas nuo meteorologinių sąlygų, sutiko su atsakovo pasiūlymu nuomotis žemės sklypą, tačiau jokių žingsnių, siekdamas sumažinti galimą žalos atsiradimo riziką, nesiėmė (nedraudė pasėlių, nesiėmė kitokios žemės ūkio veiklos žemės Sklype, melioracijos įrenginių, kaip tai numato Sutarties 8 p. neremontavo). Atsižvelgus į tai konstatuotina, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, dėl kurių jis galėtų būti atleistas nuo Sutarties vykdymo, konkrečiai nuo nuomos mokesčio mokėjimo už 2017 m. Pažymėtina, kad atsakovas patvirtino, kad dėl šiame Sklype žuvusio derliaus jis kreipėsi į kompetentingas institucijas (ką patvirtina pasėlių žuvimo faktų nustatymo komisijos aktas, e. b. l. 33- 34, 52), dėl ko jam ateityje galimai bus atlyginti kai kurie jo patirti nuostoliai.

Atsakovas tvirtina, kad 2018 m. jis dirbo tik pusę metų, o išmokas būtų gavęs tik po to, kai būtų Sklypą būtų užsėjęs, tačiau to negalėjo padaryti, nes nuomos sutartis yra nutraukta. Tačiau šios bylos nagrinėjimo dalykas- nuomos mokesčio už 2017 ir 2018 m., o ne už vėlesnius metus priteisimas. Atsakovas patvirtino, kad Sklypo nuomos sutartis iki 2018 m. spalio 2 dienos buvo galiojanti, jokių aplinkybių, kad ieškovas būtų ribojęs jo veiklą Sklype, nenurodė- nurodė, kad ją ribojo tik gamtinės sąlygos. Atsakovas patvirtino, kad turėjo galimybę dirbti žemę nuo pavasario, ir nors to negalėjo padaryti dėl užmirkusios žemės, deklaravo pūdymą. Liepos mėnesį Sklypą nupurškė ir vėliau planavo sėti, tačiau to nebegali padaryti dėl nutrauktos sutarties. Taip pat patvirtino, kad kito ūkininko veiksmai 2018 m. rugsėjo mėn., nupurškiant sklypą nuo piktžolių, jo ūkininkavimo veiklai neturėjo, o sutrukdė tik sutarties nutraukimas nuo spalio 2 d., dėl ko jis taip pat nebegali gauti išmokų ir pajamų. Taigi aplinkybė kad šį žemės sklypą pakartotinai, po jo nupurškimo, nupurškė kitas ūkininkas, yra teisiškai nereikšminga, nes jokie veiksmai, galėję kaip nors įtakoti atsakovo pajamas 2018 derliaus metais, nebuvo atlikti, Sklypas nebuvo užsėtas, o Sutartis galiojo laikotarpiu, iki kurio turėjo būti sumokėtas nuomos mokestis (2018 m. spalio 1 d.). Todėl atsakovas, net ir galimai negavęs derliaus (kaip minėta Sklype 2018 m. buvo pūdymas), pagal Sutarties sąlygas privalo Sutartyje nustatytu terminu- iki 2018 m. spalio 1 d. atsiskaityti su ieškovu. Atsakovas žinodamas apie derliaus žuvimą 2017 m., nesiėmė jokių veiksmų dėl Sutarties nutraukimo ar jos sąlygų pakeitimo, melioracijos įrenginių remontavo (Sutarties 8 punktas), toliau šiame Sklype savo rizika vykdė žemės ūkio veiklą nepasiekęs jokio konkretaus susitarimo su ieškovu dėl susidariusio įsiskolinimo likvidavimo (jis nebuvo pasiektas ir parengiamųjų teismo posėdžių metu, nors ieškovas rodė iniciatyvą susitarti dėl galimybės susimokėti susidariusį įsiskolinimą už 2017 m.). Todėl toks atsakovo elgesys, pastarajam ignoruojant prievolę atsiskaityti, nesiekiant jokio konkretaus susitarimo dėl prievolės įvykdymo (ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas jį visą laiko „maitino“ pažadais), tikintis kad ieškovas ir toliau leis naudotis Sklypu jam sistemingai nevykdant priešpriešinės prievolės- mokėti sutartą nuomos mokestį, neatitinka net minimaliai atidaus asmens elgesio standarto. Atsižvelgus į šias aplinkybes, nenustačius jokių ieškovo trukdymų atsakovui vykdyti žemės ūkio veiklą Sklype, atsakovas laikytinas pažeidusiu savo sutartinę prievolę sumokėti nuomos mokestį ir už 2018 m.

Apibendrinant darytina išvada, kad atsakovas tinkamai ir nustatytais terminais sutarties nevykdė, sutartyje nustatyto žemės nuomos mokesčio nustatytu terminu (iki 2017 m. spalio 1 d., ir 2018 m. spalio 1 d.) ieškovui nemokėjo, todėl laikytina, jog jis pažeidė sutartį. Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, atsiranda civilinė atsakomybė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovo reikalavimas dėl 1961,60 Eur žemės nuomos mokesčio priteisimo iš atsakovo laikytinas pagrįstu, visiškai įrodytu ir tenkintinas pilnai.

CK 6.71 straipsnis apibrėžia netesybas- tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.256 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalių sudarytos sutarties 5 punkte numatyta, kad nuomininkas. laiku nesumokėjęs žemės nuomos mokesčio, už kiekvieną uždelstą dieną moka po 0,05 proc. delspinigių. Atsakovas piniginės prievolės sumokėti nuomos mokestį iki 2017 m. spalio 1 d., tinkamai neįvykdė, todėl ieškovas vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu teisėtai paskaičiavo sutartyje nustatytus delspinigius už 180 dienų laikotarpį, kurie sudaro 88,27 Eur (980,80 Eur * 0,05 proc. * 180) sumą, ir kurie taip pat priteistini iš atsakovo.

Konstatavus, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš atsakovo ieškovui priteistinos ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 liepos 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos- 46,00 Eur žyminis mokestis- CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudaro 2,78 Eur. Kadangi jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 1961,60 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt vieno euro 60 ct) skolą, 88,27 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 27 ct) delspinigių, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme- 2018 m. liepos 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 46,00 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui G. N., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.