Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį bei 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. buvo kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir perduotas teismui už tai, kad veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais bendrininkais, 2011 m. liepos 12 d. - liepos 28 d. laikotarpiu, neturėdamas leidimo, pasikėsino kontrabandos būdu, paslėptą siuntoje iš Panamos Respublikos Nr. (duomenys neskelbtini), atgabenti į Lietuvos Respubliką ir neteisėtai įgyti labai didelį - 410,5 g - narkotinės medžiagos (kokaino) kiekį. Nusikalstami A. R. veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, ne vėliau kaip 2011 m. liepos 12 d., per siuntų gabenimo bendrovę (duomenys neskelbtini) inicijavo siuntos iš Panamos Respublikos Nr. (duomenys neskelbtini) su joje paslėptais 410,5 g kokaino pristatymą M. M. (jam ikiteisminis tyrimas 2012-07-02 nutrauktas nenustačius jo veikoje tiriamų nusikaltimų požymių), iš anksto susitaręs su M. M. dėl to, kad šis siuntą 2011 m. liepos 27 dieną paims, o liepos 28 dieną A. R. konspiratyviai perduos; taip pat 2011 m. liepos 26-27 dienomis per J. S. (jai ikiteisminis tyrimas 2012-06-12 nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę) išsiaiškindamas apmokėjimo (duomenys neskelbtini) bendrovei už siuntos pristatymą sąlygas. Nusikaltimų A. R. nebaigė, kadangi siuntą iki jos patekimo M. M. patikrino ir kokaino buvimo faktą joje 2011-07-12 Majamyje nustatė JAV Šalies Saugumo Departamento pareigūnai, narkotinę medžiagą iš siuntos, prieš ją perduodami M. M., slaptai veikdami 2011-07-20 išėmė Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroro prašymu kaltinimas A. R. buvo pakeistas, kaltinant jį tuo, kad: jis 2011 m. birželio mėn. tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas įgyti narkotinę medžiagą – kokainą, gabenamą į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu, (duomenys neskelbtini) mieste prie PC (duomenys neskelbtini) susitarė su M. M. dėl siuntinio M. M. giminaitės - A. L. vardu priėmimo ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pastariesiems ne vėliau kaip 2011 m. liepos mėn. 11 d. Panamos Respublikoje neteisėtai įgijus 410,5 g. kokaino, šią narkotinę medžiagą paslėpus video žaidimo priede „šokių takelyje“, taip siekiant išvengti narkotinės medžiagos aptikimo muitinio patikrinimo metu, ir siuntinį Nr. (duomenys neskelbtini), naudojantis siuntų bendrovės (duomenys neskelbtini) paslaugomis išsiuntus A. L., gyv. (duomenys neskelbtini), adresu, A. R., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nukreiptus į kontrabandos būdu atgabentų narkotinių medžiagų įgijimą, ne vėliau kaip 2011 m. liepos 26 d. susitikimo su J. S. metu, vykusio (duomenys neskelbtini) mieste, nurodė J. S., naudojantis A. R. perduotu mobiliojo ryšio telefonu, su bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuotojais išsiaiškinti siuntinio apmokėjimo ir tolesnio jo pristatymo sąlygas, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu ir aplinkybėmis organizavo apmokėjimo už siuntinio pristatymą atlikimą, o 2011-07-26 G. S. atlikus 66.00 Lt pavedimą už bendrovės (duomenys neskelbtini) paslaugas ir 2011-07-27 siuntiniui esant pristatytam į (duomenys neskelbtini), nurodė M. M. šį siuntinį 2011-07-28 atgabenti į iš anksto sutartą vietą, esančią prie Nevėžio upės, (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamų veikų, nukreiptų į kontrabandos būdu atgabentų narkotinių medžiagų įgijimą nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi narkotinės medžiagos, esančios siuntinyje, policijos pareigūnų buvo rastos ir išimtos, o M. M., atgabenęs siuntinį į A. R. nurodytą vietą, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Prokuroro teigimu, skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas skundžiamame nuosprendyje neanalizavo bylos įrodymų tarpusavio liečiamumo (sąsajumo) aspektu ir nevertino jų visumos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Teismas nepagrįstai A. R. parodymus įvertino kaip patikimus ir pagrįstus kita ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu ištirta bylos medžiaga. Apeliantas pažymi, kad A. R. iš esmės neneigė objektyviai nustatytų jo veiksmų susijusių su siuntinio iš Panamos gavimu, jis tik neigė, kad M. M. priėmus siuntinį, davė kokius nors nurodymus dėl siuntinio perdavimo. Tačiau šie A. R. parodymai paneigti M. M. parodymais apie jo ir A. R. tarpusavio santykius, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. M. M. nurodė, jog A. R. pasiūlė jam (M. M.) materialinį atlyginimą už tai, kad šis priimtų siuntinį savo močiutės vardu. A. R. instruktavo M. M. kaip elgtis gavus siuntinį (kaip informuoti apie siuntinio gavimą A. R., kaip A. R. tą siuntinį perduoti), taip pat nurodė kada siuntinys turi būti atvežtas. Gavus siuntinį M. M. apie tai informavo A. R. siųsdamas SMS. Iš A. R. atsakymo M. M. suprato, kad tą pačią dieną siuntos perduoti nereiks. Po susirašinėjimo su A. R., M. M. pasikvietė kaimynas M. Č., kuris davė M. M. telefono ragelį, kuriuo šis pasikalbėjo su A. R.. Pastarąjį domino, kaip atrodė siuntinį atvežę asmenys. Sekančią dieną M. M. sulaukė SMS iš A. R. su nurodymu pristatyti siuntinį į anksčiau sutartą vietą. Tokie M. M. parodymai yra patvirtinti kitais ikiteisminio tyrimo metru surinktais, teisiamojo posėdžio metu ištirtais duomenimis: slapto sekimo protokolais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautais duomenimis. M. M. parodymų teisingumą dalyje dėl A. R. veiksmų patvirtina ir liudytojo M. Č. parodymai. Šis liudytojas parodė, kad A. R. užėjęs iš balkono apžiūrinėjo teritoriją, paprašė M. Č. stebėti namo kiemą ir pranešti jei pastebės policijos automobilius. Apie A. R. veiksmų pobūdį parodė liudytoja J. S.. Ši liudytoja parodė, kad 2011 m. vasarą ji A. R. duotu telefono aparatu ir numeriu bendravo su siuntų bendrovės darbuotoja dėl siuntinio pristatymo į (duomenys neskelbtini) sąlygų. A. R. ją patikino, kad siuntinys adresuotas jo močiutei, gyvenančiai Smilgos gatvėje. Tokie liudytojos J. S. parodymai, vertinant juos kitų bylos duomenų kontekste, objektyviai patvirtina A. R. veiksmus ir leidžia įvertinti subjektyvinės pusės požymius.

Apelianto nuomone, byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų duomenų visuma patvirtina, kad A. R. nepagrįstai išteisintas pagal BK 22 straipsnio l dalį ir 199 straipsnio 2 dalį bei 22 straipsnio l dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje ištaisyti rašybos klaidą, nurodant A. R. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 metų, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams, ir apeliacinį skundą tenkinti paskiriant skunde nurodytą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Išteisintojo A. R. gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti A. R. išteisinamąjį nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prokuroro apeliaciniame skunde formuluojant skundo rezoliucinę dalį padarytos akivaizdžios klaidos: prašoma naikinti nuosprendžio dalį, kuria išteisintas A. R.; prašoma A. R., apart kito, paskirti bausmę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, nurodant šią nusikalstamą veiką du kartus; nenurodyta, kokią bausmę, pripažinus kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, prašoma paskirti, nors prašoma bausmes bendrinti. Apeliacinio skundo, kaip ir nuosprendžio, turinys rodo, kad yra skundžiamas visas nuosprendis, kuriuo išteisintas A. R. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir prašoma priimti naują nuosprendį, pripažįstant A. R. kaltu dėl šių nusikalstamų veikų padarymo bei paskirti jam laisvės atėmimo bausmes, jas subendrinus paskirti galutinę bausmę 11 metų laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose. Prokuroras, prašydamas A. R. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį, nesutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis vertinant surinktus įrodymus.

Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos, kaip minėta, yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, atlikusi byloje dalinį įrodymų tyrimą ir papildomai apklaususi išteisintąjį, konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir jų visumą, laikėsi BK 20 straipsnio nuostatų, ir todėl padarė pagrįstą išvadą, kad bylos duomenys nepatvirtina A. R. pareikšto kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

Pirmos instancijos teismas, įvertinęs surinktus įrodymus: išteisintojo A. R. parodymus, liudytojų M. M., M. Č., J. S., L. S., L. S. parodymus, asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokolo, kratos protokolo duomenis, M. M. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenis, telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo, kaip siuntos gavėjo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenis, specialistų išvadas ir kitus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, jog nenustatyta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių A. R. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad iš Panamos Respublikos į Lietuvos Respubliką A. L. vardu ir adresu, kuriuo gyvena ir liudytojas M. M., buvo išsiųstas siuntinys, kuriame buvo paslėptas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų – kokaino, siuntinį lydinčiuose dokumentuose buvo nurodytas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo būtų galima susisiekti su siuntos gavėju. Siuntą patikrino ir kokaino buvimo faktą joje nustatė JAV Šalies Saugumo Departamento pareigūnai, narkotinę medžiagą iš siuntos, prieš ją perduodami A. L., slaptai veikdami išėmė Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai. Siuntų bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuotojai paskambinus nurodytu telefonu, po kiek laiko A. R. prašymu su siuntų bendrove tuo pačiu telefonu susisiekė liudytoja J. S., kuri per kelis kartus išsiaiškino siuntos atgabenimo išlaidų – 66 Lt sumokėjimui reikalingus duomenis bei klausė, kada bus pristatyta siunta. Liudytojui G. S. padarius 66 Lt bankinį pavedimą į bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitą, siuntinys buvo pristatytas M. M. adresu. M. M. sekančią dieną einant į susitikimą su asmeniu, kuriam reikia perduoti siuntinį, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Iš A. R. parodymų matyti, kad jis pripažįsta suradęs asmenį (M. M. močiutę A. L.), kurio vardu bus siunčiamas siuntinys, per J. S. rūpinosi siuntinio apmokėjimu ir pristatymu, tačiau nurodo, jog tai daręs R. T. paprašytas ir nežinojo, jog siuntinys bus atsiųstas iš Panamos ir jame bus narkotinės medžiagos bei jų didelis kiekis, neigia siekęs tokiu būdu įgyti narkotines medžiagas. Priešingai, nei teigia prokuroras apeliaciniame skunde, tokie A. R. parodymai nepaneigti. Apeliantas skunde, priešingai nei pirmos instancijos teismas nuosprendyje, vertina ištirtus įrodymus ir daro priešingas išvadas, kurios yra deklaratyvios, nepagrįstos jokiais įrodymais ir nepaneigiančios pirmos instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų. Apeliantas be pagrindo nurodo, kad nuosprendyje įrodymai įvertinti atsietai vienas nuo kito ir neįvertinta jų visuma. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas išsamiai išdėstė kiekvieno įrodymo esmę, padarė išvadas apie aptartu įrodymu įrodytas aplinkybes, ir vėliau analizavo aptartų įrodymų visumą. Apeliantas skunde, nors tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tačiau iš esmės ginčija tik liudytojo M. M. parodymų įvertinimą ir akcentuodamas liudytojo M. M. parodymus apie tai, kad A. R. ne tik prašė jo močiutės adreso, kuriuo būtų galima atsiųsti siuntinį, tačiau ir pasiūlė už tai atlygį bei instruktavo kokiu būdu informuoti apie siuntinio gavimą ir kaip perduoti jį A. R., teigia, jog šiais įrodymais įrodyta A. R. kaltė pasikėsinus kontrabandos būdu įgyti didelį kiekį narkotinių medžiagų.

Tokie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Šio liudytojo parodymus teismas nuosprendyje taip pat išdėstė ir juos vertino kitų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visete. Teismas pripažino, kad liudytojo M. M. parodymais įrodomos aplinkybės, kurias pripažįsta ir pats A. R., t.y. kad būtent A. R. nurodė jo (M. M.) močiutės adresą siuntiniui pristatyti, kad domėjosi ar siuntinys gautas, rūpinosi siuntinio paėmimu. Tačiau iš jo parodymų matyti ir tai, kad A. R. jam nesakė iš kur siuntinys bus atsiųstas ir kad siuntinyje bus narkotinės medžiagos. Liudytojas parodė, kad A. R. jam sakė, jog bus atsiųsti žaislai. Paėmus siuntinį, jis apžiūrėjo ir rado jame žaidimų kompiuterį, raketes, 3 žaidimo diskus, šokių aikštelę.

Taigi, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad liudytojo M. M. parodymai nei atskirai, nors jie ir patvirtinti liudytojo M. Č. parodymais, slapto sekimo protokolais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautais duomenimis, liudytojo sulaikymo protokolu, nei įrodymų visete, nepaneigia A. R. parodymų, kad jis nežinojo, jog siuntinyje bus narkotinės medžiagos ir jų didelis kiekis, taigi ir neįrodo A. R. kaltės pasikėsinus kontrabandos būdu neteisėtai įgyti didelį kiekį narkotinių medžiagų.

Teismas, vertindamas liudytojo M. M. parodymus apie jo atliktus veiksmus bei apie jo su A. R. bendravimą, iš dalies suabejojo šio liudytojo parodymų objektyvumu. Abejones teismas paaiškino nustatytomis aplinkybėmis apie tai, kad byloje yra duomenų, jog ir M. M. disponavo narkotinėmis medžiagomis tikslu jas parduoti, nors šias aplinkybes jis ir neigia. Teisėjų kolegija, sprendžia, kad šios abejonės nuosprendyje padarytoms išvadoms dėl A. R. padarytų veiksmų įtakos neturėjo, ir liudytojo M. M. parodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. R. pateikta versija, kad jis nežinojo, jog siuntinys bus iš Panamos ir jame bus didelis kiekis narkotinių medžiagų, byloje nėra paneigta. Nors A. R. kaltinamas, kad jis veikė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie Panamos Respublikoje neteisėtai įgijo 410,5 g. kokaino, šią narkotinę medžiagą paslėpė video žaidimo priede „šokių takelyje“ bei išsiuntė į Lietuvą, tačiau šių kaltinimo teiginių nepatvirtina jokie bylos įrodymai: byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. R. būtų kontaktavęs su kokiais nors nenustatytais asmenimis dėl didelio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimo Panamos Respublikoje, ar pats būtų buvęs Panamoje ar kokioje kitoje Centrinės Amerikos valstybėje. Nors ikiteisminio tyrimo metu buvo tikrinami bent 8 telefonų numeriai, kuriais naudojosi A. R., tačiau jokių jo kontaktų su kitais asmenimis, išskyrus M. M. ir M. Č., buvusių iki siuntinio pristatymo M. M., nebuvo nustatyta.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis).

A. R. inkriminuotos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje bei BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, gali būti padaromos tik veikiant tiesiogine tyčia. Aptariamoje byloje A. R. inkriminuotų nusikaltimų subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia neįrodyta.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmos instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, teismo argumentus dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgusi į visą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad apygardos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas ir įrodymų vertinimas neatitinka apelianto lūkesčių, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.