Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus S. B. ir bankroto administratoriaus S. B. ieškinį atsakovui D. T. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-382-280/2017 uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirtas S. B.. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis nuo įmonės įregistravimo 2008 m. liepos 10 d. iki 2013 m. sausio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo G. T.. Nuo 2013 m. sausio 9 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo atsakovas D. T.. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartimi ir bankroto administratoriaus 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 17-04-03/1 atsakovas, kaip įmonės savininkas, įpareigotas per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui ar jo įgaliotam asmeniui bendrovės turtą, į kurį galima nukreipti įmonės skolų išieškojimą, pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Nutartyje konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi turto ir lėšų 4 012,40 Eur įsiskolinimui sumokėti, nes veiklos nevykdo, darbuotojai atleisti, registruotino turto neturi, įmonė yra nemoki nuo 2014 metų vidurio. Paskutiniame pateiktame VĮ Registrų centras 2014 m. balanse apskaitytos skolos viršija apskaitytą turtą. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi patvirtino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansinius reikalavimus 4 012,36 Eur sumai, kuriuos sudaro skola kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), 2017 m. liepos 5 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi pakeistai į kreditorių – VĮ Turto bankas. Nustačius, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nebevykdo, neturi nei turto nei pajamų, įmonės savininkas nevykdo teismo ir įstatymo numatytų įpareigojimų, neperduoda bankroto administratoriui įmonės dokumentų bei turto, 2017 m. rugpjūčio 28 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduota. Nutartimi patenkinti kreditoriaus VĮ Turto bankas kreditoriniai reikalavimai 4 012,36 Eur sumoje, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovo. 2017 m. rugpjūčio 10 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimas patvirtino administravimo išlaidų sąmatą nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki šios įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro: atlyginimas bankroto administratoriui 2 280,00 Eur. Faktiškai patirtos administravimo išlaidos sudaro 663,41 Eur, todėl bendra administravimo išlaidų suma yra 2 943,41 Eur. Byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma laikytina bankrutuojančios įmonės žala, kurią įmonė patyrė dėl to, kad jos vadovas laiku nesikreipė į teismą ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo bei pažeidė kitus teisės aktų reikalavimus ir šiuo metu įmonė neturi turto padengti kreditorių reikalavimams ir administravimo išlaidoms.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės valdymo organų civilinę atsakomybę, būtina nustatyti asmenų civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Įstatymų leidėjas šiems subjektams nustatė pareigą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įmonės administracijos vadovas ir jos savininkas (savininkai) geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti įmonės kreditorių interesus.

Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreditorius, įmokėjęs pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą, finansiniams rodikliams rodant įmonės faktinį nemokumą, tačiau nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos ir kreditorių reikalavimai padengti iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju irgi administravimo išlaidos būtų apmokėtos.

Atsakovas, kaip bankrutuojančios įmonės vadovas, nevykdė teisės aktais jam nustatytų pareigų, nerūpestingai bei neapdairiai valdė įmonę, laiku nevykdė kreditoriams finansinių įsipareigojimų, šių įsipareigojimų įmonei nebegalint įvykdyti pats neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, todėl VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo valdomai įmonei. Bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neginčijo. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog bankrutavusios įmonės įsiskolinimas VMI yra susidaręs nuo 2014 metų. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog jau nuo 2014 m. bankrutavusi įmonė buvo faktiškai nemoki, tačiau atsakovas nevykdė pareigos kreiptis į teismą ir inicijuoti bankroto bylos iškėlimą valdomai įmonei, įsiskolinimas ir toliau didėjo, bankrutavusi įmonė ir jos kreditoriai bei bankroto administratorius patyrė žalą, nes bankroto byla iškelta tik 2017 m. vasario 13 d. kreditoriaus pareiškimu. Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir įmonei bei bankroto administratoriui atsiradusios turtinės žalos. Atsakovui laiku inicijavus bankroto bylą, kai įmonė dar turėjo turto, administravimo išlaidos būtų buvusios padengtos iš šio turto, tačiau tai padaryta nebuvo, be to, nebūtų didėję ir kreditoriniai įmonės įsipareigojimai, todėl atsakovas privalo atsakyti pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovams 5 procentų įstatymines palūkanas nuo teismo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovui bankroto administratoriui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 66,00 Eur žyminis mokestis, taip pat valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 90,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atleista (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais teismas,

nutaria:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 012,36 Eur (keturių tūkstančių dvylikos eurų 36 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – BUAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 943,41 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 41 ct) administravimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 66,00 Eur (šešiasdešimt šešių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas – bankroto administratoriaus S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovai per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.