Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-09-30 · Administracinė byla Nr. A-143-1671-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-30
Bylos Nr.
A-143-1671-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė
Pareiškėjas
R. G.
Trečiasis asmuo
D. P., V. P., D., Druskininkų, Druskininkų savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai
Atsakovas
Priešgaisrinės
Advokatai
Danius Svirinavičius, Gediminas Saudargas
Kategorijos
  • 13.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A143 – 1671/2008Procesinio sprendimo kategorija 13.3.1; 57 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjui R. G.,pareiškėjo atstovui advokatui Gediminui Saudargui,atsakovo atstovui Rimui Rūkšteliui,tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. P. ir V. P.,trečiųjų suinteresuotų asmenų D. ir V. P. atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui,

trečiojo suinteresuoto asmens Druskininkų savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos atstovui Viliui Margeliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Druskininkų priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Druskininkų savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai, D. P., V. P. dėl protokolo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 3 – 4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens Druskininkų savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos (toliau – ir Komisija) 2007 m. rugpjūčio 8 d. posėdžio protokolą Nr. 188/07 ir įpareigoti Komisiją rekomenduoti išduoti jam leidimą užbaigti statybą pagal turimą statinio projektą.

Pareiškėjas nurodė, kad Komisija skundžiamu protokolu rekomendavo neišduoti statybos leidimo pagal parengtą projektą užbaigti statyti statinį jam priklausančiame sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), nes statinio projektas neatitinka statinio projektavimo sąlygų ir nėra gautas priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovo pritarimas bei gretimo sklypo savininko sutikimas statyti statinį, esant mažesniam atstumui iki jo sklypo ribos. Toks Komisijos priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jis, turėdamas galiojančius 1992 m. birželio 9 d. ir 2004 m. lapkričio 23 d. statybos leidimus, pagal patvirtintą statinio projektą pastatė prie gyvenamojo namo priestatą – garažą, kurio siena ribojasi su trečiųjų suinteresuotų asmenų D. ir V. P. žemės sklypo riba, ir tai padarė turėdamas buvusių žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), savininkų V. ir A. V. sutikimą. Kadangi šis sutikimas nėra nuginčytas naujųjų žemės sklypo savininkų, t. y. D. ir V. P., todėl jiems, įsigijus žemės sklypą, yra privalomas. Pažymėjo, jog atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – ir atsakovas, Druskininkų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba) nepritarimas leidimo išdavimui yra nekonkretus, nenurodyta, kokioms konkrečioms Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 ,,Gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas STR 2.02.01:2004) nuostatoms leidimas prieštarauja, be to, nėra konkrečiai nurodoma, kodėl statinio projektas neatitinka projektavimo sąlygų. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad visus statybos darbus atliko teisėtai, turėdamas leidimus statyti juose nurodytus statinius pagal įstatymų nustatyta tvarka suderintus ir patvirtintus projektus, todėl leidimo statinių statybai užbaigti neišdavimas prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei konstituciniam teisėtų lūkesčių principams ir pažeidžia jo kaip statytojo teises.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 80) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Komisijos posėdžio metu, svarstant pareiškėjo prašymą išduoti statybos leidimą gyvenamajam namui su priblokuotu garažu (duomenys neskelbtini) nusprendė nepritarti statybos leidimo išdavimui, nes projektas prieštarauja Reglamento STR 2.02.01:2004 1 priedo 4 punktui. Be to, Komisijos posėdžio metu pareiškėjas nepateikė kaimyninio sklypo savininkų trečiųjų suinteresuotų asmenų D. ir V. P. sutikimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybės Nuolatinė statybos komisija atsiliepimu į skundą (b. l. 20 – 21) prašė skundą atmesti.

Komisija nurodė, kad Druskininkų miesto LDT Vykdomojo komiteto Statybos ir architektūros skyrius 1989 m. sausio 20 d. pareiškėjui išdavė individualaus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos leidimą. 1992 m. prie gyvenamojo namo buvo suprojektuotas garažas, kuris priblokuotas prie gyvenamojo namo, statyba įregistruota 1992 m. birželio 1 d. Druskininkų miesto valdyboje. Pasibaigus šio statybos leidimo galiojimui, buvo išduotas kitas leidimas statybai užbaigti. Pažymėjo, kad gyvenamojo namo statybai užbaigti reikalingas naujas statybos leidimas, kuris išduodamas šiuo metu galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių statybos leidimų išdavimą, nustatyta tvarka, todėl reikia koreguoti gyvenamojo namo projektą, kad šis atitiktų galiojančių statybos techninių reglamentų reikalavimus, taip pat gauti ir gretimo sklypo savininkų sutikimą.

Tretieji suinteresuoti asmenys D. P. ir V. P. atsiliepimu į skundą (b. l. 81 – 87) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

D. P. ir V. P. nurodė, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėjo turimo projekto sprendiniai pažeidžia ne tik jų teises ir interesus, bet ir teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad jie yra gretimo žemės sklypo savininkai ir kad pareiškėjas nėra gavęs jų sutikimo statyti garažą ant jų žemės sklypo ribos. Pareiškėjas, 2004 m. lapkričio 9 d. prašydamas išduoti naują statybos leidimą, pateikė 1992 m. rašytą sutikimą, kuriame buvę žemės sklypo savininkai sutinka, kad jis projektuotų ir statytų garažą ant sklypo ribos, tačiau šis sutikimas nėra niekur registruotas ar kaip nors patvirtintas. Be to, pareiškėjas visiškai nepagrįstai teigė, kad 1995 m. sklypą jiems pardavę V. V. ir A. V. dar 1992 m. parašė, jog jie sutinka su pareiškėjo vykdomomis statybomis. Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 ,,Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priedo 1.2 punktą atstumas iki gretimo sklypo ribos gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. Taigi sutikimą turi duoti tas savininkas, kuris yra leidimo statybai išdavimo momentu. Administracinėje byloje Nr. I-997-02/2007, nagrinėtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo, nustatyta, jog priestatą (garažą) prie gyvenamojo namo pareiškėjas pradėjo statyti tuomet, kai jo turėto 1989 m. statybos leidimo ir 1992 m. statybos leidimo galiojimo laikas buvo pasibaigęs, o 2004 m. lapkričio 23 d. statybos leidimas teismo sprendimu buvo panaikintas kaip neteisėtas. Pareiškėjas privalo gauti naują leidimą statyboms (duomenys neskelbtini), turi būti atlikta nauja statybos leidimo išdavimo procedūra. Kadangi pareiškėjo gyvenamojo namo priestatas (garažas) savavališkai pastatytas ant gretimo sklypo ribos, todėl jis privalo tokiai statybai gauti gretimo sklypo savininkų raštišką sutikimą. Teigė, kad pareiškėjo statomo garažo sienos yra medinės, karkasinės, todėl nuogąstavimas dėl tokio pastato buvimo ant jų sklypo ribos žalingumo jų teisėms bei teisėtiems interesams yra visiškai pagrįstas, be to, garažas pastatytas ant jų sklypo ribos iš pietų pusės, o tai pablogina jų sklypo apšvietimą bei minimo garažo statybos atveju yra neišlaikyti priešgaisriniai atstumai, numatyti teisės aktuose, tai patvirtina ir Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2005 m. kovo 25 d. raštas Nr. 101.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu (b. l. 131 – 135) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas priteisė trečiųjų suinteresuotų asmenų D. P. ir V. P. naudai iš pareiškėjo 1 770 Lt, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teismas nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl Druskininkų savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos atsisakymo rekomenduoti išduoti statybos leidimą pareiškėjui. Komisija 2007 m. rugpjūčio 8 d. posėdžio protokolu Nr. 188/07 dėl R. G. gyvenamojo namo su priblokuotu garažu (statybų užbaigimui) (duomenys neskelbtini) rekomendavo neišduoti statybos leidimo, nes negautas Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovo pritarimas bei gretimo sklypo savininko sutikimas dėl mažesnio atstumo iki sklypo ribos. Teismas, atsižvelgęs į Reglamento STR 2.02.01:2004 1 priedo 4 punktą, įvertinęs Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2005 m. kovo 25 d. raštą Nr. 101, uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekspertika“ (toliau – UAB ,,Ekspertika“) 2006 m. gruodžio 12 d. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktą Nr. 06-12/21, padarė išvadą, kad buvo pažeisti Reglamento STR 2.02.01:2004 1 priedo 4 punkto reikalavimai, o pastarojo fakto teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir pareiškėjo atstovas. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo nurodytas statybos leidimų galiojimo aplinkybes yra įvertinęs ir pasisakęs 2007 m. sausio 15 d. sprendime, kuris yra įsiteisėjęs, todėl šiuo atveju pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl statybos leidimų galiojimo neanalizavo ir nevertino (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 58 str. 2 d.). Teismas, atsižvelgęs į Reglamento STR 2.02.01:2004 1 priedo 4 punkto nuostatų turinį bei į tai, kad nuo 1995 m. yra pasikeitę žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai, padarė išvadą, kad asmuo, norėdamas mažinti atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos, turėtų gauti ne buvusių, o esamų žemės sklypo savininkų raštišką sutikimą naujam statybos leidimui gauti, todėl šiuo atveju yra reikalinga gauti trečiųjų suinteresuotų asmenų šiuo metu nuosavybės teise valdančių kaimyninį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), D. ir V. P. sutikimą. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, o atsakovo atsisakymas, išreikštas skundžiamame protokole, nerekomenduoti išduoti pareiškėjui sutikimo statybos leidimui gauti, tuo pačiu ir Komisijos protokolas, yra teisingas ir pagrįstas. Teismas, atsižvelgęs į trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, į jų pateiktus finansinius dokumentus, nustatė, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjo skundas nepatenkintas, todėl laikytina, kad buvo apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų D. ir V. P. teisės. Tai yra pakankamas teisinis pagrindas šių trečiųjų suinteresuotų asmenų turėtoms teismo išlaidoms atlyginti. Jiems iš pareiškėjo priteistinos išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme (ABTĮ 44 str. 1, 2, 5 d.).

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 139 – 140) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Buvę gretimo žemės sklypo savininkai V. ir A. V. 1992 m. kovo 12 d. sutiko, kad jis statytų statinį greta jų sklypo nesilaikydamas norminiuose aktuose nustatytų atstumų. Šis sutikimas kaip vienašalis sandoris sukūrė jam teisę atlikti statybos darbus (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 str. 2 d. 1 p.). Tretieji suinteresuoti asmenys D. ir V. P., įgydami nuosavybės teisę į žemę, perėmė ne tik teises, bet ir pareigą leisti jam užbaigti garažo statybą. Šių asmenų sutikimo nebuvimas nėra kliūtis nerekomenduoti išduoti leidimą pradėtai statybai užbaigti.

2. Visus statybos darbus atliko teisėtai, turėdamas leidimus statyti juose nurodytus statinius pagal įstatymų nustatyta tvarka suderintus ir patvirtintus projektus, todėl leidimo statinių statybai užbaigti neišdavimas prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei konstituciniam teisėtų lūkesčių principams ir pažeidžia jo kaip statytojo teises.

3. Svarstytina, ar bylą nagrinėję teisėjų kolegijos nariai Laimutis Alechnavičius ir Laimė Baltrūnaitė galėjo priimti skundžiamą teismo sprendimą 2007 m. gruodžio 17 d., nes nuo šios datos jie buvo paskirti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjais.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybės Nuolatinė statybos komisija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 155 – 157) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Komisija nurodo, kad 2007 m. rugpjūčio 8 d. posėdžio protokolu Nr. 188/07 rekomendavo neišduoti pareiškėjui statybos leidimo, nes negautas vieno komisijos nario – Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovo – pritarimas bei gretimo sklypo savininko sutikimas dėl mažesnio atstumo iki sklypo ribos. Teismas pripažino, kad šis protokolas yra teisingas ir pagrįstas, o Komisija su tokiu teismo sprendimu sutinka.

Tretieji suinteresuoti asmenys D. P. ir V. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 144 – 153) prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti jiems iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Priblokuotą prie gyvenamojo namo garažą pareiškėjas pradėjo statyti jo turėtiems statybos leidimams netekus galios. Toks statybos leidimas kaip užbaigti statybą pagal turimą statinio projektą teisės aktuose nenumatytas. Pareiškėjas vykdo savavališką statybą.

2. Pareiškėjas neteisingai supranta statytojo teises.

3. Pareiškėjui pradėjus savavališką garažo statybą ir pareiškus, kad jis turi V. ir E. V. sutikimą statyti, pastarieji jiems paneigė davę tokį sutikimą.

4. Gretimo sklypo savininkas yra statybos leidimo išdavimo momentu gretimą sklypą nuosavybės teise valdantis asmuo.

5. Apelianto išvardinti principai būtų pažeisti, jei teismas patenkintų jo skundą.

6. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginį, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde yra keliamas bylą išnagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos sudėties teisėtumo klausimas. Todėl pirmiausia kolegija pripažįsta būtina pasisakyti šiuo klausimu.

Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismo kolegijos sudėtyje buvo teisėjai L. Alechnavičius ir L. Baltrūnaitė, kurie priėmė ir pasirašė teismo sprendimą 2007 m. gruodžio 17 d., t. y. tą dieną, kurią įsigaliojo Lietuvos Respublikos Prezidento 2007 m. gruodžio 4 d. dekretai Nr. 1K-1187 ir Nr. 1K-1186 dėl šių teisėjų atleidimo iš Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų pareigų ir jų skyrimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjais („Valstybės žinios“, 2007-12-06, Nr. 127, Publikacijų Nr. 5168 ir Nr. 5167). Kaip pažymėta, nurodyti dekretai įsigaliojo nuo 2007 m. gruodžio 17 d., o tai reiškia, kad šią kalendorinę dieną nurodyti teisėjai turėjo baigti eiti Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų pareigas, ir su jais turėjo būti atsiskaityta už šių pareigų ėjimą. Todėl teisės taikymo požiūriu 2007 m. gruodžio 17 d. buvo paskutinė šių teisėjų darbo (teisėjų pareigų ėjimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme) diena. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir darbo (pareigų ėjimo) santykiams taikomos terminų skaičiavimo taisyklės, nustatytos Darbo kodekso 26 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia. Taikant šią taisyklę konstatuotina, kad minėtuose dekretuose nurodytos teisinės pasekmės turėjo atsirasti ne 2007 m. gruodžio 17 d., o kitą dieną, t. y. 2007 m. gruodžio 18 d. Pažymėtina, kad šiuo atveju faktiškai taip ir įvyko. Todėl kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sudėtis yra teisėta ir pagrindo taikyti ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punktą nėra.

Iš byloje esančio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. sprendimo (kuris yra įsiteisėjęs) matyti, kad šiuo sprendimu Druskininkų savivaldybės administracija teismo buvo įpareigota išnagrinėti iš naujo pareiškėjo (R. G.) 2004 m. lapkričio 9 d. prašymą dėl statybos leidimo išdavimo (b. l. 10-15). Iš pastarojo prašymo matyti, kad pareiškėjas prašė išduoti statybos leidimą statyti gyvenamąjį namą su priestatu – garažu, ir nurodė, kad garažo projekto parengimo metai – 1992 m. (b. l. 36-37). Pažymėtina, kad nagrinėjamo ginčo esmė – leidimas statyti nurodytą priestatą – garažą. Iš nurodyto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. sprendimo taip pat matyti, kad minėto garažo statybai pareiškėjui buvo išduotas atskiras 1992 m. birželio 1 d. leidimas Nr. 32/92 ir kad šis leidimas pareiškėjo nebuvo realizuotas per Statybos įstatymo 17 straipsnio nustatytą terminą (garažas nebuvo pastatytas ir pripažintas tinkamu naudoti per 10 metų). Pastaroji aplinkybė ir panaši situacija su paties gyvenamojo namo statyba suponavo norėjusiam tęsti pradėtą statybą pareiškėjui būtinumą gauti naują statybos leidimą (dėl kurio išdavimo pareiškėjas padavė minėtą 2004-11-09 prašymą). Toks būtinumas buvo nustatytas Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalies 3 punkte (tuo metu galiojusi 1996-03-19 įstatymo Nr. I-1240 redakcija). Pažymėtina, kad jis yra išlikęs ir pagal šiuo metu nurodyto punkto 2006 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. X-857 redakciją.

Išvardintos faktinės bylos aplinkybės nėra ginčijamos nagrinėjamoje byloje, todėl pripažintinos nustatytomis (ABTĮ 86 str. 2 d.). Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualu pateikti „naujo statybos leidimo“ sampratą Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalies 3 punkto taikymo prasme, t. y. pateikti šios teisės normos aiškinimą. Tai darydama kolegija pažymi, kad svarstomoje teisės normoje nurodyto naujo statybos leidimo išdavimas suponuojamas būtinumo pateikti naują prašymą dėl tokio statybos leidimo išdavimo ir kitus Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje išvardintus dokumentus. Tai leidžia daryti išvadą, kad atitinkami prieš tai pateikti prašymas ir jį lydintys dokumentai (pateikti netekusio galios statybos leidimui gauti) praranda teisinę galią kartu su pačiu galią praradusiu statybos leidimu. Be to, aiškinant svarstomą teisės normą teleologiniu bei loginiu teisės aiškinimo metodais, darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl naujo statybos leidimo išdavimo būtina taikyti prašymo dėl jo išdavimo pateikimo metu galiojusių (statybos leidimo išdavimą reglamentavusių) teisės aktų nuostatas.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino bei pritaikė minėto pareiškėjo 2004 m. lapkričio 9 d. prašymo pateikimo metu galiojusio Reglamento STR 2.02.01:2004 1 priedo 4 punktą ir teisingai įvertino pareiškėjo nurodytą jo buvusių kaimynų (trečiųjų suinteresuotų asmenų D. ir V. P. teisių pirmtakų) 1992 m. kovo 12 d. sutikimą.

Taigi teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasDainius RaižysVaida Urmonaitė