- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-05
- Bylos Nr.
- 2A-627-160/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12143-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zita Smirnovienė (pran.), Neringa Švedienė, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- J. A. S., AB ,,Lietuvos draudimas“
- Ieškovas
- I. B.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. A. S. ir AB ,,Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. B. ieškinį J. A. S. ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ginčo esmė
I. B. prašė iš AB „Lietuvos draudimas“ ir J. A. S. subsidiariai priteisti 32500 Lt nuotolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paaiškino, kad 2008-09-12 su atsakovu advokatu J. A. S. sudarė atstovavimo sutartį pagal kurią atsakovas įsipareigojo atstovauti ieškovo interesus teismuose nagrinėjant ieškovo ir D. B. santuokos nutraukimo ir turto padalinimo bylą. Nagrinėjant bylą, ieškovo sutuoktinė butą įgytą santuokos metu įvertino 60000 Lt, advokatas sutiko su tokiu turto įvertinimu, nepareikalavo atlikti nepriklausomą turto vertinimą, sutuoktinei buvo priteistas visas turėtas santuokinis turtas, o ieškovas negavo jokios piniginės kompensacijos. Atlikus turto vertinimą paaiškėjo, kad iš tikrųjų butas vertas 125000 Lt. Taigi atsakovas savo pareigas vykdė aplaidžiai, netinkamai atstovavo ieškovo interesus, dėl ko ieškovas patyrė 32500 Lt nuostolių.
J. A. S. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovo interesus atstovavo tinkamai. Ieškovas netinkamai bendradarbiavo su atsakovu, nepakankamai domėjosi bylos eiga, teikė neteisingą informaciją apie save, neatvykdavo į teismo posėdžius. Atsakovas niekada neteigė, jog buto vertė yra mažesnė nei 60000 Lt, ieškovas pats nenorėjo atlikti turto vertinimo. Ieškovui pateikus pažymą, jog ginčo buto kaina yra 104000 Lt, atsakovas pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau teismas tokį prašymą atmetė. Byla nebuvo baigta dėl ieškovo kaltės, nes apeliacinės instancijos teismui nepatenkinus apeliacinio skundo, atsakovas pradėjo rengti kasacinį skundą, tačiau ieškovas sutartu laiku neatvyko, dėl ko buvo praleistas terminas kasacinio skundo pateikimui.
UAB „Lietuvos draudimas“ prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad UAB „Lietuvos draudimas“ J. A. S. profesinę civilinę atsakomybę buvo apdraudęs laikotarpiu nuo 2007-10-12 iki 2008-10-11, tuo tarpu ieškinys reiškiamas dėl advokato veiksmų, atliktų laikotarpiu nuo 2009-01-07 iki 2009-02-04. Ieškinys negali būti tenkinamas, nes tokiu būdu būtų pakeistas įsiteisėjęs kito teismo sprendimas. Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp advokato J. A. S. veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-05-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš AB „Lietuvos draudimas“ I. B. 15000 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2010-07-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1421,42 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Konstatavo, kad atsakovas, veikdamas kaip savo srities profesionalas, turėjo įvertinti, kad ieškinio tenkinimo atveju, išlaikymas bus priteistas turtu, todėl iš karto turėjo imtis visų priemonių, kad nebūtų pažeisti atstovaujamojo asmens interesai ir prašyti nustatyti turto vertę pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus. Advokatui įstatymas suteikia teisę gauti duomenis iš institucijų tam, kad jis galėtų tinkamai vykdyti pareigas ir pateikti teismui teisingus duomenis, gindamas asmens interesus, kad byla būtų išnagrinėta per protingą terminą pirmos instancijos teisme ir nereikėtų kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Atsakovas nesielgė kaip patyręs ir savo darbą išmanantis profesionalas dėl ko ieškovas patyrė žalą. Ieškovo nuostolių dydis (15000 Lt) nustatytas remiantis turto vertės nustatymo 2011-02-11 pažyma Nr. 11-02-11-3158 – buto vertė (90000 Lt) padalinta per pusę, iš 45000 Lt (atsakovo dalies) atimta 30000 Lt (28500 Lt priteista bendra išlaikymo turtu vertė pridedant nepriteistą kompensaciją civilinėje byloje Nr. N2-1907-501/2009 už transporto priemonių paskyrimą ieškovui). J. A. S. profesinė civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2009-06-29 iki 2010-06-28, laikotarpiu nuo 2010-06-29 iki 2011-06-28 drausta AB „Lietuvos draudimas“, t. y. draudiminiu laikotarpiu (ieškovas atsakovui pretenziją dėl nekokybiškai suteiktų advokato paslaugų ir patirtų nuostolių atlyginimo pateikė 2010-01-18), todėl žalą privalo atlyginti AB „Lietuvos draudimas“. Byloje aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti draudimo išmoką, nenustatyta, atsakovo pareigos pranešti apie įvykį nevykdymas negali įtakoti ieškovo ir pažeisti jo teisės gauti draudimo išmoką, įvykus draudiminiam įvykiui.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
AB ,,Lietuvos draudimas” apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir iš AB „Lietuvos draudimas” ieškovo naudai priteista 15000 Lt nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį AB „Lietuvos draudimas” atžvilgiu atmesti. Paaiškino, kad teismas nepagrįstai laikė, jog tarp atsakovų buvo sudaryta privalomojo profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Laikotarpiu nuo 2008-10-12 iki 2009-06-28 advokato A. S. civilinė atsakomybė AB „Lietuvos draudimas“ nebuvo apdrausta, todėl AB „Lietuvos draudimas“ nekyla pareiga mokėti draudimo išmokos. Advokatų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės yra patvirtintos Vyriausybės 2004-08-26 nutarimu Nr. 1067, tuo tarpu laikotarpiu nuo 2007-10-12 iki 2008-10-11 ir nuo 2009-06-29 iki 2011-06-28 atsakovo A. S. civilinė atsakomybė buvo apdrausta savanorišku draudimu Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių 059 sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas įvykį draudžiamuoju pripažino nepagrįstai, neatsižvelgdamas į J. A. S. bei AB „Lietuvos draudimas” sudarytų draudimo sutarčių sąlygas bei turinį, sutarčių sudarymo datą bei suteiktos draudiminės apsaugos laikotarpį bei apimtį. Sprendime teismas formaliai pažymėjo, jog „žala buvo padaryta draudimo apsaugos laikotarpiu“, tačiau iš esmės ar įvykis atitinka šią sąlygą netyrė ir nevertino. Teismas vertino tik nukentėjusio asmens galimybę pranešti draudikui apie įvykį bei tokio nepranešimo pasekmes ir netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl J. A. S. padaryto sutarties pažeidimo, t. y. jog advokatas nepranešė draudikui nei apie reiškiamą reikalavimą, nei apie Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimą iškelti drausmės bylą.
J. A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad priimant sprendimą, nebuvo jokių sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Teismas privalėjo ne apsiriboti vien išvados dėl galimos bendrabučio kambario kainos vertinimu, atsakovo, kaip advokato teisės normose įtvirtintų pareigų apibūdinimu, bet nuosekliai ištirti ar buvo pagrindas deliktinei atsakomybei, kaip turtinei prievolei atsirasti. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimu, iš esmės, teigia, kad, priteisus iš ieškovo išlaikymą turtu sūnaus naudai, jam turėtų būti priteista kompensacija, padengianti turto vertės ir išlaikymo dydžio skirtumą, bet tai visiškai neatitinka tai reglamentuojančių teisės normų turinio, tikrosios prasmės. Teismas visiškai nevertino ieškovo elgesio, jo kaltės, tinkamo pareigų vykdymo, nepasisakė dėl tinkamai vykdytų atsakovo pareigų, jo elgesio civilinės bylos vedimo metu. Teismas kritiškai nevertino ekspertų išvados dėl bendrabučio tipo buto vertės, kadangi 9 kv. m. bendrabučio kambario vertė, kokia nurodyta ekspertų išvadose nebuvo galima, vertinant jokiais kriterijais, kambarys įvertintas net neapžiūrėjus jo. Nors ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, iš ieškovo atsakovo naudai nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, nors jos turėjo būti priteistos proporcingai atmestų reikalavimų daliai.
Atsiliepimas
AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu palaiko į J. A. S. apeliacinį skundą. Paaiškino, kad sutinka su atsakovo argumentais, kad byloje nėra aplinkybių būtinų, deliktinės atsakomybės buvimo konstatavimui.
I. B. atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašo skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Paaiškino, kad teismas tinkamai ištyrė bei įvertino įrodymus, J. A. S. visos atsakomybės sąlygos yra įrodytos, todėl ieškovo patirta žala turi būti atlyginta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta, todėl apeliacinis teismas nagrinėja bylą tik apeliaciniame skunde išdėstytais pagrindais.
Apeliaciniais skundais yra išdėstyti argumentai pirmiausia dėl žalos ieškovui atsiradimo, kaltės klausimo ir žalos dydžio, o taip pat dėl asmenų, kurie turėtų atlyginti žalą.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. N2-1907-501/2009 dokumentai tvirtina, kad šioje byloje buvo nagrinėjamas D. B. ieškinys dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir alimentų sūnaus išlaikymui priteisimo, atsakovas šioje byloje buvo I. B. (b. l. 6-7). Atstovavimo sutartis Nr. 09/12 šioje byloje tvirtina, kad I. B. 2008-09-12 sudarė su advokatu A. S. pavedimo sutartį, kuria I. B. pavedė advokatui A. S. atstovauti jį santuokos nutraukimo ir turto padalinimo byloje suteikiant jam įgaliojimus pilna apimtimi, tame tarpe ginčyti turto priklausomybę ir įkainojimą (b. l. 46). Pateikdama ieškinį ieškovė jame prašė priteisti ½ dalį buto (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kurį priklauso atsakovui I. B., kaip alimentus sūnaus R. išlaikymui iki pilnametystės. Buto vertė ieškinyje buvo nurodyta – 60000 Lt. Taigi buto įvertinimas 60000 Lt I. B. buvo pateiktas dar iki sudarant pavedimo dėl atstovavimo sutartį ir jam buvo žinoma dar iki teismo posėdžio, kad ieškovė butą įvertino 60000 Lt ir pusę buto prašo priteisti kaip nepilnamečio sūnaus išlaikymą. Nors ieškinyje dėl nuostolių atlyginimo I. B. paaiškino, kad advokatas jam paruošė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo, tačiau priešieškinys iš tiesų buvo paruoštas tik dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos su sūnumi R. nustatymo. Priešieškinį I. B. pasirašė, taigi tuo metu, susipažinęs su ieškiniu, priešieškinyje apie netinkamą buto įvertinimą klausimo nekėlė. Tolesnė bylos medžiaga tvirtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama nedalyvaujant I. B., jo atstovas advokatas A. S. parengiamojo teismo posėdžio 2009-01-07 metu prieštaravo dėl išlaikymo priteisimo nekilnojamuoju turtu, aiškino, kad perkant butą I. B. sumokėjo pusę pinigų, todėl jam priklauso pusė buto, 2009-02-04 posėdžio metu įrodinėjo, kad santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prašė padalinti butą per pusę, sūnaus išlaikymo dydį nustatyti 400 Lt per mėnesį (Vilnius miesto 1 apylinkės teismo byla Nr. N2-1907-501/2009, b. l. 69-70, 78-84). 2009-02-18 sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas santuoką tarp I. B. ir D. B. nutraukė, sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su D. B., priteisė iš I. B. sūnaus R. gim. 1995-03-14 išlaikymui 1/2 dalį I. B. priklausančio buto (duomenys neskelbtini) Vilniuje iki vaiko pilnametystės. Priteisė I. B. motociklą Suzuki RF500 8000 Lt vertės. 2009-03-13 I. B. dėl teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą, kuriame paaiškino, kad nesutinka dėl išlaikymo priteisimo turtu ir dėl išlaikymo dydžio, dėl pripažinimo, kad santuoka nutraukta dėl jo kaltės, o taip pat dėl to, kad teismo sprendime neįvardinta, kokią konkrečiai sumą iš jo teismas priteisė vaiko išlaikymui. Skundą pasirašė I. B. (Vilnius miesto 1 apylinkės teismo byla Nr. N2-1907-501/2009, b. l. 97-99). Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama 2009-07-19 teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir I. B. ir jo atstovas advokatas J. A. S. Vilniaus apygardos teismo 2009-07-24 nutartimi apylinkės teismo sprendimas iš esmės paliktas nepakeistu. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad I. B. nepateikė kitokio buto vertės nustatymo dokumento, vadovavosi Registrų centro pažyma, pagal kurią buto vertė buvo 50293 Lt (Vilnius miesto 1 apylinkės teismo byla Nr. N2-1907-501/2009, b. l. 119-122, 123-128).
I. B. pareiškė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo dėl to, kad advokatas A. S. neveikė laikydamasis pavedimo sutarties ir nepasirūpino, kad į bylą laiku būtų pateiktas realus buto įvertinimas. Paaiškino, kad dėl to jis patyrė 32500 Lt žalą, nes priteisus išlaikymą sūnui turtu, likusi dalis pagal buto vertę jam turėjo būti sumokėta kaip kompensacija.
Taigi pagal įrodymus šioje ir santuokos nutraukimo byloje turi būti vertinama, ar advokatas veikė neprofesionaliai ir ar dėl to buvo padaryti ieškovui nuostoliai, kokio dydžio šie nuostoliai yra ir ar juos turį atlyginti draudimo kompanija.
Pagal CK 6.256 str. 2 d. asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius. Tarp šalių buvo sudaryta pavedimo sutartis, kuria I. B. pavedė advokatui A. S. atstovauti jį santuokos nutraukimo ir turto padalinimo byloje suteikiant jam įgaliojimus pilna apimtimi, tame tarpe ginčyti turto priklausomybę ir įkainojimą. Todėl remiantis CK 6.718 str. 1 d. teikdamas paslaugas advokatas turėjo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Atsižvelgiant į tai, kad atstovauja atsakovą santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vaikui išlaikymo priteisimo byloje, turėjo veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir profesijos standartų (CK 6.718 str. 2 d.). Todėl aišku, kad nepatardamas atsakovui dėl bylos nagrinėjimo metu buto vertės nustatymo, į kurio dalį, priklausančią I. B. pretendavo ieškovė D. B., prašydama priteisti vaikui išlaikymą turtu, atsakovas A. S. veikė neprofesionaliai ir tikėtina, kad nustačius didesnę buto vertę, nei ieškovė pateikė jo vertę teismui, I. B. galėjo tikėtis piniginės kompensacijos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atlikus ekspertizę dėl buto vertės ir nustačius, kad buto vertė santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu buvo 90000 Lt, priėjo išvados, kad ieškovo patirti nuostoliai sudaro 15000 Lt. Nors atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prieštarauja dėl tokios buto vertės, tačiau įrodymų, kad buto rinkos vertė buvo kitokia nepateikia. Taigi priėjęs išvados, kad advokatas veikė neprofesionaliai, teismas nustatė, kad dėl to nuostolių dydis yra 15000 Lt. Pagal CK 6.259 str. 1 d. jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Santuokos nutraukimo bylos medžiaga tvirtina, kad apie ieškovės D. B. reikalavimą išlaikymą sūnui priteisti turtu I. B. buvo žinoma dar iki atstovavimo sutarties su advokatu sudarymo. Dokumentuose nuo pat bylos pradžios buvo įvardinta buto kaina – 60000 Lt. Visą bylos nagrinėjimo laiką, net ir dalyvaudamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, I. B. nepasisakė, kad nesutinka su buto verte, į pirmosios instancijos teismo posėdžius neatvyko. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai pripažino, kad santuoka nutraukta dėl jo kaltės. Todėl iki pusės atsakomybės dėl nuostolių tenka jam pačiam, priteista atlygintinų nuostolių suma mažintina iki 8000 Lt.
Pagal CK 6.987 str. draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudimo liudijime nurodomas draudimo sutarties galiojimo terminas (CK 6.991 str. 1 d. 9 p.).
AB „Lietuvos draudimas“ laiko, kad pirmosios instancijos teismas įvykį draudžiamuoju pripažino nepagrįstai, nes pagal AB „Lietuvos draudimas“ Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr.059 4.1 punktą žala atlyginama, jei ji padaryta laikotarpiu nuo pradžios datos iki draudimo apsaugos laikotarpio pabaigos. Ieškinys pareikštas dėl advokato veiklos 2009-01-07 iki 2009-02-04, tai yra bylos nagrinėjimo metu, o nuo 2008-10-12 iki 2009-06-28 advokato A. S. veikla nebuvo apdrausta. Be to, advokatas laiku nepranešė apie draudžiamąjį įvykį, kaip tai numato Taisyklių 7.12.4 punktas.
Kaip matyti iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo bylos Nr. N2-1907-501/2009, advokatas pagal pavedimo sutartį I. B. pradėjo atstovauti 2008-09-12, byla buvo baigta nagrinėti apeliacine tvarka 2009-07-15. Taigi profesinę pagalbą advokatas teikė visą šį laikotarpį, nes profesinės pagalbos teikimas pagal pavedimo sutartį negalėjo apsiriboti vien tik dalyvavimu teismo posėdyje. Tinkamai atstovaudamas ieškovą advokatas privalėjo veikti visą sutarties laikotarpį, kad butas, kurio dalį buvo prašoma priteisti kaip išlaikymas, būtų tinkamai įvertintas bylos nagrinėjimo metu. Taigi pavedimo sutarties neprofesionalus įvykdymas apėmė laikotarpį nuo 2008-09-12 iki 2009-07-15. Pateikti Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo liudijimai (b. l. 74, 81, 82) tvirtina, kad advokatas J. A. S. savo profesinę veiklą buvo apdraudęs laikotarpiu nuo 2007-10-12 iki 2008-10-12, o vėliau laikotarpiu nuo 2009-06-29 iki 2011-06-28. Taigi pavedimo sutarties galiojimo laikotarpiu – nuo 2008-09-12 iki 2008-10-12 vieną mėnesį galiojo draudimo sutartis ir nuo 2009-06-29 iki 2009-07-15 pusė mėnesio galiojo draudimo sutartis. Per šį laikotarpį advokatas turėjo galimybę pašalinti pagrindinę savo neprofesionalumo aplinkybę – organizuoti buto vertės nustatymą. Todėl laikytina, kad jo neprofesionalumas buvo apdraustas.
AB „Lietuvos draudimas“ Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 059 7.12.4 punktu nustatyta, kad jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys neįvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7.c punkte nurodytą pareigą, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudiminį draudikas sužinojo laiku arba kai pranešimas apie draudiminį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką, draudimo išmoka gali būti mažinama arba neišmokama. Taisyklių 2.6.7.c punktas nurodo, kad apie draudiminį įvykį draudėjas privalo pranešti per 1 parą. Šis taisyklių punktas aiškiai skirtas draudiminiam įvykiui, kuris įvyksta vienu kartu ir šis punktas aiškiai netaikomas profesinės civilinės atsakomybės atveju, kai atsakomybė kyla dėl veiksmų, kuriuos draudėjas turėjo atlikti, bet neatliko tinkamai ir to nepripažįsta. Todėl kai ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pareiškia tretieji asmenys ir ieškinio pagrįstumo klausimas spendžiamas nagrinėjant bylą, ši sąlyga neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką, kaip tai ir įvardinta Taisyklių 7.12.4 punkte. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. A. S. veiksmai pripažįstami draudžiamuoju įvykiu.
Pagal CPK 93 str. 2 d. jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovui turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Ieškinį ieškovas pareiškė dėl 32500 Lt priteisimo, ieškinys tenkinamas dėl 8000 Lt priteisimo, ieškinys patenkintas 25 procentais. Ieškovas sumokėjo 975 Lt žyminio mokesčio (b. l. 6), 650 Lt už ekspertizės atlikimą (b. l. 111), viso 1625 Lt. Nuo patenkintų reikalavimų dydžio ieškovui priteistina suma yra 406 Lt.
Pagal CKP 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė, nei kaip kartu teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose. Ieškovas už advokato pagalbą sumokėjo 1500 Lt, ši suma pagal teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio neviršija nustatyto dydžio, o yra žymiai mažesnė, todėl ieškovui turėtų būti atlyginta. Tačiau 75 procentai jo reikalavimų netenkinti, atsakovas advokatui taip pat yra sumokėjęs 1500 Lt, ši suma taip pat atitinka rekomendacijose nustatytus dydžius ir atsakovui priteistina. Todėl padengus priešpriešinius reikalavimus, išlaidos advokato pagalbai šalims neatlyginamos.
Atsakovas J. A. S. pirmosios instancijos teisme yra sumokėjęs 363 Lt už eksperto paaiškinimus teisme (b. l. 138), nuo atmestų reikalavimų sumos jam atlygintini 272 Lt. Paduodant apeliacinį skundą yra sumokėjęs 450 Lt, jo apeliacinis skundas patenkinamas 47 procentais, jam atlygintina 211 Lt. Taigi viso – 483 Lt.
Pagal CPK 93 str. 4 d. teismas gali nukrypti nuo šio str. 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Įvertinus tai, kad byla buvo pradėta dėl neprofesionalaus atsakovo J. A. S. atstovavimo ir pagal formalų išlaidų paskirstymą ieškovas turėtų jam atlyginti 77 Lt, šios išlaidos J. A. S. neatlygintinos. Tokiu būdu teismo išlaidos nepriteisiamos nei ieškovui, nei atsakovui.
Taigi apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, teismo sprendimas keičiamas mažinant priteistą sumą iki 8000 Lt, naikinama teismo sprendimo dalis dėl teismo išlaidų priteisimo.
Ieškovas pateikė 1200 Lt kvitą už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ši suma yra maksimali pagal teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio punktą 8.11. Kadangi ieškovui priteista suma sumažinta 47 procentais, tokiu pat dydžiu mažinamos išlaidos advokato pagalbai atlyginti apeliacinės instancijos teisme – iki 636 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-02 sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį, kuria iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) ieškovui I. B. (duomenys neskelbtini) priteista 15000 Lt, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (15000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2010-07-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1421,42 Lt bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir šią sprendimo dalį išdėstyti sekančiai:
Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) I. B. (duomenys neskelbtini) 8000 Lt (aštuonis tūkstančius Lt), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2010-07-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 636 Lt (šešis šimtus trisdešimt šešis Lt) išlaidų advokato pagalbai atlyginti.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.