Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos lenkų sąjungos apeliacinį skundą, prie kurio prisidėjo atsakovas UAB „Rejspa“, dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1448-67/2009 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovams UAB „Rejspa“ ir Lietuvos lenkų sąjungai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Rezoliucinė dalis

1) priteisti iš solidariai iš atsakovų UAB „Rejspa“ ir Lietuvos lenkų sąjungos ieškovo R. M. naudai 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 180 Lt žyminio mokesčio;

2) priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Rejspa“ ir Lietuvos lenkų sąjungos 13,08 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, 2008-09-10 nutartimi iš dalies tenkino ieškovo skundą ir įpareigojo atsakovus paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią, žeminančią asmens garbę ir orumą informaciją apie ieškovą, t.y. nemokamai paskelbti paneigimo tekstą be komentarų toje pačioje vietoje, lenkų kalba ir tolygaus dydžio bei tokia pat forma (paneigimo pavadinimas ir tekstas privalo būti tokio pat šifro, dydžio bei formos kaip ir savaitraščio „TYGODNIK WILENSZCZYZNY“ 2007 m. sausio 18-24 d. Nr. 3 (654) priedo „NASZA GAZETA“ 2007 m. sausio 18-27 d. Nr. 3 (758) 3 puslapyje paskelbto straipsnio „PASTATYSIU NAMĄ...Arba kaip M. (su savo „mokiniais“) tebekovoja su Lietuvos lenkų sąjunga“ pavadinimo ir atitinkamai teksto šifras, dydis ir forma) viename artimiausių savaitraščio „TYGODNIK WILENSZCZYZNY“ priede „NASZA GAZETA“ arba viename artimiausių savaitraščio „TYGODNIK WILENSZCZYZNY“ numeryje. Paneigimo pavadinimas: „R. M. garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimas“, tekstas: „Savaitraščio „TYGODNIK WILENSZCZYZNY“ 2007 m. sausio 18-24 d. Nr. 3 (654) priedo „NASZA GAZETA“ 2007 m. sausio 18-27 d. Nr. 3 (758) 3 puslapyje „PASTATYSIU NAMĄ...Arba kaip M. (su savo „mokiniais“) tebekovoja su Lietuvos lenkų sąjunga“ teiginys: „Nes iš kur M., kuris deklaruoja savo turtą, jog neturi šimtų tūkstančių, staiga gali įsigyti sūnui apartamentus prie Varšuvos“ neatitinka tikrovės, žemina R. M. garbę ir orumą. Paneigiame šią tikrovės neatitinkančią bei R. M. garbę ir orumą žeminančią informaciją.“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009-02-10 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2008-09-10 nutartį paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, jog ieškovo reikalavimo teisinį pagrindą sudaro CK ir Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, numatančios neturtinės žalos atlyginimą už neteisėtai paskelbtą tikrovės neatitinkančią, garbę bei orumą žeminančią informaciją, o faktinį reikalavimo pagrindą sudaro įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2008-09-10 nutartis, kurioje vienareikšmiškai konstatuota, kad atsakovai paskelbė tikrovės neatitinkančias ir ieškovo garbę bei orumą žeminančias žinias ir dėl to turi pareigą paneigti šią informaciją apie ieškovą.

Teismas konstatavo, jog už visuomenės informavimo priemonės savaitraščio „TYGODNIK WILENSZCZYZNY“ priedo „NASZA GAZETA“ veiklą solidariai yra atsakingi abu atsakovai, kadangi jie pripažintini minėtos visuomenės informavimo priemonės valdytojais ir todėl laikytini viešosios informacijos rengėjais įstatymo prasme. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009-02-10 nutartyje nurodė, jog savaitraštis „NASZA GAZETA“ platinamas, kaip UAB „REJSPA“ leidžiamo kito savaitraščio „TYGODNIK WILENSZCZYZNY“ priedas, dėl tokių aplinkybių atsakovai yra pripažinti bendrai paskleidę ginčijamą informaciją ir yra atsakingi už tokios informacijos turinį.

Teismo nuomone, viešosios informacijos rengėjai atsakovai žinojo arba privalėjo žinoti, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Teismas pažymėjo, jog tokią išvadą pagrindžia viešosios informacijos rengėjo pareiga skleisti tik patikimą ir patikrintą informaciją, neskleisti dezinformacijos ar nepatikrintų kaltinančių teiginių apie asmenį. Teismas padarė išvadą, kad viešosios informacijos rengėjai (atsakovai) žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jų skleidžiama informacija apie ieškovą neatitinka tikrovės (t.y. jie turėjo visas galimybes pasidomėti platinamos informacijos atitikimu tikrovei, tačiau to nepadarė), todėl jie yra atsakingi už neturtinės žalos ieškovui atsiradimą.

Teismas pažymėjo, jog egzistuoja visos faktinės aplinkybės, leidžiančios ieškovui kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos iš atsakovų priteisimo. Dėl įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2008-09-10 nutartyje nustatytų aplinkybių ieškovui nekyla pareiga įrodyti atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, t.y. ieškovas nebeturi įrodinėti aplinkybių, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą, jog jas paskleidė atsakovai, o žinios žemina ieškovo garbę ir orumą, bei neatitinka tikrovės. Minėtos aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl jos laikomos įrodytomis. Teismas atkreipė dėmesį, jog pačios neturtinės žalos fakto ieškovas įrodinėti neprivalo, šis faktas preziumuojamas, tačiau jis turi pagrįsti tik reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį.

Teismas nustatė, jog ieškovas dėl atsakovų viešai paskelbtų teiginių patyrė pažeminimą visuomenės akyse, buvo įžeistas ieškovo orumas, jis patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, emocinį sukrėtimą. Teismas pažymėjo, jog tokio neigiamo pobūdžio išgyvenimai ieškovą apniko dėl to, kad tretiesiems asmenims melagingais apie ieškovą teiginiais buvo formuojamas įspūdis, jog ieškovas yra nesąžiningas asmuo, melagingai deklaruojantis savo turtą (pajamas), iš šių pajamų perkantis turtą savo artimiems giminaičiams. Teismas pažymėjo, jog minėtus teiginius panašiai įvertino ir Vilniaus apygardos teismas 2008-09-10 nutartyje, kurioje pažymėjo, kad aptariami teiginiai „vertintini kaip turintys neigiamos įtakos ieškovo reputacijai, karjerai, statusui visuomenėje“. Kad atsakovų išplatinti teiginiai ne tik turėjo neigiamų pasekmių ieškovo emocinei būsenai, tačiau ir ieškovo visuomeniniam gyvenimui, jo socialinei padėčiai, įrodė ir tai, kad atsakovų paskelbtas tikrovės neatitinkantis ir ieškovo garbę bei orumą žeminantis tekstas buvo paviešintas tuo metu, kai ieškovas kandidatavo į renkamas pareigas, t.y. siekė savivaldybės nario mandato Vilniaus rajono savivaldybės taryboje kaip Lietuvos lenkų liaudies partijos kandidatas. Teismas nustatė, jog nei ieškovas (kuris kandidatavo pirmuoju numeriu sąraše), taip pat nei vienas iš ieškovo atstovaujamos Lietuvos lenkų liaudies partijos narių, nebuvo išrinkti į savivaldybės tarybą per 2007 m. rinkimus. Teismo nuomone, tikėtina, jog tam įtakos turėjo tai, kad tikrovės neatitinkanti ir garbę bei orumą žeminanti informaciją, atsakovų buvo paskelbta 2007-01-18 dienos leidinyje, tuo tarpu rinkimai į savivaldybių tarybas vyko 2007-02-26. Teismas konstatavo, jog tikrovės neatitinkančios žinios apie ieškovą buvo išspausdintos likus vienam mėnesiui iki rinkimų dienos. Teismas pažymėjo, jog galima daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovų neteisėtai paskelbta informacija apie ieškovą, žeminanti ieškovo garbę ir orumą, turėjo įtakos tam, kad ieškovas nebuvo išrinktas į renkamas savivaldybės tarybos nario pareigas.

Teismas pažymėjo, kad atsakovų paskelbtas tekstas neigiamai įtakojo ieškovo galimybes būti išrinktam į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą, nes rinkiminė apygarda, kurioje kandidatavo ieškovas, yra tankiai apgyvendinta lenkų tautybės asmenų, kurie be jokios abejonės laisvai galėjo perskaityti lenkiškai atsakovų išplatintą tekstą apie ieškovą. Kitas svarbus aspektas dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovui yra atsakovų kaltės klausimas. Teismas konstatavo, jog atsakovai, paskelbę tikrovės neatitinkančią ir ieškovo garbę bei orumą žeminančią informaciją, tą padarė sąmoningai ir kryptingai, turėdami vieną tikslą – tyčią pakenkti ieškovo reputacijai. Vilniaus apygardos teismas 2008-09-10 nutartyje nurodoma, kad „ieškovą žeminančių žinių paviešinimas pripažintinas siekimu sumenkinti ieškovo garbę ir orumą, pažeminti ieškovą kitų asmenų akivaizdoje“. Teismas pažymėjo, jog visas straipsnio kontekstas liudija apie atsakovų tyčią. Teismas padarė išvadą, jog teiginys: „Nes iš kur M., kuris deklaruoja savo turtą, jog neturi šimtų tūkstančių, staiga gali įsigyti sūnui apartamentus prie Varšuvos“ atsakovų buvo paskelbtas tyčia, turint tikslą sumenkinti ieškovą visuomenės akyse.

Teismas pabrėžė, jog atsakovų elgesys po neteisėto teiginio apie ieškovą paskelbimo buvo pasyvus ir priešiškas ieškovo atžvilgiu. Teismas pažymėjo, jog ieškovui pirmą kartą kreipusis į atsakovą UAB „REJSPA“ dėl tikrovės neatitinkančių ir garbę bei orumą žeminančių žinių paneigimo, 2007-07-20 atsakyme atsakovas atsisakė paneigti nurodytus teiginius. Teismas nustatė, jog ir vėliau, Vilniaus apygardos teismui 2008-09-10 priėmus nutartį, kuria atsakovai buvo įpareigoti paneigti atitinkamą teiginį, teismo įpareigojimas nebuvo vykdomas. Teismas pažymėjo, jog atsakovai, delsdami įvykdyti teismo įpareigojimą, tuo parodė akivaizdžią nepagarbą Vilniaus apygardos teismo nutarčiai. Teismas konstatavo, jog visos nustatytos aplinkybės buvo reikšmingos, sprendžiant iš atsakovų priteistinos ieškovui neturtinės žalos dydžio klausimą. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, įvertino tai, kad ieškovas žinių paskleidimo metu buvo viešasis, o ne privatus asmuo, ir atsakovų paskleista žinia, žeminanti ieškovo garbę ir orumą, turėjo didelį rezonansą visuomenėje bei galėjo įtakoti neigiamos nuomonės apie jį susiformavimą, kadangi žinia buvo paskleista viešai spaudoje, taip pat internete. Teismas, įvertinęs ieškovo patirtą neturtinę žalą pinigais, ieškinį tenkino visiškai, priteisdamas ieškovo naudai iš atsakovų solidariai 6000 Lt, nes šios sumos dydis neprieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai (CK 2.24 str., 6.250 str., CPK 88 str. 1 d. 8 p., 93 str. 1 d., Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 62 d., 63 d., 22 str. 8 d., 53 str.

Atsakovas Lietuvos lenkų sąjunga pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-05-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų prie bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-285-647/2008 aspektų ir aplinkybių ir padarė klaidingą išvadą, jog viešosios informacijos rengėjai atsakovai UAB „Rejspa“ ir Lietuvos lenkų sąjunga žinojo arba privalėjo žinoti, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Minėtoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas, kaip tikrovės neatitinkančią, garbę ir orumą žeminančią informaciją įvertino tik vieną iš trijų sakinių, dėl kurių paneigimo ieškovas kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu, o vėliau į Vilniaus apygardos teismą su apeliaciniu skundu. Tas faktas, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas priešingai įvertino vieno iš trijų sakinių žodžius bei vienodai įvertino dviejų iš trijų sakinių žodžius įrodo, kad šiuo atveju buvo pakankamai sudėtingas nuomonės ir žinios atribojimo aspektas, ir galutinį tašką šioje jautrioje konstitucinių teisių derinimo situacijoje galėjo padėti tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nes atsakovai buvo tikri, kad visi trys sakiniai yra nuomonė (tą patvirtino Vilniaus rajono apylinkės teismas sprendimu), o ieškovas laikė visus tris sakinius garbę ir orumą žeminančia informacija (tą paneigė Vilniaus apygardos teismas nutartimi).

2) Teismas nepagrįstai nurodė, kad teiginiai pripažinti kaip žeminantys garbę ir orumą turėjo įtakos tam, kad ieškovas, kuris kandidatavo pirmuoju numeriu Lietuvos lenkų liaudies partijos sąraše rinkimuose į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą 2007 m., nebuvo išrinktas į renkamas savivaldybės tarybos nario pareigas. Faktiniai bylos duomenys patvirtino, jog po straipsnio išspausdinimo ieškovas rinkimuose į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą surinko 90 balsų daugiau, nei 2002 metais. Jeigu rinkimų dinamika ieškovo atžvilgiu būtų neigiama, tai galėtų būti vertinama kaip tinkamas argumentas, tačiau balsavimo dinamika buvo teigiama. Tai įrodė, kad straipsnis, jeigu ir turėjo įtaką, tai visiškai priešingą tai, apie kurią teigė ieškovas ir teismas skundžiamame sprendime.

3) Teismo motyvas, kad atsakovai veikė sąmoningai, pasyviai ir nepagarbiai, yra nepagrįstas. Nevienareikšmiškas sakinių traktavimas, paneigtinų sakinių sumažinimas lyginant su tuo, ką reikalavo paneigti ieškovas, negalėjo neįtakoti Lietuvos lenkų sąjungos galimybių tinkamai paneigti informaciją, kuri bus teismo pripažinta neatitinkančia tikrovės bei žeminančia ieškovo garbę ir orumą. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2009-02-10 priėmus nutartį, kuria buvo palikta galioti Vilniaus apygardos teismo nutartis, Lietuvos lenkų sąjunga nedelsiant 2009-02-20 raštu Nr. PB-18 informavo ieškovą apie tai, kad viename artimiausių savaitraščio „NASZA GAZETA“ numerių bus išspausdintas paneigimo tekstas. Paneigimo tekstas, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2008-09-10 nutartį, buvo nemokamai paskelbtas savaitraštyje „NASZA GAZETA“ 2009 m. kovo 5-11 d. Nr. 10(838). Atsakovo nuomone, šių atsakovo veiksmų negalima apibūdinti kaip pasyvių, nes atsakovas ne tik išspausdino paneigimą, bet ir prieš tai informavo ieškovą raštu, tuo parodydama pagarbą ieškovui bei Vilniaus apygardos teismo nutarčiai, ir įgyvendindama proceso, kilusio dėl žinios ir nuomonės atribojimo subtilumo, užbaigimą.

4) Pirmosios instancijos teismas netaikė visumos kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui, ir nepagrįstai nustatė akivaizdžiai per didelį neturtinės žalos atlyginimą. Teismas turėjo atsižvelgti į šias žalos dydį mažinančias aplinkybes: 1) kad yra ginamos asmeninio pobūdžio vertybės, tiesiogiai nesusijusios su gyvybiškai svarbiausiais asmens gėriais - gyvybe ar sveikata, o siejamos su neturtinėmis vertybėmis - garbe ir orumu; 2) kad į teisminę gynybą pretenduoja viešasis asmuo, kuriam svarbiausias garbės ir orumo gynimas yra paskleistų žinių paneigimas, o ne neturtinės žalos atlyginimas, 3) kad paskelbta informacija nepakenkė ieškovo, kaip viešojo asmens, veiklai.

5) Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, taip pažeidė CPK 177 str. ir 185 str., bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Viešieji asmenys pagal įtvirtintą teisės aktų nuostatą ir Lietuvos teismų praktiką nesinaudoja vienoda teisine pažeistų teisių gynyba, kaip privatūs asmenys. Viešojo asmens pažeistų teisių pagrindinis gynybos būdas yra paskleistų žinių paneigimas, o priteisiama neturtinė žala gali būti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs. Kitas subalansuotos pažeistų teisių gynybos parinkimo būdas yra teisingumo sumetimais netaikyti civilinės atsakomybės, nors nustatyti visi pagrindai jai atsirasti. Derinant parenkamų asmens pažeistų teisių gynimo būdus, t.y. svarstant, ar taikyti CK 2.24 str. 6 d. nuostatą, turi būti atsižvelgiama į pažeidimo apimtį, pobūdį ir pasekmes, į būtinumą taikyti atsakovams neturtinės žalos priteisimą kaip turtinę sankciją, o ieškovo atžvilgiu – į reikalingumą taikyti dar vieną jo pažeistų teisių gynimo būdą greta kitų, t.y. žinių pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės ir jų viešo paneigimo. Šiuo atveju, kadangi ieškovo pažeistos teisės dėl jo, kaip viešo asmens, veiklos neturi itin skaudžių pasekmių, kad jis siekia pasinaudoti visapusiška teisine gynyba – ir žinių paneigimu viešame teismo procese, viešu paneigimo publikavimu, ir dar neturtinės žalos atlyginimu, todėl yra pagrindas taikyti CK 2.24 str. 6 d. ir atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės – neturtinės žalos atlyginimo, apsiribojant kitais teisinės gynybos būdais – paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių paneigimu, kaip pakankama satisfakcija.

Ieškovas R. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-05-07 sprendimą.

Atsakovas UAB „Rejspa“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-05-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas privalėjo atskirti atsakovų atsakomybės ribas, kurios aiškiai buvo apibrėžtos 2002-08-29 spausdinimo paslaugų sutarties 6.3 p. UAB „Rejspa“ šiuo atveju atsakingas tik dėl paskleistos informacijos paneigimo, kadangi paskleisti duomenys gali būti paneigti tokia pačia tvarka, kaip ir paskleisti, bet ne dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl tikrovės neatitinkančių, garbę ir orumą žeminančių žinių jis patyrė neturtinę žalą.

Atsakovas UAB „Rejspa“ pateikė prisidėjimą prie apeliacinio skundo.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009-02-10 nutartimi Nr. 3k-3-51/2009 konstatavo, jog 2002-08-29 spausdinimo paslaugų sutartimi atsakovai bendradarbiauja tarpusavyje ir šios sutarties šalių abipusiai įsipareigojimai pagal šios sutarties sąlygas nedaro įtakos ieškovui, nustačius, kad savaitraštis „NASZA GAZETA“ platinamas kaip UAB ,,Rejspa“ leidžiamo kito savaitraščio „TYGODNIK WILENSZCZYZNY“ priedas, ir abu atsakovai yra pripažinti bendrai paskleidę ginčijamą informaciją ir yra atsakingi už tokios informacijos turinį (CK 2.25 str. 5 d., Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 63 d.). Įsiteisėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-10 nutartis Nr. 3k-3-51/2009 turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 str. 2 p.) nagrinėjamai bylai, kurios apeliacijos nagrinėjimo ribas apibrėžia tik tie apeliacinio skundo argumentai ir motyvai, kurie susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką nustatyta, kad svarbiausiu viešojo asmens gynimo būdu laikomas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens. Viešasis asmuo turi didesnių galimybių apginti savo teises. Ginant jo garbę ir orumą, pirmenybė teikiama žinių paneigimui, o ne kuo didesniam neturtinės žalos piniginiam įvertinimui. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti atsižvelgiama į neigiamą paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių įtaką asmens profesinei ir visuomeninei veiklai.

Abiejų atsakovų, paskleidusių tikrovės neatitinkančią žinią, atsakomybė yra solidari, nes duomenys paskleisti tyčia, turint tą patį tikslą – pažeminti ieškovo garbę ir orumą. Tai, kad galima kritikuoti viešojo asmens elgesį, nereiškia galimybės skleisti žinią, neatitinkančią tikrovės ir žeminančią viešojo asmens garbę ir orumą. Atmestinas argumentas, kad taikytina CK 2.24 straipsnio 6 dalis ir atsakovai atleistini nuo atsakomybės, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės.

Ieškovas yra viešasis asmuo – politikas, atstovaujantis Lietuvos lenkų liaudies partiją, todėl tikrovės neatitinkančios žinios paskleidimas daro įtaką visuomenės pasitikėjimui politiku. Sprendžiant ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, reikalinga atsižvelgti į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį, nes tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Neturtinės žalos dydžiui turi teisinės reikšmės, kad tikrovės neatitinkanti žinia buvo išspausdinta leidinyje, kuris leidžiamas vieną kartą į savaitę ir leidinio tiražas nėra didelis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka bylos faktines aplinkybes ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Įgyvendinant šį principą, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, būdamas viešuoju asmeniu, yra labiau pastebimas ir turi galimybę pasisakyti viešai, nes gali pats ir per visuomenės informavimo priemones paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią žinią. Aplinkybės, kada buvo įvykdytas įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo įpareigojimas paneigti teismo nustatytu būdu tikrovės neatitinkančią žinią, neturi įtakos neturtinės žalos dydžiui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija šalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus apie tai, kad atsakovai, delsdami įvykdyti teismo įpareigojimą, parodė akivaizdžią nepagarbą Vilniaus apygardos teismo nutarčiai.

Teisėjų kolegija taip pat šalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus, kad tikrovės neatitinkanti žinia, žeminanti ieškovo garbę ir orumą, turėjo įtakos tam, kad ieškovas, kandidatavęs pirmuoju numeriu Lietuvos lenkų liaudies partijos sąraše rinkimuose į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą 2007 m., nebuvo išrinktas į renkamas savivaldybės tarybos nario pareigas, nes ieškovas 2007 m. rinkimuose į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą surinko 90 balsų daugiau nei 2002 metais (b.l. 48, 49). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl šios teigiamos rinkėjų balsų dinamikos nėra teisinio pagrindo nustatyti, kad tikrovės neatitinkanti žinia, žeminanti ieškovo garbę ir orumą, turėjo įtakos ieškovo neišrinkimui 2007 m. rinkimuose į Vilniaus rajono savivaldybės tarybą.

Remiantis šiais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl neturtinės žalos dydžio keistinas, ieškinį tenkinat iš dalies, priteisiant solidariai iš abiejų atsakovų 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ieškovo naudai, atmetant ieškinį likusioje dalyje (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.). Perskirstydama bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija taiko proporcingumo principą, atsižvelgdama į ieškovo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 180 Lt žyminio mokesčio išlaidų (b.l. 2), todėl abu atsakovai turi atlyginti ieškovui po 45 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, nes įstatymų leidėjas nenumatė galimybės bylinėjimosi išlaidas atlyginti solidariai. Pirmosios instancijos teisme Lietuvos lenkų sąjunga turėjo 400 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas (b.l. 94 – 97), todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai ieškovas turi pareigą atlyginti Lietuvos lenkų sąjungai 200 Lt sumą. Ieškovas ir atsakovas UAB „Rejspa“ nepateikė įrodymų, kad patyrė pirmosios instancijos teisme kitas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų naudai nėra priteisiamos kitos bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija priteisia apeliantui dalį žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą, proporcingą sumažintos neturtinės žalos dydžiui. Ieškovui ir abiems atsakovams nėra priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokatų teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, kiekvienai šaliai paliekamos jos patirtos išlaidos už advokatų teisines paslaugas, kurios yra panašaus dydžio (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir apeliacinis skundas tenkinami iš dalies, ieškovas ir abu atsakovai turi pareigą atlyginti procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai: po 4,36 Lt (b.l. 1) - pirmosios instancijos teisme, po 7,40 Lt (b.l. 163) - apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str., 96 str.). Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 5 str., 7 str., 8 str., 177 str. - 177 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

nutarė:

Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimą ir išdėstyti jį taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Rejspa“ (į. k. 186441559) ir Lietuvos lenkų sąjungos (k. 190771032) 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimą ieškovo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovų UAB „Rejspa“ (į. k. 186441559) ir Lietuvos lenkų sąjungos (k. 190771032) po 45 Lt žyminio mokesčio ieškovo R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Lt (du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme Lietuvos lenkų sąjungos (k. 190771032) naudai.

Ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Priteisti iš R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Rejspa“ (į. k. 186441559) ir Lietuvos lenkų sąjungos (k. 190771032) po 4,36 Lt (keturis litus 36 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme valstybės naudai.“

Priteisti iš R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 90 Lt (devyniasdešimt litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą Lietuvos lenkų sąjungos (k. 190771032) naudai.

Priteisti iš R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Rejspa“ (į. k. 186441559) ir Lietuvos lenkų sąjungos (k. 190771032) po 7,40 Lt (septynis litus 40 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.