Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-12 · Byla Nr. ATP-340-648/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-131-497/2011Nutarimas · 2011-08-31Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. II-1-626/2012Nutartis · 2012-01-06Vilniaus regiono apylinkės teismas
  3. ATP-340-648/2012Nutartis · 2012-03-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-12
Bylos Nr.
ATP-340-648/2012
Teisminio proceso Nr.
4-02-3-03838-2011-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Pažarskis
Kategorijos
  • 44.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-340-648/2012
Teisminio proceso Nr.: 4-02-3-03838-2011-5 Procesinio sprendimo kategorija: 44.4.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nutarties atmesti A. L. skundą ir palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą nubausti A. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 150 Lt bauda nepakeistą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. už tai, kad jis 2011-07-30, apie 12.50 val., vairuodamas automobilį „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, kelio vingyje į kairę nevažiavo kuo dešiniau važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 105 p. reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-01-06 nutartimi atmetė A. L. skundą ir paliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau – Kelių policijos poskyris) 2011-08-02 nutarimą nepakeistą.

Šalies argumentai

A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-01-06 nutartį ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Nurodo, kad teismo teiginys, jog būtent jo automobilis susidūrimo su kitu automobiliu metu buvo išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje surinktiems įrodymams. Eismo įvykio vietos schemoje aiškiai nurodytos abiejų transporto priemonių buvimo vietos susidūrimo metu. Iš jos matyti, kad ne jo, o nukentėjusiojo automobilis susidūrimo metu buvo priešpriešinėje eismo juostoje. Teismo posėdyje liudytoju buvo apklaustas specialistas V. M., kurio paaiškinimų negalima laikyti patikimais, kadangi jis nedirba institucijoje, priėmusioje skundžiamą nutarimą, tačiau, kaip jis pats nurodė, į jo nuomonę buvo atsižvelgta priimant skundžiamą nutarimą. Apelianto teigimu, jo atstovo prašymas skirti ekspertizę buvo atmestas, nors proceso taisyklės imperatyviai nurodo, kad į specialistą, neįrašytą į teismo ekspertų sąrašą, galima kreiptis tik tuo atveju, kai nėra galimybės kreiptis į teismo ekspertą. Teismas vertino liudytojo P. B. parodymus, kad šioje byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuotas nubaustojo automobilio stabdymo kelias, kaip patikimus, nors jose automobilio „VW Golf“ stabdymo kelio apskritai nematyti.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog šiuo atveju automobilio „VW Passat“ vairuotojas, važiuodamas 50-60 km/h greičiu, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, t. y. kad kelio danga neasfaltuota, priešais yra kelio vingis, todėl nesuvaldęs transporto priemonės išslydo į priešpriešinę eismo juostą. Būtent tai lėmė eismo įvykį. Jei automobilio „VW Passat“ vairuotojas būtų pasirinkęs saugų greitį, jam net nebūtų jokios prasmės stabdyti užblokuojant ratus, kad automobilis išslystų į priešpriešinę eismo juostą.

Atsiliepimas

Kelių policijos poskyris atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog A. L. padarė inkriminuotą teisės pažeidimą. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas transporto priemonių važiavimas iki susidūrimo ir po jo. Kelio plotis yra 5,9 m, automobilio „VW Golf“ dešinės pusės ratų stabdymo pėdsako pradžia užfiksuota 2,3 m atstumu nuo kelio dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Pagal automobilio pradinę važiavimo kryptį, įvertinus transporto priemonės plotį (apie 1,7 m), prieš pat stabdymą automobilis buvo užėmęs apie 3,9 m kelio pločio, nors kiekviena eismo juosta yra po 2,95 m. Taigi, automobilis „VW Golf“ prieš pat susidūrimą buvo apie 1 m išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Kita vertus, automobilis „VW Passat“ prieš susidūrimą važiavo savo eismo juosta, ratų stabdymo pėdsako pradžia užfiksuota 1 m nuo kelio dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Pastarojo automobilio vairuotojas, pastebėjęs iš priekio atvažiuojantį nubaustojo automobilį, pradėjo stabdyti, kad išvengtų susidūrimo. Stabdomas automobilis slydo tiesia trajektorija, kur susidūrė su priešpriešais atvažiavusiu bei į priešpriešinę eismo juostą išvažiavusiu automobiliu.

Teismas kvietė specialistu liudytoją V. M., kuris dirba Kelių policijos poskyrio vyresniuoju specialistu ir kuriam Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės centro kvalifikacinės komisijos sprendimu buvo suteikta eismo įvykių eksperto kvalifikacija. Jis atlikinėjo eismo įvykio ekspertizes, teikė specialisto išvadas ir rengė ekspertizės aktus, penkerius metus buvo įrašytas į eismo įvykių ekspertų sąrašą, kol pasibaigė leidimas. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad V. M. negalima laikyti patikimu liudytoju, turi būti vertinamas kaip nepagrįstas.

A. L. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. L. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Kelių eismo taisyklių 105 p. nurodyta, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis.

Nukentėjusysis R. B. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykio dieną prieš susidūrimą važiavo 50-60 km/h greičiu. Kai pastebėjo automobilį „VW Golf“, jis nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Automobilis „VW Golf“ beveik tiesiai važiavo į jį. R. B. iš karto stabdė, nesukiojo vairo. Jeigu jis nestabdytų, tai automobiliai būtų susidūrę kaktomuša. Stabdymo metu jo automobilio dalis galėjo išslysti į priešpriešinę eismo juostą (b.l. 25-26). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių nukentėjusysis būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus, nepagrįstai apkalbėti A. L., jo duoti parodymai atitinka kitus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus.

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad kelio Rudamina-Turgeliai plotis 5,9 m. Automobilio „VW Golf“ dešinės pusės ratų stabdymo pėdsako pradžia užfiksuota 2,3 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Įvertinus tai, jog viena eismo juosta yra 2,95 m pločio, taip pat automobilio plotį, nekyla jokių abejonių, kad iki susidūrimo su automobiliu „VW Passat“ ir stabdymo pradžios metu dalis apelianto automobilio buvo priešpriešinėje eismo juostoje. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad nukentėjusiojo automobilis prieš eismo įvykį važiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kadangi automobilio „VW Passat“ dešinės pusės ratų stabdymo pėdsako pradžia yra ties 1 m nuo kelio dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Taigi, nukentėjusiojo automobilis pradėjo stabdyti savo eismo juostoje. Nėra pagrindo abejoti eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotų aplinkybių teisingumu. Atkreiptinas dėmesys, kad pats apeliantas pasirašė eismo įvykio vietos schemoje, kas reiškia, jog jis sutiko su šiuo procesiniu dokumentu. Teismo posėdyje liudytojais apklausti P. B. ir V. M. parodė analogišką eismo įvykio mechanizmą (b.l. 24-26).

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad susidūrimo metu nukentėjusiojo automobilis buvo priešpriešinėje eismo juostoje, nepaneigia A. L. padaryto teisės pažeidimo. Kaip minėta, šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis prieš susidūrimą važiavo savo eismo juosta. Būtent apelianto veiksmai, t. y. važiavimas priešpriešine eismo juosta, lėmė tai, kad nukentėjusysis buvo priverstas staigiai stabdyti, dėl ko dalis automobilio susidūrimo metu išslydo į priešpriešinę eismo juostą. Taigi, nagrinėjamu atveju nubaustasis sukėlė avarinę situaciją. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, A. L. pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Priešingai nei teigia A. L., teismui nebuvo jokio pagrindo nesiremti liudytojo V. M. parodymais. Šis liudytojas buvo įrašytas į ekspertų sąrašą 5 metus, dirbo eismo įvykio ekspertu (b.l. 24). Pažymėtina, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas šią bylą, vertino ne tik minėto liudytojo parodymus, tačiau visus byloje surinktus įrodymus. Liudytojo V. M. duoti parodymai atitinka byloje surinktus įrodymus, todėl pagrįstai jais vadovautasi darant atitinkamas išvadas dėl A. L. inkriminuoto teisės pažeidimo. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio mechanizmas yra aiškus, todėl apylinkės teismas pagrįstai atmetė apelianto atstovo prašymą skirti ekspertizę. Nors fotonuotraukose nėra aiškiai užfiksuotas eismo įvykio mechanizmas, tačiau byloje yra surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog A. L. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-01-06 nutartį A. L. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą nepakeistus bei A. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Pažarskis