Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-3523-1063/2019 Proceso Nr. 3-61-3-01706-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 22.5.; 55.1.3

2019 m. lapkričio 11 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. KS-116 (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad Sprendimu pareiškėjas buvo pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Tokia išvada buvo priimta dėl to, kad pareiškėjas, dalyvaudamas Trakų rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. S1E-33 „Dėl Trakų rajono švietimo įstaigų direktorių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ir jų didinimo procentais nustatymo“, kuris tiesiogiai susijęs su pareiškėjo buvusios darbovietės – Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos vadovu, svarstyme, nuo šio sprendimo svarstymo nenusišalino ir dėl jo balsavo.

3. Nesutikdamas su Sprendimu nurodo, kad Įstatymo 11 straipsnio 1, 2 dalys, kurias, kaip nurodė atsakovė, pažeidė pareiškėjas, nustato, jog draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, tačiau Komisija, šiuo atveju, nenustatė, kad pareiškėjas iš svarstyto sprendimo galėtų turėti kokios nors naudos, t. y. Komisija jokiais įrodymais neįrodė pareiškėjo asmeninio ar kitokio suinteresuotumo Sprendimu, todėl buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

4. Pažymėjo, kad Komisija nenustatė nei valinių, nei moralinių Įstatymo pažeidimo aspektų ar prielaidų, o pareiškėją apkaltino vien tik formaliai pritaikius Įstatymo nuostatas. Vien fakto konstatavimas, jog asmuo dalyvavo priimant norminį ne individualų teisės aktą, kurio vienas iš adresatų buvo to asmens darbovietė, negali būti laikomas interesų konfliktu, nes aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto.

5. Pabrėžė, kad teisinių santykių turėjimas su buvusiu darbdaviu nesukelia interesų konflikto taip pat ir todėl, kad santykį su buvusiu darbdaviu buvo deklaravęs Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais; pareiškėjo ir darbdavio nesieja jokie giminystės, svainystės ar kt. santykiai; Sprendimas priimtas ne konkrečiai vienam asmeniui bet juo patvirtinti tiek pastovūs, tiek kintamosios dalies koeficientai visiems Trakų rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovams, todėl Sprendimas nelaikytinas individualiu teisės aktu; dar 2017 m. balandžio 24 d. pareiškėjo buvusios darbovietės vadovas yra nusišalinęs nuo visų ir bet kokių sprendimų, susijusių su pareiškėjo asmeniu, todėl jau vien ši aplinkybė patvirtina, kad jokio asmeninio, ar kitokio suinteresuotumo, priimto Sprendimo prizmėje, pareiškėjas neturėjo ir Komisija nenustatė; pareiškėjas buvusiam darbdaviui nebuvo niekaip pavaldus, todėl jokio asmeninio ar kitokio intereso balsuojant neturėjo.

6. Komisija tyrimą vykdė daugiau nei metus laiko nuo tyrimo pradžios. Tyrimas nebuvo sudėtingas, iš pareiškėjo pusės vilkinimo ar nebendradarbiavimo nenustatyta, todėl termino pažeidimas turėtų būti vertinamas pareiškėjo naudai. Vien dėl to Sprendimas neturėtų būti vertinamas kaip teisiškai pagrįstas ir įpareigojantis.

7. Atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

8. Nurodo, kad pareiškėjas neteisingai traktuoja Įstatymo nuostatas ir teismų praktiką. Įstatymas nenustato Komisijai vertinti tokius elementus, kaip kaltės forma, veikos motyvai. Įstatymas jau savo esme yra prevencinis, o jo normos yra formalaus pobūdžio, t. y. pažeidimui konstatuoti pakanka nustatyti, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nesilaiko Įstatyme įtvirtintų reikalavimų.

9. Dėl pareiškėjo ryšio su M. Šimelionio gimnazijos direktoriumi nurodė, kad Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas dirbo šioje gimnazijoje ir jo santykiai nebuvo nutrūkę. Būtent asmens darbovietė laikoma aplinkybe, dėl kurios gali kilti interesų konfliktas ir kai tenka rengti, svarstyti sprendimus, asmuo gali patekti į interesų konfliktą.

10. Dėl argumentų, susijusių su tuo, kad pareiškėjas nebuvo pavaldus gimnazijos direktoriui ir pan., nurodė, kad šie motyvai teisinės reikšmės neturi. Atsakomybė už Įstatymo nuostatų vykdymą yra asmeninė, todėl tai, kad gimnazijos direktorius buvo nusišalinęs nuo sprendimų, susijusių su pareiškėju, pareiškėjo, kaip Tarybos nario, pareigos, vengti interesų konflikto, nepanaikina.

11. Dėl Sprendimo pobūdžio nurodė, kad jis buvo susijęs su grupe asmenų (yra personalizuotas), todėl pareiškėjas turėjo pareigą nusišalinti nuo jo priėmimo. Nors nusišalinimas ir galėtų būti nepriimtas.

12. Dėl per ilgo tyrimo termino nurodė, kad Įstatymas nenumato, kad visų institucijų ir įstaigų atliekami tyrimai turi būti atlikti per 6 mėnesių terminą. Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas, per kurį tyrimą turi atlikti būtent pati Komisija. Komisija 6 mėnesių termino nėra praleidusi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

13. Ginčas byloje keliamas dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. KS-116 teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Bylos medžiaga nustatyta, kad Komisijoje buvo gautas skundas, kuriuo Komisija buvo informuota, jog Tarybos narys V. L. dalyvavo Tarybos 2018 m. vasario 22 d. posėdyje svarstant klausimą dėl Trakų švietimo įstaigų, taip pat ir Lentvario M. Šimelionio gimnazijos (toliau – ir Gimnazija), kurioje tuo metu dirbo pareiškėjas, vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimo.

15. Komisija, įvertinusi surinktą medžiagą, pareiškėjo paaiškinimus, Sprendimu pripažino, kad pareiškėjas, kaip Tarybos narys, dalyvavęs Sprendimo, kuris tiesiogiai susijęs ir su jo darbovietės –Gimnazijos vadovu, svarstyme, nuo jo nenusišalinęs ir dėl jo balsavęs, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

16. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2017 m. gegužės 11 d. redakcija) nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo tarnybines pareigas atlikti nešališkai, sąžiningai ir tinkamai; teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (2 punktas). Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).

17. Terminai „interesų konfliktas“, „viešieji interesai“, „privatūs interesai“ yra specialūs teisiniai terminai. Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Tuo tarpu viešieji interesai Įstatyme suprantami kaip visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (Įstatymo 2 str. 3 d.), o privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 str. 2 d.). Atitinkamai asmeninis suinteresuotumas, remiantis Įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, yra valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas.

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-662-1121/2011 yra išaiškinęs, kad Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis administracinių teismų praktikoje aiškinama kaip draudžianti atlikti teisei priešingas veikas – dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, t. y. reikalauja susilaikyti nuo tam tikro elgesio varianto. Vertinant, ar buvo pažeista Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar pareiškėjas dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2312/2011, 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-2861/2011, 2013 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-518/2013). Pagal administracinių teismų praktiką tai reiškia, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimas administracinėje byloje A-492-3330/2011, 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-662-2728/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo dalyvavimas Tarybos posėdyje, kuriame buvo priimtas Sprendimas, kuriuo buvo nustatytas Gimnazijos, su kuria pareiškėjas Sprendimo priėmimo metu buvo susijęs darbiniais santykiais (pareiškėjas Gimnazijoje dirbo nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. kovo 29 d.), neginčytinai nustatytas. Pareiškėjas, būdamas Tarybos nariu ir dalyvaudamas Tarybos 2018 m. vasario 22 d. posėdyje, svarstant klausimą dėl Trakų švietimo įstaigų, taip pat ir Gimnazijos, kurioje tuo metu dirbo pareiškėjas, vadovo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimo, nenusišalino nuo Sprendimo priėmimo.

19. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, svarbu yra tai, kad pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių dėl galimų prielaidų interesų konfliktui kilti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įpareigojimas asmeniui (savivaldybės tarybos nariui) elgtis taip, jog nekiltų menkiausių abejonių jo nešališkumu, kyla ne tik iš Įstatymo nuostatų, bet ir iš paties asmens, kaip savivaldybės tarybos nario, statuso bei jam keliamų reikalavimų ir su tuo susijusių visuomenės lūkesčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-525-998/2013). Taigi, įvertinus pareiškėjo, kaip Tarybos nario, santykius su Gimnazija (darbo santykiai), sutiktina su atsakovės išvadomis, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Teismo vertinimu, Sprendimo, kuriame patvirtinti Trakų švietimo įstaigų, tame tarpe ir Gimnazijos, kurioje Sprendimo priėmimo metu dirbo pareiškėjas, vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, patenka į Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies taikymo apimtį, nes laikomas veiksmu, galinčiu paveikti tvirtinamo sprendimo turinį. Darytina išvada, kad Komisija šių Įstatymo nuostatų pažeidimą konstatavo pagrįstai.

20. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo nurodomus teiginius, kad Komisija privalėjo nustatyta, ar pareiškėjas iš Sprendimo priėmimo galėjo turėti asmeninės, moralinės, ar materialinės naudos, ar tai, kad Komisija privalėjo vertinti tokius požymius, kaip asmens tyčią, neatsargumą ir pan. Kaip teisingai nurodo atsakovė, ginčui aktualios teisės nuostatos (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalys) yra formalios ir tai reiškia, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti užtenka to, kad jis neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant Sprendimą, kuris gali sukelti interesų konfliktą. Taigi pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių vertimas nėra reikalingas.

21. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, pareigų priešprieša yra sprendžiama suteikiant viršenybę pareigai vengti interesų konflikto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1422/2010). Taigi tokios aplinkybės, kaip tai, kad pareiškėjas Gimnazijos vadovui nebuvo pavaldus, nors Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas ir dirbo Gimnazijoje, kad Sprendimas buvo priimtas ne vien Gimnazijos vadovo atžvilgiu, ar tai, kad atlyginimą pareiškėjui mokėjo taip pat ne Gimnazijos vadovas, nagrinėjamo ginčo kontekste vertintini kaip neesminiai, nes, kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas dalyvavo rengiant Sprendimą, kuris (Sprendimas) tiesiogiai susijęs su Gimnazijos, kurioje Sprendimo priėmimo metu dirbo ir pareiškėjas, direktoriumi. Šios aplinkybės sudaro prielaidas interesų konfliktui konstatuoti.

22. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktas nurodo, kad deklaraciją pildantis asmuo privalo nurodyti artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Taigi, tokiu būdu pateikiant deklaraciją, jau yra deklaruojama interesų konflikto galimybė ir tik pats asmuo privalo įvertinti, ar vėliau dalyvaujant, rengiant, svarstant ar priimant atitinkamus sprendimus, jo dalyvavimas nesukels interesų konflikto, ar nesukels abejonių dėl tokio interesų konflikto buvimo. Nustačius tokią galimybę asmuo privalo imtis priemonių, užtikrinančių, jog bus įvykdytas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Taigi faktas, kad pareiškėjas deklaravo santykius su darbdaviu (Gimnazija), pats savaime abejonių dėl interesų konflikto nepašalina. Net ir pateikus deklaraciją asmuo kiekvienu konkrečiu atveju privalo įvertinti, ar jo dalyvavimas tam tikrų sprendimų priėmime nesukels abejonių (prielaidų) dėl interesų konflikto buvimo.

23. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato maksimalų 6 mėnesių terminą pradėtam tyrimui užbaigti (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 26 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjo teigimu, Sprendimas buvo priimtas po metų nuo skundo gavimo, todėl vien ši aplinkybė Sprendimą daro niekiniu.

Komisija, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir Komisijos įstatymas) 25 straipsnio 1 dalimi, gali perduoti gautą pranešimą ištirti ir priimti sprendimą, ar asmuo pažeidė (nepažeidė) Įstatymo nuostatas valstybės, ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje skundžiamas asmuo dirba, vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai. Byloje nėra ginčo, kad Komisija gautą skundą perdavė nagrinėti savivaldybės Etikos komisijai. Komisijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija per vieną kalendorinį mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos privalo informuoti Komisiją apie atlikto tyrimo rezultatus, pateikdami tyrimo išvadą ir visus ją pagrindžiančius dokumentus. Komisija išnagrinėja gautus tyrimo dokumentus ir informuoja valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, ar atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas (Komisijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis). Komisijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, gavę Komisijos informaciją, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas, priima motyvuotą sprendimą dėl asmens veikos. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Komisija pripažįsta, kad pateiktoje valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ji turi teisę pavesti atlikti tyrimą pakartotinai, patikslinti tyrimo išvadą arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. Iš aptartų teisės nuostatų matyti, kad šio įstatymo nuostatos nenumato, kad tyrimas, jeigu jį atliko net keli subjektai, turi būti atliktas per 6 mėnesius nuo skundo gavimo dienos. Šiuo atveju Komisija nepritarė Etikos komisijos išvadoms, todėl Komisija nusprendė tyrimą atlikti pati. Etikos komisijos sprendimas buvo priimtas 2018 m. rugsėjo 27 d., tuo tarpu galutinis Komisijos sprendimas buvo priimtas 2019 m. balandžio 10 d., t. y. nepraleidus Etikos komisijos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyto 6 mėnesių termino. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai, dėl termino Sprendimui priimti praleidimo, vertintini nepagrįstais.

24. Tai, kad pareiškėjas turėjo vykdyti jam teisės aktų numatytas funkcijas, kaip Tarybos narys, savaime nereiškia, kad pareiškėjo veiksmai buvo formalaus pobūdžio ar negalėjo būti neišvengiami. Priešingai, pareiškėjas turėjo Įstatyme numatytą pareigą imtis aktyvių veiksmų (informuoti Tarybą apie susiklosčiusią situaciją, ar nusišalinti nuo pareigos svarstyti ginčo klausimą), tačiau jų neatliko ir interesų konflikto situacijos neišvengė.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo ginčijamas sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, teismas neturi pagrindo. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

26. Netenkinus pagrindinių skundo reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straispniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos V. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.