Kauno apylinkės teismo įsakymas

2022-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1782-668/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-06-01
Bylos Nr.
e1-1782-668/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12937-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Mikšta
Kaltinamasis
M. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1782-668/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12937-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.9; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 1 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Raimundas Mikšta, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Plauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2022 m. balandžio 15 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini)., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, smurtavo prieš savo šeimos narę-seserį Š. K., t.y. konflikto metu tyčia ne mažiau vieną kartą koja įspyrė bei ne mažiau vieną kartą ranka sudavė Š. K. į galvos ir veido sritis, pataikydamas į kairiąją akį, ko pasekoje Š. K. galva trenkėsi į sieną, taip mušdamas sukėlė nukentėjusiajai Š. K.fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. balandžio 15 d., apie 12.00 val., jis grįžo namo po darbo adresu: (duomenys neskelbtini). Grįžęs po darbo su savimi parsinešė alaus. Grįžęs namo nusprendė užeiti pas kaimynę A. V. K., kuri gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Pas kaimynę nusinešė alaus ir pastebėjo, kad miega jo sesuo Š. Jis tuomet su kaimyne pradėjo gerti atsineštą alų ir tuo metu atsikėlė sesuo Š., kuri pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais. Po šių jos žodžių jis priėjo prie jos ir kelis kartus spyrė į galvos sritį, taip pat kelis kartus trenkė iš rankos į veido sritį. Kur tiksliai pataikė, neatsimena. Dėl minėto įvykio sutinka ir nuoširdžiai gailisi, su sese susitaikė, jos atsiprašė. Prašo dėl padarytos nusikalstamos veikos bylą nutraukti, nes jie susitaikė, arba skirti viešųjų darbų. Papildomai apklaustas kaltinamasis patvirtino savo anksčiau duotus parodymus. Pripažino, kad smurtavo prieš savo sesę, dėl to nuoširdžiai gailisi, jos atsiprašė, jie susitaikė. Prašo skirti viešųjų darbų bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

Nukentėjusioji Š. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 15 d. apie 09.30 val., ji grįžo iš seniūnijos į savo namus, kur gyvena su broliu M.ir sugyventiniu J. Grįžus namo nusprendė eiti pas kaimynę A. V.-K., kuri gyvena šalimais adresu: (duomenys neskelbtini). Ji viena nuėjo pas kaimynę, kur kartu su kaimyne vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. gėrė alų. Iš viso išgėrė apie 15 plastikinių 1 litro butelių. Išgėrusi alų ji atsigulė pas kaimynę kambaryje, nes jautėsi stipriai neblaivi. Vos tik atsigulus pastebėjo, kaip atėjo M. Tik atėjęs M. pradėjo prie jos kabinėtis, reikšti pretenzijas, dėl ko ji čia miega ir neina namo. Taip tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu ji M. išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tuo metu jai M. iš dešinės kojos vieną kartą spyrė į kairę akį. Po spyrio ji jį vėl išvadino necenzūriniais žodžiais „(duomenys neskelbtini)“ ir t. t., ir šis jai pasakė „ar nori dar“ ir tuomet iš rankos kumščio vieną kartą trenkė į kairę akį. Po smūgio ji su galva atsitrenkė į sieną. Tuomet atsikėlė ir išėjo namo. Po smūgių juto trumpalaikį fizinį skausmą, sužalojimų jokių nepatyrė. Po konflikto su broliu susitaikė, vienas kito atsiprašė ir pretenzijų vienas kitam neturi. Į teismo medicinos ekspertus vykti kategoriškai atsisako, siuntimas jai nereikalingas. Visas konfliktas įvyko dėl per didelio kiekio išgerto alkoholio. Ar kaimynė galėjo matyti konfliktą tarp jos ir brolio, ji nežino. Policiją tuo metu kvietė, nes buvo stipriai neblaivi ir nesuprato, ką daro.

Liudytoja A. K.-V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 15 d. pas ją į namus atėjo kaimynė Š. K., kuri iš pažiūros jai atrodė neblaivi. Pakalbėjus joms su Š., ji prigulė pas ją ant lovos ir po kiek laiko, tiksliai neprisimena, į jos namus atėjo Š. brolis M. K., kuris pamatė, kad Š. miega pas ją ant lovos, ir pradėjo rėkauti ant Š., kad ji eitų miegoti namo, o ne miegotų pas ją, ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas, jie vienas kitą pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais. Ji į konfliktą nesikišo. Pati taip pat buvo išgėrusi, bet matė, kaip tarp jų vykstant konfliktui, kažkuriuo metu M. Š. sudavė delnu per veidą, tačiau kiek tiksliai kartų, pasakyti negali, nes nematė, yra įsitikinusi, kad matė tik vieną smūgį delnu. Vėliau jų konflikto metu matė, kaip M. vieną kartą spyrė į Š. pusę, tačiau ar į ją pataikė, nematė. Š. nieko nerėkė, kad jai skaudėtų. Po to Š. išėjo iš jos namų, kur ji ėjo ji nežino, ji nesakė, o ji neklausė, o jie su M. liko pas ją namuose ir dviese išgėrė apie 0,5 litro degtinės ir dar 1 litrą alaus. Išgėrus turimą alkoholį, iš jos namų išėjo ir M. Matė, kad vėliau tą dieną pas Š. buvo atvykusi policija, greitosios pagalbos atvykusios nematė.

Kauno apskrities VPK kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos R. M. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022 m. balandžio 15 d. Kauno apskrities VPK KP NVRS buvo gautas Kauno apskrities VPK PR vyr. patrulio E. J. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2022 m. balandžio 15 d., apie 12:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu tarp M. K. ir Š. K. svetainės kambaryje kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu brolis M. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuriam alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810, patikros Nr. 1542120, nustatytas 2,91 promilių girtumas, spyrė koja ne mažiau kaip tris kartus seseriai Š. K. į galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą, ant veido matomi nubrozdinimai. Į įvykio vietą minėtu adresu buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba (GMP). Atvykusi GMP apžiūrėjo Š. K., pastaroji į gydymo įstaigą vykti atsisakė. Š. K. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810, patikros Nr. 1542120, nustatytas 3,02 promilių girtumas.

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti iš Bendrojo pagalbos centro gautų 2022 m. balandžio 15 d. pranešimų iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skaitmeniniai garso įrašai. Garso įrašų kopija įrašoma į kompaktinį diską. Garso įrašuose užfiksuota, kad skambinančioji Š. K. nurodo, jog brolis atėjo pas kaimynę, kur tuo metu ji (Š. K.) buvo, ją (Š. K.) iškoliojo, spardė .

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės formoje Nr. 110/a užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini)., atvykta 14.53 val. Nustatyta, kad Š. K. sumušta. Grafoje sužalojimo / skausmo vieta nurodyta „skausmas galvoje“, diagnozė: galvos sumušimas. Teigia, kad sumušė brolis.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo M. K. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl fizinio skausmo Š. K. sukėlimo, be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, pareigūnų kūno kameromis užfiksuotais vaizdo įrašais, tarnybiniais pranešimai, kita rašytine bylos medžiaga. Asmens kaltę ir įvykio aplinkybes patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami M. K. kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmų pobūdis – ne mažiau vieną kartą koja įspyrė bei ne mažiau vieną kartą ranka sudavė Š. K. į galvos ir veido sritis, pataikydamas į kairiąją akį, rodo, kad jis tai darė sąmoningai ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Nukentėjusioji yra kaltinamojo sesuo, todėl jie laikytini artimais giminaičiais. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laikytina kvalifikuota teisingai ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Kaltinamasis yra kaltas, todėl baustinas.

Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. K. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Skirdamas kaltinamajai bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris yra tyčinis ir baigtas. Jis teisiamas pirmą kartą, tačiau pažymėtina, kad 2016 m. liepos 21 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu, patvirtintu Kauno apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 4 punktu, BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, M. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogiškos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, pakaltinamas, nedirba.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, su kurių paskyrimu kaltinamasis sutinka.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį, bei šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, šios nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Nukentėjusioji Š. K. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu informuota pasirašytinai, nurodė, jog su pranešimu susipažino ir sutinka.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktiniai diskai, saugomi byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini byloje, kaip baudžiamosios bylos dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 10 (dešimt) valandų visuomenės labui, iš viso – 30 (trisdešimt) valandų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 10 (dešimt) valandų visuomenės labui, iš viso – 20 (dvidešimt) valandų.

Teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, pradedamas vykdyti nuo jo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 (du) kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, saugomus byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje.

M. K. išaiškinama, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo pateiktą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

TeisėjasRaimundas Mikšta