Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarimo A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-12-21 A. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė DK 95 str., 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., reikalavimus, nes nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad L. K. jo vadovaujamoje įmonėje būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka: pasirašius su juo darbo sutartį ir pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą, t. y. leido L. K. dirbti nelegaliai. L. K. nuo 2012-10-08 iki 2012-11-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apdailininku, dėl darbo sąlygų buvo sutaręs su A. R., kad dirbs apdailininku statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), 8 valandas per dieną, 5 dienas per savaitę ir gaus 1500 eurų per mėnesį atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos skundas atmestinas, pirmos instancijos teismo nutarimas paliktinas galioti.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, o ne atskirų įrodymų. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 41³ str. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. DK 98 str. 1 d. 1, 2 p. reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t.y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog byloje nėra pakankamai neginčytinų įrodymų, jog L. K. būtų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmos instancijos teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. R. veikoje nenustatė administracinio pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., požymių, todėl pagrįstai administracinę bylą nutraukė.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, nepatvirtina nelegalaus darbo fakto. Nei byloje esanti SoDros informacija, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ žiniaraščio kopija, nei automobilio stovėjimo kvito kopija ar byloje esančios fotokopijos nepatvirtina, jog L. K. laikotarpiu nuo 2011-10-08 iki 2012-11-14 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš nuotraukų, kuriose pavaizduotas L. K., negalima spręsti, kad L. K. būtų apsivilkęs darbiniais rūbais, o automobilio stovėjimo kopija gali patvirtinti tik tai, kad L. K. buvo nuvykęs į Prancūziją, tačiau niekaip nepatvirtina, jog jis dirbo A. R. vadovaujamojoje bendrovėje. Iš E. K. ir M. K. teisme duotų paaiškinimų matyti, jog jie dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dirbančio L. K. nematė. M. K. taip pat parodė, jog nuotraukoje yra pavaizduotas L. K., tačiau jis nedirbo, o tik buvo atvykęs pažiūrėti, kaip jis dirba, atvyko su tokiais drabužiais, kokie ir pavaizduoti ir tai nėra jo darbinė apranga. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais ir vertinti juos kritiškai. Liudytojai buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai aiškūs, logiški ir nuoseklūs, iš jų parodymų negalima spręsti, jog jie siektų padėti A. R. išvengti administracinės atsakomybės ir būtų nusiteikę priešiškai L. K. atžvilgiu.

Apygardos teismas pažymi, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663- 156/2007). Dėl nurodytų priežasčių konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teisme apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teisėjas

nutarė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.