Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 str. 1 d. ir skirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

pagal BK 284 str. 1 d. ir skirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str. A. P. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 6 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-09-22 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir A. P. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Tenkintas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir priteista iš A. P. 86,47 eurai (aštuoniasdešimt šeši eurai 47 ct) žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajam R. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad jis 2015-05-30 apie 01.30 val. (duomenys neskelbtini) parke, viešoje vietoje konflikto metu keturis kartus kumščiu trenkė į veidą R. P., padarydamas nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimą kaktoje, t. y. sužalojimus, sukėlusius R. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir nesunkiai sužalojo žmogų.

Nesutinka su teismo išvada, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. Apelianto teigimu, jo veiksmus siekiant nutraukti R. P. neleistiną veiką prieš V. R. negalima laikyti įžūliais, grasinančiais, pasityčiojančiais. Pažymi, kad vidurnaktyje, nuo artimiausio gyvenamojo pastato, esančio mažiausiai už kelių šimtų metrų, aplink nesant jokių kitų žmonių, išskyrus ten atėjusius D. M., R. Š., V. R., G. Š. ir vėliau atėjusių R. P. ir jo draugą K. L., įvykio niekas nematė, niekas negirdėjo ir negalėjo girdėti jokio triukšmo, jog jis savo vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nurodo, kad tuo metu parke jokie renginiai nevyko, pašalinių asmenų nebuvo. Mano, kad pagal BK 284 str. 1 d. turi būti nuteistas ir R. P., nes nuosprendyje konstatuota, jog R. P. už plaukų tampė V. R., o jam siekiant nutraukti tokius R. P. veiksmus, pirmas jam trenkė į veidą. Mano, kad už viešąjį tvarkos pažeidimą jis yra nuteistas nepagrįstai.

Nurodo, kad jis dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, pasižada ateityje nebeužstoti jokių skriaudžiamų, tame tarpe ir moterų, suprato, kad taip daryti yra pavojinga jam pačiam, jog jam tai bus pamoka, kad negalima būti iniciatyviu. Teigia, kad jis sąžiningai prisipažino ir prisipažįsta ką blogai padarė.

Teismo posėdžio metu nuteistasis A. P. atsisakė apeliacinio skundo dalies dėl jo išteisinimo pagal BK 284 str. 1 d., kitus apeliacinio skundo reikalavimus prašė tenkinti, jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Pripažindamas A. P. kaltu pagal BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes.

Apeliantas neginčija savo kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme. Apeliantas prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad suduodamas smūgius R. P. jis norėjo nutraukti jo nusikalstamus veiksmus V. R. atžvilgiu bei panaikinti nuosprendyje pripažintą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad jis veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis R. P. įvykio metu lietė V. R., tempė ją už plaukų, tačiau į tai sureagavus A. P. ir jam priėjus prie R. P., jį apkabinus, raminant jį žodžiais, R. P. pavojingo kėsinimosi V. R. atžvilgiu atsisakė, tačiau kumščiu į veidą trenkė A. P.. Šios byloje nustatytos aplinkybės duoda pagrindą teigti, kad V. R. atžvilgiu pavojingas kėsinimasis buvo atremtas ir pasibaigęs, todėl A. P. nebuvo reikalo V. R. ginti naudojant fizinį smurtą prieš R. P.. Kadangi V. R. atžvilgiu pavojingas kėsinimasis buvo pasibaigęs, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog suduodamas smūgius R. P. jis norėjo nutraukti jo nusikalstamus veiksmus V. R. atžvilgiu.

Taip pat negali būti tenkinamas ir kitas apelianto prašymas – panaikinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pats apeliantas neginčija fakto, kad jis prieš porą valandų buvo išgėręs skardinę alaus, tačiau jo manymu, tai nereiškia, jog įvykio metu jis buvo neblaivus, pažymi, kad jo blaivumas nebuvo nustatytas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, BK 60 str. 1 d. 9 p. nurodyta aplinkybė – veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – pagrįstai pripažinta apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Pats apeliantas tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme prisipažino, kad jis su draugais parke prie estrados vartojo alkoholinius gėrimus, kad prie jų prisijungė R. P., jam dar pasiūlė kartu išgerti alaus, jog jie kartu apie 15 minučių gėrė (81, 172 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai G. Š., D. M., V. R., R. Š., J. P. nurodė, kad 2015-05-30 apie 01.30 val., miesto parko lauko estradoje, kartu su A. P. vartojo alkoholinius gėrimus. Nukentėjusysis R. P. taip pat parodė, kad jis prisijungė prie jaunuolių kompanijos ir iki konflikto su vaikinais gėrė alų. Be to, pats nuteistasis teisiamojo posėdžio metu atsakydamas į prokuroro klausimą pažymėjo, jog jei būtų blaivas, iš karto nebūtų mušęsis, būtų bandęs daugiau kalbėtis, bet jei R. P. nebūtų nurimęs, tada tik būtų sudavęs. Taigi šios byloje nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būtent apsvaigimas nuo alkoholio įtakojo nuteistojo A. P. nusikalstamus veiksmus.

Apeliantas savo skunde atkreipia dėmesį į tai, kad jam nebuvo nustatytas girtumas. Iš tikrųjų šioje byloje nuteistajam A. P. įvykio metu girtumas nebuvo nustatytas, tačiau tai nebuvo padaryta dėl objektyvių priežasčių, kadangi nuteistasis iš įvykio vietos pabėgo.

Taip pat nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu prašo taikyti BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

BK 75 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 str. 1 d., bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 str. 2 d., t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 75 str. nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, tokį savo sprendimą teismas privalo motyvuoti.

Konkrečios bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis A. P. įvykdė dvi nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas. Taip pat byloje esantys duomenys tvirtina ir tai, kad šias nusikalstamas veikas apeliantas įvykdė būdamas teistas tris kartus, teistumui neišnykus, pagal BK 27 straipsnį – recidyvistas, baustas administracine tvarka, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad nuteistasis A. P. jauno amžiaus, šeimos neturi, tačiau gyvena su mama, mamai nustatytas 60 procentų netektas darbingumas, todėl ją prižiūri ir ja rūpinasi, registruotas darbo biržoje, lanko užsiėmimus Blaivybės klube, dalyvauja „12 žingsnių“ užsiėmimuose. Be to, sprendžiant klausimą dėl galimumo atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, negalima neatsižvelgti ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų pavojingumą, paties nukentėjusiojo netinkamą elgesį įvykio metu. Taip pat būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu A. P. buvo nuteistas už nusikaltimus, kuriuos jis įvykdė dar prieš priimant 2015 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį, kuriuo jam buvo taikytos BK 75 str. nuostatos (55–65 b. l.). Ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmes yra atlikęs, naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs. Būtent šie duomenys, susiję su nuteistojo padarytais nusikaltimais, jų pavojingumu, pobūdžiu, leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali nutraukti nuteistojo socialinius ryšius su artimaisiais, o būtent su mama, kuriai reikalinga jo pagalba. Todėl kolegija sprendžia, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad A. P. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo ateityje, nubausti ir šiuo būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina tai, jog bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str., – ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teismo pareiga paskirti teisingą bausmę bei nustatyti tokią jos vykdymo tvarką, kad būtų kuo mažesnėmis žmogiškosiomis sąnaudomis pasiekti jos tikslai, ir būtų realizuota valstybės baudžiamoji politika. Teismo vertinimu, bausmės tikslai, ypač tuomet, kai nusikalstamas veikas padaro jaunas žmogus, gali būti pasiekti ne tiek jos griežtumu, kiek neišvengiamumu.

Atsižvelgdama į paminėtų aplinkybių visetą, kolegija daro išvadą, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam A. P. maksimaliam laikotarpiui atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, ir skiriant jam BK 75 str. 2 d. 5, 6, 7 p., 3 d. numatytas pareigas – neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti ir tęsti darbą, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendį pakeisti:

20 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5, 6, 7 p., 3 d. A. P. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laisvės atėmimo 2 metams 10 dešimčiai mėnesių bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant A. P. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti ir tęsti darbą, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 86,47 eurus nusikaltimu padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajam R. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

23 Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.