- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-28
- Bylos Nr.
- 1-1894-369/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- B. K.
- Advokatai
- Vladislav Latušinskij
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, be tautybės, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2016 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 145 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 146 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį 6 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymą atidedant 1 metams su įpareigojimais,
2) 2016 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metams laisvės atėmimo, BK 64 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas 1 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;
3) 2017 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesiams laisvės atėmimo, BK 64 straipsnio 1,3 dalių pagrindu ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžiu ir jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmę atlikęs);
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2019 m. spalio 11 d. apie 20:00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su tame pačiame bute gyvenančia buvusia sutuoktine B. K., abiem rankomis sugriebė lovoje gulinčiai B. K. už abiejų rankų riešų ir, ją pakėlęs nuo lovos, kaire ranka laikydamas jos dešinės rankos riešą, dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius jai į pilvą ir ne mažiau kaip du smūgius į veidą, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, dešiniame žande, kaklo-pasmakrės srityje, kakle, dešiniame šone bei odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje su nubrozdinimu lūpos gleivinėje, t. y. padarė sužalojimus, kurie, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 18 d. specialisto išvada Nr. G 3719 (01), tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. K. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Parodė, kad praėjus dvejiems metams, jis nebeatsimena įvykio aplinkybių, prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pagarsinus jo parodymus BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, juos patvirtino. Paaiškino, kad su žmona B. K. kartu gyvena jau (duomenys neskelbtini) metų, nuo (duomenys neskelbtini) m., jie išsituokė tik formaliai, nes tarybiniais laikais reikėjo buto. Nuo 2019 m. jokių smurto atvejų nebuvo, jis nebegeria ir nerūko. Žmona jam atleido.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).
A. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir parodė, kad su įtarimu, kuris jam yra pareikštas, sutinka ir prisipažįsta, kad padarė minėtą nusikalstamą veiką. Tačiau dabar dėl šio įvykio jis nieko konkrečiai pasakyti negali, nes nuo įvykio praėjo pakankamai daug laiko. Tik atsimena, kad jie tą vakarą kartu su buvusia žmona B. išgėrė 0,7 l ar 0,5 l talpos viskio. Po ko tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, dėl ko, dabar tiksliai neatsimena. Atsimena, kad jis supyko ir ne mažiau kaip tris kartus trenkė B. rankomis į pilvą. Jis dabar tiksliai neatsimena, ar trenkė B. į veidą. Daugiau dėl šio fakto nieko pasakyti negali. Labai gailisi, kad padarė minėtą nusikalstamą veiką. Nori pabrėžti, kad jie su buvusia žmona iki šiol gyvena kartu, taikiai, gražiai, dviese asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu (b.l. 168).
Nukentėjusioji B. K. 2019 m. spalio 16 d. kreipėsi su protokolu-pareiškimu į policijos įstaigą dėl to, kad 2019 m. spalio 11 d. apie 18.00 val. namuose (duomenys neskelbtini), buvęs vyras A. ją sumušė (b.l. 9).
Nukentėjusioji B. K. 2019 m. spalio 16 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2019 m. spalio 11 d. apie 18.00 val., būnant namuose kartu su buvusiu vyru A. K. kartu išgėrė 0,7 talpos viskio "Grant". Po kažkiek laiko, maždaug apie 20 val., vyras pradėjo ją įžeidinėti, kabinėtis, vadinti "prostitute". Tada paėmė ją už rankų, pakėlė iš lovos ir su rankomis pradėjo ją daužyti į pilvo sritį, su kumščiais į veidą, sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji pradėjo gintis ir truputį apdraskė su nagais jam veidą palei akį. Tada jos buvęs vyras apsiramino ir nuėjo miegoti. Po to ji irgi nuėjo miegoti. Nei medikų, nei policijos tą dieną ji nekvietė. Jos buvęs vyras A. (duomenys neskelbtini) sutrikimų turi jau apie dvidešimt metų. Toks panašus paūmėjimas kartojasi kiekvienais metais rudenį. Dėl įvykusio smurto artimoje aplinkoje prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 23).
Papildomai apklausta 2019 m. gruodžio 12 d. nukentėjusioji B. K. parodė, jog 2019 m. spalio 11 d. apie 20.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (kuris nuosavybės teise priklauso jos dukrai L. A.), jos buvęs sutuoktinis A. K., kuris tuo metu buvo girtas, pradėjo prie jos kabinėtis, įžeidinėti, vadino "prostitute". Tuo metu ji gulėjo ant lovos, kai A. K. su savo rankomis sugriebė už jos abiejų rankų riešų ir ją pakėlė iš lovos. Tada jis, laikydamas su savo kaire ranka už jos dešinės rankos, su dešinės rankos kumščiu sudavė jai ne mažiau kaip tris kartus į pilvo sritį ir ne mažiau kaip du kartus - į veido sritį, dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Ji, reaguodama į A. K. jos atžvilgiu atliekamus smurtinius veiksmus, kairės rankos pirštų nagais vieną kartą jam įdrėskė per veido sritį, po ko jis apsiramino ir nuėjo miegoti. Tuo metu ji taip pat buvo vartojusi alkoholinių gėrimų, todėl policijos pareigūnų ir GMP paramedikų nekvietė. Šio šeimyninio ginčo liudytojų nėra, nes bute buvo tik dviese. Civilinio ieškinio nereikš, nes žala jai nepadaryta. 2019 m. spalio 18 d. pagal iš policijos tyrėjo gautą užduotį ji nuvyko į VTMT Vilniaus skyrių, kur teismo medicinos ekspertas ją apžiūrėjo ir surašė abdukciją. Po minėto konflikto ji į gydymo įstaigas nesikreipė. 2019 m. spalio 16 d. apie 05.30 val. ji atėjo į savo darbovietę UAB "X", adresu (duomenys neskelbtini), kur dirba valytoja. Apie 07.15 val. minėtos bendrovės darbuotoja E. (jos pavardės nežino), pamatė jos patinusį veidą ir pradėjo klausinėti, kas atsitiko. Ji jai nurodė, kad prieš ją smurtavo jos buvęs sutuoktinis, ir E. ją įkalbėjo apie tai pranešti policijos pareigūnams. E. pati iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino tel. 112 į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad vyras su sutrikusia (duomenys neskelbtini) sumušė jos bendradarbę. Tuo metu į darbovietę buvo atvykę GMP paramedikai, kurie ją apžiūrėjo, tačiau į gydymo įstaigas nevežė. Taip pat vėliau į darbovietę atvyko policijos pareigūnai, kurie su ja nuvyko prie jos namų, kur jų jau laukė GMP paramedikai. Įvertinę A. K. (duomenys neskelbtini) sveikatos būklę, policijos pareigūnai jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jis gydėsi nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d.. Jam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Nori pažymėti, kad jos buvusiam sutuoktiniui A. K. apie dvidešimt metų, kiekvieną rudenį kyla problemų su (duomenys neskelbtini) sveikata. Apie penkiolika metų A. K. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, o būdamas girtas, tampa agresyvus. Jis kelis kartus teistas dėl smurtinių nusikaltimų, padarytų jos atžvilgiu. Šiuo metu A. K. turi fizinę negalią, t. y. (duomenys neskelbtini), sutrikusi atmintis, dėl vaistų poveikio dažnai miega. Nori pabrėžti, kad šiuo metu A. K. pretenzijų neturi. Daugiau nieko papildomai parodyti nenori (b.l. 27).
Liudytoja E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 16 d. apie 07.00 val. ji atėjo į savo darbovietę VšĮ "X", kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Apie 07.15 val. į jos kabinetą atėjo valyti grindų jų įstaigos valytoja vardu B.. Tuo metu ji pastebėjo jos sumuštą veidą, t. y. buvo ištinęs visas veidas, matėsi kraujosruvos ant veido, B. skundėsi skausmu krūtinėje. Ji jai pasisakė, kad ją sumušė jos sutuoktinis, kuris turi problemų su (duomenys neskelbtini) sveikata. Tada ji B. įkalbėjo, kad ji (liudytoja) paskambins į Bendrąjį pagalbos centrą ir praneš apie minėtą smurtinį įvykį. B. sutiko, todėl ji telefonu padarė pranešimą į BPC. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir ji B. palydėjo iki policijos tarnybinio automobilio, su kuriuo ji išvyko. Į darbovietę VGMPS paramedikai atvykę nebuvo. Kiek jai žinoma iš B. pasakojimų, jos sutuoktinis prieš ją smurtauja sistemingai (b.l. 39).
Liudytojas K. V. (K. V.) teismo posėdyje paaiškino, kad 2019 m. spalio 16 d. nuo 07.30 val. iki 16.30 val. kartu su vyresn. tyrėja I. S. dirbo autopatrulyje V1301. 2019 m. spalio 16 d. apie 08.19 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo radijo ryšiu gavo pranešima apie tai, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), asmuo, turintis (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimų, sumušė savo sutuoktinę. Pranešėja yra savo darbovietėje, adresu (duomenys neskelbtini). Jiems nuvykus į nukentėjusiosios darbo vietą, jie pamatė jos sumuštą veidą, t. y. matėsi patinęs ir grimuotas veidas. Ji (B. K.) jiems paaiškino, kad prieš dieną ją sumušė jos sutuoktinis A. K., turintis psichinės sveikatos sutrikimų, ir kad jis šiuo metu yra namuose adresu (duomenys neskelbtini). Po to jie kartu su B. K. nuvyko prie jos namų minėtu adresu, kur jų jau laukė VGMPS brigada. Jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą, kuris yra namo (duomenys neskelbtini) aukšte ir užėjo į butą, kurio durys buvo praviros. Buto virtuvėje ant kėdės sėdėjo A. K., kuris, pamatęs jį, iš karto pradėjo neigti, kad smurtavo prieš savo sutuoktinę B.. Iš neadekvačios kalbos ir judesių buvo galima suprasti, kad A. K. turi akivaizdžių problemų su (duomenys neskelbtini) sveikata. Tada jis A. K. nurodė apsirengti ir eiti kartu su juo į namo kiemą, kur jį apžiūrės VGMPS paramedikai, ką jis ir padarė. Paramedikai rekomendavo A. K. pristatyti į (duomenys neskelbtini) ligoninę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Tada A. K. buvo įsodintas į tarnybinį policijos automobilį ir su paramedikų palyda nuvežtas į minėtą gydymo įstaigą. Tarnybiniame automobilyje A. K. elgėsi ramiai.(b.l. 42).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 18 d. – 2019 m. spalio 25 d. specialisto išvadoje Nr. G 3719/2019 (01 nurodyta, kad B. K. padaryta poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, dešiniame žande, kaklo-pasmakrės srityje, kakle, dešiniame šone bei odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje su nubrozdinimu lūpos gleivinėje. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 35-36).
2019 m. spalio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-17).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Anksčiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. K. žodinio konflikto su savo buvusia žmona (su kuria gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį) B. K. metu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), abiem rankomis sugriebė lovoje gulinčiai B. K. už abiejų rankų riešų ir, ją pakėlęs nuo lovos, kaire ranka laikydamas jos dešinės rankos riešą, dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius jai į pilvą ir ne mažiau kaip du smūgius į veidą, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje, dešiniame žande, kaklo-pasmakrės srityje, kakle, dešiniame šone bei odos nubrozdinimu viršutinėje lūpoje su nubrozdinimu lūpos gleivinėje. Jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau aptartais įrodymais, paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios B. K. protokolu-pareiškimu, ikiteisminio tyrimo metu parodymais dėl prieš ją pavartoto smurto pobūdžio, liudytojų E. J. ir K. V. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada. Kadangi kaltinamasis dėl girtumo neatsimena, kiek ir kur smūgių sudavė nukentėjusiajai, prisimena tik tris smūgius jai į pilvą, teismas dėl suduotų smūgių skaičiaus ir lokalizacijos vadovaujasi B. K. parodymais, kaltinamasis jų neneigė. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tiek protokole pareiškime, tiek duodama paaiškinimus pagal pranešimą atvykusiam policijos pareigūnui, tiek apklausų metu teigė, kad 2019 m. spalio 11 d. ją namuose sumušė neblaivus jos buvęs sutuoktinis A. K.. Duodama parodymus dėl įvykio aplinkybių nurodė, kad 2019 m. spalio 11 d. apie 20 val. jai gulint lovoje neblaivus A. K. su savo rankomis sugriebė už jos abiejų rankų riešų ir ją pakėlė iš lovos. Tada jis, laikydamas su savo kaire ranka už jos dešinės rankos, su dešinės rankos kumščiu sudavė jai ne mažiau kaip tris kartus į pilvo sritį ir ne mažiau kaip du kartus - į veido sritį. Nukentėjusioji nurodė dėl tokių kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrusi fizinį skausmą. Liudytoja E. J. nurodė, kad nukentėjusioji 2019 m. spalio 16 d. atėjo į darbą akivaizdžiai sumuštu veidu: veidas buvo ištinęs, jame matėsi kraujosruvos, B. K. skundėsi skausmu krūtinėje. Nukentėjusioji nurodė, kad ją sumušė jos vyras, todėl ji įkalbėjo ją apie įvykį pranešti policijai. Pagal liudytojos E. J. pranešimą į nukentėjusiosios darbo vietą atvykęs policijos pareigūnas K. V. patvirtino, jog B. K. veidas buvo sumuštas – jis buvo patinęs ir nugrimuotas, nukentėjusioji paaiškino, kad prieš dieną ją sumušė sutuoktinis. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuoti B. K. kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, dešiniame žande, kaklo-pasmakrės srityje, kakle, dešiniame šone bei odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje su nubrozdinimu lūpos gleivinėje atitinka nukentėjusiosios parodymus, kad A. K. jai mažiausiai du kartus smūgiavo į veidą. B. K. sužalojimai specialisto išvadoje įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs fizinį skausmą ar nežymų sužalojimą, padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą ir padaromus nežymius sužalojimus – ir nori taip elgtis.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo A. K. veika turi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, kadangi jis tyčia smurtavo prieš šeimos narį – buvusią sutuoktinę B. K., savo veiksmais padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į A. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš šeimos narį), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.). Kaltinamasis praeityje teistas tris kartus už analogiškas nusikalstamas veikas prieš šeimos narį, teistumai neišnykę ir nepanaikinti (b.l. 129-139), per paskutinius penkerius metus keturis kartus baustas administracine tvarka: tris kartus už nedidelį chuliganizmą, paskutinį kartą už viešosios rimties trikdymą, baudos sumokėtos, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 123-124, 127), yra pensininkas (b. l. 53), gydytas (duomenys neskelbtini) centre ir (duomenys neskelbtini) ligoninėje (b.l. 98-99), pagal 2021 m. kovo 31 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 75U-II-13/2021 A. K. nustatytas (duomenys neskelbtini), kas nei veikos padarymo metu nei šiuo metu netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, jam nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (b.l. 148-156). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė.
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad A. K. pakartotinai (ketvirtą kartą) padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš šeimos narį, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant didesnį nei nustatytas vidurkis jos dydį. Kadangi buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
A. K. atžvilgiu teismas taiko BK 75 straipsnio 2 dalį ir atideda jam paskirtos bausmės vykdymą. Taikydamas kaltinamojo atžvilgiu BK 75 straipsnį teismas įvertina nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kad jis yra garbaus amžiaus, turi fizinės bei psichinės sveikatos sutrikimų, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atsižvelgtina ir į nuketėjusiosios nuomonę, kuri prašė realaus laisvės atėmimo kaltinamajam netaikyti. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, yra ne vien tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad jau dvejus metus, kol vyko ikiteisminis tyrimas, smurto atvejų nebuvo fiksuota, kad jau metus jokių teisės pažeidimų A. K. nepadarė, bausmės tikslai gali būti pasiekti ne tiek jos griežtumu, kiek neišvengiamumu. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes bei nuteistųjų elgesį prižiūrinčių institucijų galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, A. K. suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. K. bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu jis nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama nuteistajam panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir jį pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas, A. K. atžvilgiu taikydamas BK 75 straipsnį, jam paskiria įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 8 ir 10 punktuose.
A. K. buvo tiriamas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM (duomenys neskelbtini) ekspertiniame skyriuje nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2021 m. kovo 31 d. Šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BPK 141 str. 1 d., BK 66 str. 2 d.). Kaltinamajam 2021 m. gegužės 12 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja B. K. (b.l. 170), kuri įsiteisėjus nuosprendžiui naikintina.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, nukentėjusioji nurodė ieškinio nereikšianti, pretenzijų kaltinamajam neturinti. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikto prašymo byloje
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra garbaus amžiaus, jau pensininkas, nedirbantis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš A. K. netenkintinas.
DVD laikmena su pranešimų Bendrajam pagalbos centrui garso įrašais (prie galinio bylos viršelio) paliktina saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. K. skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 141 straipsnio 1 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės metu ekspertizės įstaigoje išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2021 m. kovo 31 d.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja B. K., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktą prašymą dėl išlaidų už suteiktą teisinę gynybą priteisimo iš kaltinamojo atmesti.
DVD laikmeną su pranešimų Bendrajam pagalbos centrui garso įrašais (prie galinio bylos viršelio) palikti saugoti byloje.
Išaiškinti A. K., jog bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.