Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutarimo K. G. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. vasario 8 d. surašė K. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, leido dirbti nesudaręs darbo sutarčių, jų neįregistravus į darbo sutarčių registravimo žurnalą, neišdavus darbuotojams antrųjų darbo sutarčių egzempliorių bei darbuotojų pažymėjimų R. K. nuo 2005 m. gegužės 4 d. iki 2007 m. vasario 6 d., S. L. nuo 2005 m. rugsėjo 6 d. iki 2007 m. vasario 6 d., P. T. nuo 2006 m. rugpjūčio 9 d. iki 2006 m. spalio 18 d., E. L. nuo 2006 m. spalio 9 d. iki 2007 m. vasario 6 d., S. N. nuo 2006 m. spalio 9 d. iki 2007 m. vasario 6 d., V. B. nuo 2006 m. gruodžio 27 d. iki 2007 m. vasario 6 d., A. T. 2005 m. rugsėjo 5 d. iki 2007 m. vasario 6 d., darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nepildyti nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. vasario 5 d., nežymėtas darbuotojų faktiškai dirbtas laikas, taip padarant veiką, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Pasvalio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, 2007 m. balandžio 27 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino K. G. kaltu padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje bei ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir skyrė jam galutinę nuobaudą - 2000 litų baudą. Teismas nutarime konstatavo, jog nelegalus darbas konstatuotas tik vieno darbuotojo V. B. atžvilgiu, kuris laikotarpyje nuo 2006 m. spalio 9 d. iki 2007 m. vasario 6 d. leido dirbti įmonėje darbininku nesudarius darbo sutarties, jos neįregistravus į darbo sutarčių žurnalą, neišdavus sutarties antrojo egzemplioriaus, darbo pažymėjimo, tačiau mokėjus šiam darbuotojui darbo užmokestį, taip pažeidžiant Darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio1 dalies 1 punktą, 99 straipsnio 2 ir 3 dalis, o leisdamas dirbti R. K. laikotarpyje nuo 2005 m. rugsėjo 6 d. iki 2007 m. vasario 6 d., S. L. laikotarpyje nuo 2005 m. rugsėjo 6 d. iki 2007 m. vasario 6 d., P. T. laikotarpyje nuo 2006 m. rugpjūčio 29 d. iki 2006 m. spalio 18 d., E. L. laikotarpyje nuo 2006 m. spalio 9 d. iki 2007 m. vasario 6 d., S. N. laikotarpyje nuo 2006 m. spalio 9 d. iki 2007 m. vasario 6 d. pagal žodines darbo sutartis, o darbininkui A. T. laikotarpyje nuo 2005 m. rugsėjo 5 d. iki 2007 m. vasario 6 d. dirbant neįregistravus jo darbo sutarties registravimo žurnale, neišdavus tinkamai įforminto darbo sutarties antrojo egzemplioriaus bei darbuotojo darbo pažymėjimo, K. G. pažeidė DK 99 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41 straipsnio 1 dalyje. Teismas nurodė, jog iš V. B. paaiškinimo matyti, jog jis 2006 m. gruodžio ir 2007 m. sausio mėnesiais dirbo bendrovėje, už tai jam K. G. sumokėjo 375 litus, apie jo darbą nurodė ir S. N., iš Sodros duomenų banko išrašo matyti, jog V. B. darbas UAB (duomenys neskelbtini) neužregistruotas, socialinio draudimo įmokos nemokėtos, darbus V. B. atliko keletą mėnesių, dirbo laikydamasis esančios įmonėje, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta, jog V. B. bendrovėje dirbo, o jis nesiėmė priemonių tam sutrukdyti. Nutarime pažymėta, jog A. T. dirbo esant rašytinei sutarčiai, kiti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti asmenys nurodytais laikotarpiais realiai dirbo UAB (duomenys neskelbtini), atsakingos institucijos apie tai buvo informuotas, buvo mokami mokesčiai, todėl vien darbo sutarties sudarymo taisyklių pažeidimas nereiškia, jog buvo dirbamas nelegalus darbas, nes tokia veika nepažeidė ATPK 41³ straipsnyje numatyto sudėties objekto, tačiau atsakomybė kyla pagal ATPK 41 straipsnio 1 dalį.

Teismas parenkant nuobaudą nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog pažeidėjas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), ištaisė padarytus pažeidimus, išlaiko du asmenis, anksčiau nebuvo baustas, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, K. G. taikytinas ATPK 30¹ straipsnis ir skirtina švelnesnė nei numatyta sankcijoje minimali 1500 litų bauda. Už pažeidimo, numatyto ATPK 41 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 500 litų bauda, galutinai - 2000 litų bauda.

II.

K. G. atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Dėl pažeidimų nustatymo

Šiuo atveju pažymėtina, jog iš ATPK 259 straipsnio 1 dalies, 260 straipsnio, 284 straipsnio 2 dalies seka, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas inter alia yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas administracinis kaltinimas, taigi ir apibrėžiamas įrodinėjimas dalykas byloje. Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog K. G. buvo suformuluotas kaltinimas dėl nelegalaus darbo ir dėl darbo laiko apskaitos pažeidimo, tačiau pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo tik dėl nelegalaus darbo apimtyje, dėl kito kaltinimo iš viso nepasisakė, jo motyvuotai nevertino, taip nevykdydamas pareigos išsiaiškinti visas svarbias, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.) bei pažeidžiant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius - laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl šios priežasties priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Taip pat pažymėtina, jog administracinis kaltinimas K. G. suformuluotas ir pagal ATPK 41³straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo protokole nurodant, jog šis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, leido dirbti nesudaręs darbo sutarčių, jų neįregistravus į darbo sutarčių registravimo žurnalą, neišdavus darbuotojams antrųjų darbo sutarčių egzempliorių bei darbuotojų pažymėjimų R. K. nuo 2005 m. gegužės 4 d. iki 2007 m. vasario 6 d., S. L. nuo 2005 m. rugsėjo 6 d. iki 2007 m. vasario 6 d., P. T. nuo 2006 m. rugpjūčio 9 d. iki 2006 m. spalio 18 d., E. L. nuo 2006 m. spalio 9 d. iki 2007 m. vasario 6 d., S. N. nuo 2006 m. spalio 9 d. iki 2007 m. vasario 6 d., V. B. nuo 2006 m. gruodžio 27 d. iki 2007 m. vasario 6 d., A. T. 2005 m. rugsėjo 5 d. iki 2007 m. vasario 6 d.

ATPK 41³straipsnio 1 dalis numato, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino tokios kategorijos bylų teisės taikymo rekomendacijas ir atskleidė minėtos blanketinės teisės normos sudėties požymius atsižvelgiant į DK 93, 98 – 99 straipsnius (žr. Administracinių teismų praktika Nr.7). Taigi, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, jog: 1) dirbamas darbas; 2) darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi darbo sutarties požymius; 3) nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių; 4) yra specialus subjektas; 5) yra nustatyta subjekto kaltė. Taigi, būtini elementai nustatytini kiekvieno protokole nurodyto nelegaliai dirbusio asmens atžvilgiu.

Šiuo atveju pažymėtina, jog K. G. pripažintas kaltu pagal ATPK 41³straipsnio 1 dalį tik vieno asmens - V. B. – atžvilgiu ir pasirėmus iš esmės vien pastarojo paaiškinimu Institucijai (b. l. 13), nors K. G. tokias aplinkybes teisme neigė teigdamas, jog su šiuo asmeniu dėl darbo nesitaręs, jam atlyginimo nemokėjęs, V. B. atsivedė kitas darbuotojas E. L., o aptikęs jį darbo vietoje prašęs nesimaišyti ir nesirodyti (b. l. 66). Tokie teiginiai teismo buvo atmesti V. B. teisme net neapklausus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal ATPK 41³straipsnio 1 dalį atsakomybėn gali būti traukiamas darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Pastarojo sąvoka atskleista DK 24 straipsnyje, kur pasakyta, jog darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovas; darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija); administraciją sudaro pareigūnai, kurie pagal įstatymus ir įmonės, įstaigos, organizacijos steigimo dokumentus vykdo šių įmonių, įstaigų, organizacijų operatyvinį valdymą; įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas turi teisę pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog su administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais asmenimis (išskyrus R. K. ir A. T. – b. l. 5, 71) darbo sutartyse (užpildytose, bet ne pasirašytose) kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovas nurodytas R. K. (b. l. 5-9), teismo posėdyje K. G. nurodė, jog direktoriaus funkcijas atlieka R. K. , tačiau pastarajam susirgus, nuo 2006 m. spalio mėnesio jis pradėjo vadovauti (b. l. 66). Pažymėtina, jog minėtos nepasirašytos sutartys būtent ir buvo iki šios datos užpildytos, tuo tarpu byloje esanti K. G. sudaryta sutartis su A. T. pasirašyta. Akivaizdu, jog tais atvejais, kai kyla abejonių dėl traukiamo administracinėn atsakomybėn tinkamo asmens, būtina vadovautis DK, įmonės vidaus dokumentais, pareiginėmis instrukcijomis, įmonės steigimo dokumentais ir pan., tačiau tokių duomenų byloje nėra, todėl neaišku, kuom remiantis tiek Institucija, tiek teismas padarė išvadą, jog K. G. yra tinkamas subjektas. Taip pat pažymėtina, jog nustačius tinkamą subjektą, byloje reikalinga tiksliai apibrėžti ne tik tokio asmens nelegaliai įdarbintus asmenis, bet ir pažeidimo pradžią, nes nelegaliu darbu padaroma žala yra proporcinga pažeidimo trukmei, kas turi įtakos parenkant baudos dydį.

Dėl pažeidimų įvertinimo

Administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo uždavinys yra nustatyti veikos ir teisės normos tapatumą, ir tik tai padarius galima teisingai kvalifikuoti pažeidėjo veiką ir paskirti jam teisėtą ir pagrįstą administracinę nuobaudą. Atsižvelgus į anksčiau minėtus procesinius pažeidimus bei į imperatyvias nuobaudų skyrimo taisykles (ATPK 30, 30², 33), paskirta nuobauda vien dėl šios priežasties nebegali būti laikoma tinkamai individualizuota.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės keliamomis abejonėmis dėl ATPK 30¹ straipsnio šioje byloje taikymo ir pažymi, jog šis straipsnis įtvirtina mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Turint omeny tai, jog šiuo institutu realizuojamas Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kt. aplinkybes, sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (žr. nutartis administracinėse bylose N.N3-1358/04, Nr.N9-1934/2007).

Taigi, ATPK 30¹ straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, jog aptariamo instituto nuostatos taikytinos, kai: pirma, nustatomos administracinę atsakomybę lengvinančios ir kitos, tokiomis laikytinos, išskirtinės aplinkybės; antra, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas aptariamas nuostatas K. G. atžvilgiu, savo sprendimą grindė vienintelės atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdaus gailesčio, buvimu bei aplinkybėmis (pažeidimų pašalinimas, dviejų išlaikytinių turėjimas, anksčiau nebaustas, sunkinančių aplinkybių nebuvimas), kurios teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nelaikomos išskirtinėmis, o gali būti įvertintos sprendžiant dėl mažesnės nuobaudos skyrimo sankcijos ribose (žr. nutartį administracinėje byloje N.⁹-1972/2007, Nr. N18-1670/2007).

Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas ATPK 41³ straipsnyje nustatydamas plačias galimos baudos ribas – nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų, atsižvelgė į įvairias galimas gyvenimiškas situacijas ir sudarė galimybę teismams individualizuoti bausmę kiekvienu atveju, turint omeny aptariamo pažeidimo pobūdį, įtaką įmonių konkurencijai ir darbo rinkai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutarimas naikintinas, byla grąžintina iš naujo nagrinėti teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.