Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-12-03 · Byla Nr. ATP-837-651/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-10-17Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-12-03Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-03
Bylos Nr.
ATP-837-651/2014
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00524-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Pažeidėjas
P. K.
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-837-651/2014Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00524-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1; 39.2; 45.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-06-24 P. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-06-24, apie 11.00 val., Skomantų g. 2, Pėžaičių kaime, Klaipėdos rajone, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vengė pasitikrinti neblaivumą, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 18, 16 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-10-17 nutarimu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį P. K. skyrė administracinę nuobaudą – 2500 Lt (724 eurų) baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui, pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį P. K. skyrė administracinę nuobaudą – 20 Lt (5 eurų) baudą. Administracines nuobaudas subendrino ir P. K. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 2500 Lt (724 eurų) baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas P. K. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-10-17 nutarimo dalį dėl baudos skyrimo jam pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti. Nurodo, jog yra nubaustas, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, t. y. nubaustas už tai, ko nepadarė. Apeliantui nesuprantama, kokiu būdu buvo nustatytas vidutinis neblaivumas, o ne sunkaus ar lengvo neblaivumo laipsnis. Teigia, kad vien policijos pareigūnų parodymų nustatyti neblaivumui nepakanka. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ne už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, o už vengimą pasitikrinti neblaivumą. Be to, teismas konstatavo, kad jis pažeidė KET 14 p. reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemones neblaiviems, ir 16 p. reikalavimą, įpareigojantį vairuotoją turėti ir policijos pareigūnui pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę. Tuo tarpu vairuotojų prievolė policijos pareigūno reikalavimu Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, numatyta KET 18 p., kurio pažeidimas teismo nutarime nėra konstatuotas.

Apeliantas taip pat nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis vairavo automobilį ir vengė pasitikrinti neblaivumą, surašytas nepagrįstai ir neteisėtai. Teigia, kad neblaivumo negalėjo pasitikrinti dėl objektyvių priežasčių, t. y dėl sveikatos būklės. Nurodo, kad teismui buvo pateikti dokumentai apie jo sveikatos būklę, apie vartojamus vaistus ir jų šalutinį poveikį. Dėl ūmaus sveikatos pablogėjimo jis nesugebėjo įvykdyti policijos pareigūnų reikalavimų. Tai, kad būtent dėl sveikatos būklės pablogėjimo neįvykdė policijos pareigūnų reikalavimo pasitikrinti neblaivumą jų reikalaujamu būdu, patvirtina ta aplinkybė, kad policijos pareigūnai atsisakė iškviesti medicinos pagalbą, kuri būtų patvirtinusi, jog jis elgiasi pagrįstai, o policijos pareigūnų reikalavimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas. Policijos pareigūnams, atliekant savo pareigas, kai įtariamam teisės pažeidėjui ūmiai pablogėja sveikata, prioritetas teiktinas skubios medicinos pagalbos suteikimui, o ne galimo teisės pažeidimo nustatymui. Pažymi, jog pats iškviesti medicinos pagalbą neturėjo galimybės dėl ūmiai pablogėjusios sveikatos. Be to, liudytoja V. P. parodė, kad jis yra sergantis ir alkoholio nevartoja.

Nurodo, kad jis dažnai prižiūri V. P. ūkį, 2014-06-24 jis važiavo pas kaimyną veterinarą, grįžus į kiemą, privažiavo policijos automobilis ir pareigūnai liepė jam sėsti į jų automobilį. Jis, nesupratęs priežasties, kodėl turi sėsti į policijos automobilį, delsė vykdyti policijos pareigūnų nurodymą, tačiau buvo prievarta įsodintas, dėl to ir prasidėjo sveikatos pablogėjimas. Dėl streso labai užsinorėjo šlapintis, bet pareigūnai jį išleido tik tada, kai V. P. sūnus atnešė jo asmens tapatybės kortelę. Grįžti pas policijos pareigūnus jis negalėjo dėl sukilusio kraujospūdžio. Apeliantas teigia, kad alkoholio jis nevartojo ir jo nevartoja nuo 2009 m., jam yra pašalintas piktybinis auglys su kairiuoju inkstu, blužnimi ir dalimi kasos. Kadangi yra diagnozuotas dar vienas auglys, jis nuolat vartoja cheminį preparatą „Sunet“, jo informaciniame lapelyje nurodyti galimi šalutiniai simptomai ir dėl to griežtai draudžiama vartoti alkoholį.

Apelianto manymu, tokią griežtą nuobaudą jam sąlygoja neteisėtai ir nepagrįstai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Nurodo, kad jis buvo baustas už naudojimosi saugos diržais pažeidimą, tačiau toks pažeidimas negali būti pripažintas tokios pačios rūšies kaip vairavimas neblaiviam ar atsisakymas pasitikrinti neblaivumą. Be to, apeliantas mano, kad teismas skirdamas jam didelę baudą ir atimdamas teisę vairuoti transporto priemones neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, nes jis gyvena iš neįgalumo pašalpos, taip pat į jo sveikatos būklę. Teisė vairuoti transporto priemones jam gyvybiškai reikalinga, nes kas 10 dienų turi darytis kraujo tyrimus, po du kartus per mėnesį lankytis pas chemoterapeutą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-10-17 nutarimą, kadangi byla išnagrinėta visiškai įvertinus visas įvykio aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnis įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatomas vidutinis arba sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis, vengė neblaivumo patikrinimo, taip pat vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už vieną iš minėtoje teisės normoje įtvirtintų alternatyvių veikų – už neblaivumo patikrinimo vengimą. Teismų praktikoje neblaivumo patikrinimo vengimas suprantamas kaip bet kokia sąmoninga asmens veika, kuria asmuo išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti ir dėl kurios nebuvo galimybių patikrinti asmens neblaivumą. Inkriminuojant aptariamą pažeidimą būtina nustatyti, ar asmuo atliko veiką, kuri užkirto kelią neblaivumo nustatymui.

Atsižvelgęs į paminėtas teisės normas ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl P. K. kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus.

Kaip matyti, apeliantas teigia, jog jis blaivumo negalėjo tikrintis dėl ūmiai pablogėjusios sveikatos būklės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 p. ir 3 p. suteikia teisę policijos pareigūnams patiems tikrinti transporto priemonės vairuotojo neblaivumą (girtumą) arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai atlikti. Galiojantys teisės aktai įpareigoja policijos pareigūnus pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), tik tais atvejais, jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, objektyvių priežasčių, dėl kurių jis būtų negalėjęs atlikti būtinų neblaivumo (girtumo) patikrinimui veiksmų, nenustatyta. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tikrintis blaivumą atsisakė ne dėl pablogėjusios sveikatos būklės, ne todėl, kad objektyviai to negalėjo padaryti, o motyvuodamas tuo, jog negėrė. Tiek iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, tiek iš jų parodymų, duotų teismo posėdyje, nustatyta, kad policijos pareigūnai P. K. net keturis kartus siūlė tikrintis blaivumą, tačiau jis griežtai atsisakė, visą laiką neigė, kad vairavo, kad gėrė. Iš policijos pareigūnų parodymų, duotų teismo posėdyje, matyti, kad pažeidėjas tik nurodė, kad blogai jaučiasi, kad nori į tualetą, tačiau nenurodė aplinkybių, kad dėl sveikatos būklės jis nesugeba ar negali pūsti į alkotesterį, kad vartoja vaistus. Pažymėtina, kad jeigu, kaip nurodo pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jis jau ne pirmą kartą susiduria su situacija, kad jam nepavyksta įpūsti į alkotesterį, tai jam nebuvo jokios priežasties atsisakyti pūsti į alkotesterį, kad taip būtų pašalintos abejonės dėl jo blaivumo. Tačiau, kaip matyti, apeliantas net nebandė pūsti į alkotesterį, tik visą laiką neigė gėręs. Taigi pagrįstai darytina išvada, jog policijos pareigūnams nebuvo pagrindo spręsti, kad pažeidėjas dėl objektyvių priežasčių negali pūsti į alkotesterį.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog pažeidėjas buvo išleistas į tualetą ir žadėjo grįžti pasirašyti ant protokolo, tačiau negrįžo, o policijos pareigūnams buvo pasakyta, kad jis blogai jaučiasi ir negrįš pasirašyti ant protokolo. Atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnai parodė, jog pažeidėjui paaiškino, kad jam bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl atsisakymo tikrintis blaivumą, kad tai reikš, jog jis vairavo neblaivus, ir buvo išaiškinta, kad po protokolo surašymo jis galės važiuoti į gydymo įstaigą pasitikrinti blaivumą. Taigi žinodamas, kad jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenuvažiavo į gydymo įstaigą, kad atlikus kraujo tyrimus būtų patvirtintas ar paneigtas jo neblaivumas. Be to, net jeigu jis tuo metu jautėsi blogai ir negalėjo nuvažiuoti į gydymo įstaigą pasitikrinti blaivumo, jis galėjo išsikviesti greitąją medicinos pagalbą, kad įvertintų jo būklę, o jei to jis negalėjo padaryti, tą galėjo padaryti kiti sodyboje buvę asmenys (V. P., R. P.), nes jie žinojo, kad pastarajam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytoja V. P. teismo posėdyje parodė, kad E. K. išlipus iš mašinos jis sakė, kad jam bloga, ji pasiūliusi iškviesti greitąją, bet jis atsisakė. Taip pat pastebėtina ir tai, kad kelia abejonių paaiškinimai, kad apeliantas negalėjo grįžti pasirašyti ant administracinio teisės pažeidimo protokolo, nes blogai jautėsi, kadangi policijos pareigūnai parodė, kad maždaug po 10–15 min. po viso įvykio jie matė einantį pažeidėją su maišiuku link parduotuvės.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo akivaizdžiai dėl subjektyvių priežasčių užkirto policijos pareigūnams galimybę patikrinti jo neblaivumą, t. y. tyčia vengė neblaivumo patikrinimo. Pažymėtina ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikti paaiškinimą atsisakė, tačiau po savaitės teismui rašytame prašyme E. K. neneigė vengęs pasitikrinti neblaivumą, nenurodė, kad aiškino, jog dėl sveikatos būklės negalėjo tikrintis blaivumo, tik prašė skirti švelnesnę nuobaudą.

Iš bylos duomenų matyti, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad transporto priemonę jis vairavo blaivus, tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad veikos kvalifikavimui pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį už neblaivumo patikrinimo vengimą reali jo fiziologinė būklė (blaivus ar neblaivus) esminės įtakos neturi – atsakomybėn už tai vienodai traukiami tiek blaivūs, tiek ir girti asmenys, sąmoningai vengę jų neblaivumo patikrinimo. Todėl nagrinėjamu atveju net ir įrodžius tai, kad pažeidėjas transporto priemonę vairavo blaivus, ši aplinkybė jo atsakomybės pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį už neblaivumo patikrinimo vengimą neeliminuotų.

Nors ir sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog E. K. pažeidimas atitinka ATPK 126 straipsnio 4 dalies sudėtį – transporto priemonių vairavimas, kai nustatomas vidutinis neblaivumo laipsnis, bei KET 14 p. reikalavimų pažeidimą, tačiau iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas iš esmės nagrinėjo ir vertino aplinkybes, susijusias su vengimu pasitikrinti neblaivumą, bei konstatavo, jog E. K. akivaizdžiai vengė pasitikrinti neblaivumą. Todėl atsižvelgiant į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas E. K. buvo surašytas dėl KET 18 p. reikalavimo pažeidimo, į tai, kad ATPK 126 straipsnio 4 dalyje vengimas pasitikrinti blaivumą bei vairavimas transporto priemonės, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, yra alternatyvūs pažeidimai, už kuriuos sankcijoje numatyta ta pati nuobauda, skundžiamo nutarimo motyvuojamoji dalis tikslintina, nurodant, kad E. K. pažeidimas atitinka ATPK 126 straipsnio 4 dalies sudėtį – vengimas pasitikrinti blaivumą, ir konstatuotina, jog šiuo pagrindu naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai pripažino, jog jis pakartotinai per vienerius metus padarė tokios pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, nes prieš tai jis buvo baustas už tai, kad vairavo neprisisegęs saugos diržo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju tos pačios rūšies pažeidimai yra administraciniai teisės pažeidimai, padaryti transporto, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 10 skirsnis), o ne nuobaudos skyrimas už analogišką pažeidimą, kaip nurodo apeliantas. Todėl teismas pagrįstai minėtą aplinkybę pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apelianto manymu, teismas, skirdamas nuobaudą, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį bei sveikatos būklę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Tačiau pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog apeliantas serga sunkia liga (4-os stadijos vėžys), jam yra nustatytas 70 proc. netekto darbingumo, jo pragyvenimo šaltinis yra gaunamos pašalpos dėl neįgalumo, iš kurių jam ne mažą sumą reikia skirti gydymui (vaistų pirkimas, tyrimų atlikimas ir kt.). Atsižvelgiant į tokius duomenis, pagrįstai darytina išvada, jog apelianto turtinė padėtis tikrai yra sunki ir nors apeliantas neprašė teismo taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, tačiau vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti apeliantui mažesnę piniginę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali bauda. Manytina, kad P. K. paskyrus 500 Lt baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones 2 metams, nuobaudos tikslai bus pasiekti bei neprieštaraus proporcingumo principui.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarimą.

Nutarimo dalis, kuriomis pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį P. K. skirta administracinė nuobauda – 2500,00 Lt (724 euro) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviejų) metų laikotarpiui bei administracines nuobaudas subendrinus ir galutinę nuobaudą P. K. skyrus administracinę nuobaudą – 2500,00 Lt (724 euro) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviejų) metų laikotarpiui, pakeisti ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį P. K. skirti administracinę nuobaudą – 500,00 Lt (144,81 euro) baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, administracines nuobaudas subendrinus, galutinę nuobaudą P. K. skirti administracinę nuobaudą – 500,00 Lt (144,81 euro) baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė