Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Teisėjas Z. Lipnevičius Procesinio sprendimo kategorija 76.5 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. kovo 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1160-49/2007 pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei V. S. (Š.), institucijai duodančiai išvadą – Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir trečiajam asmeniui G. S. dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis nėra M. Š. biologinis tėvas, be to, praleistas senaties terminas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vaikas, dėl kurio tėvystės nuginčijimo yra nagrinėjama byla, yra gimęs ieškovo ir atsakovės santuokoje (duomenys neskelbtini) , ieškovas yra įrašytas vaiko tėvu vaiko gimimo įraše. (duomenys neskelbtini) santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Ieškovas dėl tėvystės nuginčijimo į teismą kreipėsi 2007 m. birželio 28 d., t. y. po vaiko gimimo praėjus daugiau nei trims metams. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė, kad jis negali būti M. Š. tėvas, bei tuo, kad ieškovas yra praleidęs CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka.

CK 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami CK 3.149 - 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. Nuginčyti tėvystę aptartu atveju galima tik įrodžius, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali toks būti. Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės aplinkybės.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad dar iki vaiko gimimo ieškovui buvo žinoma, kad jo žmona pastojo nuo kito vyro, tačiau jis tėvystės neginčijo ir sutiko mokėti vaikui alimentus todėl, kad greičiau būtų įforminta ištuoka. Atsakovė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, o taip pat ir apeliacinės instancijos teisme, su ieškiniu sutiko ir pripažino, jog ieškovas nėra jos sūnaus M. tėvas. Atsakovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) išvažiavo į užsienį užsidirbti ir būdama Prancūzijoje pastojo. Vaiko tėvas yra ukrainietis, jo Lietuvoje nėra. Apie tai, kad laukiasi vaiko nuo kito vyro, ieškovui atsakovė pati pranešė telefonu.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė vaiko pradėjimo metu būtų palaikiusi artimus ryšius su ieškovu. Nustačius šiuos įrodomuosius faktus dėl vaiko tėvystės, nėra pagrindo skirti ekspertizę dėl giminystės ryšio paneigimo.

Tiek tarptautinėje, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad priimant teisės aktus, juos taikant, sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo.

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad ieškovas nepripažino vaiko kaip savo, jo neauklėjo. Nors ieškovas sutiko teikti vaikui išlaikymą, tačiau nepripažįsta, kad tarp jo ir vaiko susiklostė tėvo ir sūnaus santykiai. Šiuo metu vaikas auga naujoje šeimoje ir kitą vyrą vadina savo tėvu. Ieškovas nedalyvauja vaiko auklėjime, po skyrybų su vaiko motina yra sukūręs kitą šeimą, tretiesiems asmenims aiškina, kad vaikas ne jo sūnus. Dabartiniu metu tėvas su vaiku nebendrauja, taigi konstatuoti esant tarp jų giminiškus santykius (socialinę tėvystę) taip pat nėra pagrindo.

CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. CK 3.6 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad ieškinio senaties skaičiavimo, sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo tvarką nustato CK pirmosios knygos normos, jeigu trečiosios knygos normos nenustato kitokių taisyklių. Todėl ieškinio senaties klausimai, išskyrus jo trukmę ir pradžią, sprendžiami remiantis CK pirmosios knygos VII skyriaus normomis. CK 1.126 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šalys tokio reikalavimo nebuvo pareiškusios, todėl ieškinio senatis reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo netaikytina.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes: šalių paaiškinimus, jų elgesį iki vaikui gimstant ir po to, pripažįsta, kad byloje pakankamai įrodymų, jog ieškovas nėra M. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas. Aplinkybė, jog atsakovė nenurodo vaiko biologinio tėvo, negali būti pagrindas nenuginčyti asmens, nesančio vaiko tėvu, tėvystę, nes priešingu atveju nebūtų užtikrinta CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo tėvus.

Dėl nurodomų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ( CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Kadangi apeliacinis skundas tenkintinas, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos tik valstybei, nes ieškovas bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė (CPK 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) , nėra M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) , gim. (duomenys neskelbtini) ., tėvas.

Panaikinti M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) gimimo akto (duomenys neskelbtini) įrašo dalį, kurioje tėvu nurodytas M. Š., (duomenys neskelbtini) .

Iš atsakovės V. S., (duomenys neskelbtini) , priteisti 16, 20 Lt ( šešiolika litų 20 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimą per 3 dienas išsiųsti Radviliškio rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriui.