- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-09
- Bylos Nr.
- 1A-239-195/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00624-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Šumskas (pirm.), Jurgita Mačionytė, Laureta Ulbienė
- Kaltinamasis
- A. V. A. Č., B. B., UAB „Mobita“
- Civilinis ieškovas
- AB „Tukompa“
- Advokatai
- Andris Kalu
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. V. A. Č. išteisintas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių;
išteisintas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 3 d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
B. B. išteisinta: dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d., jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių;
dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d., jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Juridinis asmuo UAB „Mobita“ išteisinta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 20 str. 2 d. 182 str. 2 d., jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 str. 3 d. 2 p. UAB „Tukompa“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. A. Č. buvo kaltinamas tuo, kad apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą, bei suklastojo tikrus dokumentus ir dėl to padarė didelės žalos, o būtent: A. V. A. Č. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „Mobita“, įmonės kodas 123077633 registruota Laisvės pr. 123, Vilniuje, statybos vadovu, užimamų pareigų pagrindu, turėdamas tikslą apgaule juridinio asmens UAB „Mobita“ naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą - UAB “Tukompa“ priklausančias pinigines lėšas, 2008-09-02 UAB „Mobita“ direktoriui M. B. pasirašius Statybos rangos sutartį Nr. 479 su UAB „Tukompa“, įmonės kodas 120770956, registruota Algirdo g. 9, Vilniuje, dėl rekonstrukcijos darbų atlikimo objekte – tarnybiniame vasarnamyje, esančiame Turniškių g. 9, Vilniuje, pagal kurią UAB „Mobita“, kaip rangovas įsipareigojo atlikti darbus, kurių kaina sudarė viso 4.863.840,30 Lt, laikotarpiu nuo 2008-10-21 iki 2009-03-24 A. V. A. Č., veikdamas UAB „Mobita“ vardu, į atliktų darbų aktus 2008-10-21 479-1, 2008-11-24 479-2, 2008-12-18 479-3, 2009-01-22 479-4, 2009-02-23 479-5, 2009-03-24 479-6, įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. užaktuota 160 m² langų demontavimo, nors faktiškai demontuota tik 78 m²-skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 4.230,38 Lt su PVM; užaktuota 176 m² durų demontavimo, nors faktiškai demontuota tik 70,10 m²-skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro -2.582,24 Lt su PVM; užaktuota 112 kg ugniai atsparių dažų Unitherm, metalas vietomis yra nudažytas ugniai atspariais dažais, kas galėjo būti sunaudota apie 6 kg. dažų- skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 5.716,48 Lt su PVM; užaktuota 30 kW sumontuotų konvektorių šildymui, nors faktiškai nesumontuota visai nieko (0 kW) - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro -25.762,50 Lt su PVM; užaktuota 6 vnt. kolektoriaus spintų paruoštose nišose, nors faktiškai nesumontuota visiškai nieko (0 vnt) - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 12.400,86 Lt su PVM; užaktuota 3 vnt. centrinio dulkių siurblio sistemų su pačiais dulkių siurbliais, nors faktiškai sumontuotas tik PVC vamzdynas dulkių siurblių sistemai, o pačių dulkių siurblių, sudarančių didelę kainą, nėra -skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 32.126,64 Lt su PVM; užaktuota 4 vnt. apsauginės, gaisrinės signalizacijos bei kitų silpnų srovių tinklai, nors faktiškai nesumontuota nei viena sistema pilnai, t.y. apsauginės signalizacijos tik kabelynas įrengtas, gaisrinės signalizacijos visiškai nėra, televizijos ir kompiuterinio tinklo tik kabelynas įrengtas - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro –42.171,60 Lt su PVM – viso peraktavęs darbų už – 136.528,42 Lt su PVM. Tęsdamas nusikalstamą veiką, šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis įtraukė į PVM sąskaitas-faktūras –2008-10-21 PVM sąskaitą faktūrą, serija M0B Nr. 00291, 2008-11-24 PVM sąskaitą faktūrą, serija M0T Nr. 00295, 2008-12-18 PVM sąskaitą faktūrą, serija MBT Nr. 00299, 2009-01-22 PVM sąskaitą faktūrą, serija M0B Nr. 004, 2009-02-23 PVM sąskaitą faktūrą, serija M0B Nr. 006, 2009-03-24 PVM sąskaitą faktūrą, serija M0T Nr. 007 bei pateikė jas UAB „Tukompa“ apmokėjimui, ko pasekoje, nusikalstamų veikų pobūdžio nesuvokianti įmonės buhalterė N. R., vykdydama UAB „Tukompa“ direktoriaus R. S. nurodymus mokėjimo pavedimais laikotarpiu nuo 2008-12-19 iki 2010-04-01 pervedė į UAB „Mobita“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Hansabankas“ banke (dabar - AB „Swedbank“), tame tarpe ir už faktiškai neatliktus darbus bei nesuteiktus mechanizmus viso – 136.528,42 Lt. Tokiu būdu A. V. A. Č., piktnaudžiaudamas UAB „Tukompa“ atstovų pasitikėjimu, apgaule juridinio asmens UAB „Mobita“ naudai įgijo 136.528,42 Lt svetimą, UAB „Tukompa“ priklausantį didelės vertės turtą, tuo padarydamas UAB „Tukompa“- 136.528,42 Lt. turtinę žalą.
A. V. A. Č. buvo kaltinamas, kad šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.
Be to jis buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus ir dėl to padarė didelės žalos, o būtent:
Jis buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2008-10-21 iki 2009-03-24 suklastojo tikrus dokumentus – atliktų darbų aktus t.y. 2008-10-21 atliktų darbų akte Nr. 479-1 pasirašė grafoje „UAB „Mobita“ darbų vadovas A. Č.“, patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad rekonstrukcijos, bendrastatybiniai darbai ir inžineriniai tinklai yra atlikti, t.y. neva atlikta ir užaktuota 100 m² langų demontavimo darbų, nors faktiškai demontuota langų tik 78 m² - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 4.230,38 Lt. su PVM; užaktuota neva atlikta 176 m² durų demontavimo darbų, nors faktiškai demontuota durų tik 70,10 m²- skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro -2.582,24 Lt su PVM; bei pasirašė 2008-10-21 išrašytą tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą, serija M0B Nr. 00291, viso 145.295,00 Lt sumai, į kurią įtraukė faktiškai neatliktų darbų sumą 6.812,62 Lt, bei 2008-10-22 pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančius duomenys apie tai, kad neva buvo demontuoti langai ir durys;
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2008-11-24 atliktų darbų akte Nr. 479-2 pasirašė grafoje „UAB „Mobita“ darbų vadovas A. Č.“, patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad rekonstrukcijos, bendrastatybiniai darbai ir inžineriniai tinklai yra atlikti, t.y. neva atlikta ir užaktuota 60 m² langų demontavimo darbų, nors faktiškai demontuotų langų nebuvo - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 11.537,41 Lt su PVM; bei pasirašė 2008-11-24 išrašytą tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą, serija M0B Nr. 00295, viso 216.196,00 Lt sumai, į kurią įtraukė faktiškai neatliktų darbų sumą- 11.537,41 Lt. bei 2008-11-24 pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančius duomenys apie tai, kad neva buvo demontuoti langai;
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2008-12-18 atliktų darbų akte 479-3 pasirašė grafoje „UAB „Mobita“ darbų vadovas A. Č. patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad rekonstrukcijos, bendrastatybiniai darbai ir inžineriniai tinklai yra atlikti darbai - t.y. užaktuota 112 kg. ugniai atsparų dažų Unitherm, kurių kaina sudaro – 5.716,48 su PVM, bei pasirašė 2008-12-18 išrašytą tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą serijos MBT Nr. 00299, viso 226.306,00 Lt sumai, į kurią įtraukė faktiškai neatliktų darbų sumą- 5.716,48 Lt. bei 2009-01-22 pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančius duomenys apie tai, kad neva buvo nudažytos metalo konstrukcijos Ugniui atspariais dažais;
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2009-01-22 atliktų darbų akte Nr. 479-4 pasirašė grafoje „UAB „Mobita“ darbų vadovas A. Č. patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad rekonstrukcijos, bendrastatybiniai darbai ir inžineriniai tinklai yra atlikti darbai, t.y. užaktuota 30 kW sumontuotų konvektorių šildymui, nors faktiškai nesumontuota visai nieko (0 kW) - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 25.762,50 Lt su PVM; užaktuota 6 vnt. kolektoriaus spintų paruoštose nišose, nors faktiškai nesumontuota visiškai nieko (0 vnt.) - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 12.400,86 Lt su PVM; užaktuota 2 vnt. centrinio dulkių siurblio sistemų su pačiais dulkių siurbliais, nors faktiškai sumontuotas tik PVC vamzdynas dulkių siurblių sistemai, o pačių dulkių siurblių nėra - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 21.417,80 Lt su PVM, bei pasirašė 2009-01-22 išrašytą tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą serijos M0B Nr. 004, viso 186.430,00 Lt sumai, į kurią įtraukė faktiškai neatliktų darbų sumą- 59.581,16 Lt. bei 2008-11-24 pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad neva buvo sumontuoti mechanizmai;
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2009-02-23 atliktų darbų akte Nr. 479-5 pasirašė grafoje „UAB „Mobita“ darbų vadovas A. Č. patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad rekonstrukcijos, bendrastatybiniai darbai ir inžineriniai tinklai yra atlikti darbai, t.y. užaktuota 1 centrinio dulkių siurblio sistema su pačiais dulkių siurbliais, nors faktiškai sumontuotas tik PVC vamzdynas dulkių siurblių sistemai, o pačių dulkių siurblių nėra - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 10.708,89 Lt su PVM; užaktavo 2 vnt. apsauginės, gaisrinės signalizacijos bei kitų silpnų srovių tinklų, nors faktiškai nesumontuota nei viena sistema pilnai, t.y. apsauginės signalizacijos įrengtas tik kabelynas, gaisrinės signalizacijos visiškai nėra, televizijos ir kompiuterinio tinklo įrengtas tik kabelynas - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro viso 21.085,80 Lt su PVM, bei pasirašė 2009-02-23 išrašytą tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą serijos M0B Nr. 006, viso 184.953,00 Lt sumai, į kurią įtraukė faktiškai neatliktų darbų sumą- 31.794,69 Lt. bei 2008-11-24 pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad neva buvo įrengtos gaisrinės signalizacijos;
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2009-03-24 atliktų darbų akte Nr. 479-6 pasirašė grafoje „UAB „Mobita“ darbų vadovas A. Č. patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad rekonstrukcijos, bendrastatybiniai darbai ir inžineriniai tinklai yra atlikti darbai, t.y. užaktuota 2 vnt. apsauginės, gaisrinės signalizacijos bei kitų silpnų srovių tinklų, nors faktiškai nesumontuota nei viena sistema pilnai, t.y. apsauginės signalizacijos įrengtas tik kabelynas, gaisrinės signalizacijos visiškai nėra, televizijos ir kompiuterinio tinklo įrengtas tik kabelynas - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro viso – 21.085,80 Lt su PVM, bei pasirašė 2009-03-23 išrašytą tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą serijos M0B Nr. 007, viso 228.495,00 Lt sumai, į kurią įtraukė faktiškai neatliktų darbų sumą- 21.085,80 Lt. bei 2009-03-23 pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę, nurodydamas joje tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad neva buvo įrengtos gaisrinės signalizacijos, tokiu būdu viso peraktavo darbų už – 136.528,42 Lt. su PVM UAB „Mobita“ naudai.
A. V. A. Č. buvo kaltinamas, kad šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d.
B. B. buvo kaltinama tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus ir dėl to padarė didelės žalos, o būtent: ji buvo kaltinama tuo, kad ji, laikotarpiu nuo 2007-05-08 iki 2009-11-26, būdama UAB „Tukompa“, įmonės kodas 120770956, registruota Algirdo g. 9, Vilniuje, vyriausioji inžiniere ir nuo 2008-04-21 AB “Tukompa” direktoriaus R. S. įsakymu Nr. 1-11 būdama paskirta pastato-tarnybinio vasarnamio Turniškių g. 9, Vilniuje, techninė prižiūrėtoja, pagal 2008-09-29 statybos rangos sutartį Nr. 479-1 tarp AB „Tukompa“ ir UAB „Mobita“, laikotarpiu nuo 2008-10-21 iki 2009-03-24, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrus dokumentus – atliktų darbų aktus, t.y. 2008-10-21 atliktų darbų akte Nr. 479-1 pasirašė grafoje „AB „Tukompa“ vyriausioji inžinierė“, patvirtindama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad rekonstrukcijos, bendrastatybiniai darbai ir inžineriniai tinklai yra atlikti, t.y. neva atlikta ir užaktuota 100 m² langų demontavimo darbų, nors faktiškai demontuota langų tik 78 m² - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 4230,38 Lt. su PVM; užaktuota neva atlikta 176 m² durų demontavimo darbų, nors faktiškai demontuota durų tik 70,10 m²- skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro -2.582,24 Lt su PVM; bei pasirašė UAB „Mobita“ darbų vadovo A. Č. 2008-10-21 išrašytą tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą, serija M0B Nr. 00291, viso 145.295,00 Lt sumai, kurioje buvo įtraukti faktiškai neatliktų darbų sumą 6812,62 Lt, 2008-10-22 pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę, kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantis duomenys apie tai, kad neva buvo demontuoti langai ir durys;
tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2008-11-24 atliktų darbų akte Nr. 479-2 pasirašė grafoje užsakovas „AB „Tukompa“, patvirtindama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad rekonstrukcijos, bendrastatybiniai darbai ir inžineriniai tinklai yra atlikti, t.y. neva atlikta ir užaktuota 60 m² langų demontavimo darbų, nors faktiškai demontuotų langų nebuvo - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 11537,41 Lt su PVM; bei pasirašė UAB „Mobita“ darbų vadovo A. Č. 2008-11-24 išrašytą tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą, serija M0B Nr. 00295, viso 216.196,00 Lt sumai, kurioje buvo įtraukta faktiškai neatliktų darbų suma- 11537,41 Lt. bei 2008-11-24 pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę, kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad neva buvo demontuoti langai;
tęsdama nusikalstamą veiką, ji, 2008-12-18 atliktų darbų akte 479-3 pasirašė grafoje užsakovas „AB „Tukompa“ parašu patvirtindama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad rekonstrukcijos, bendrastatybiniai darbai ir inžineriniai tinklai yra atlikti darbai - t.y. užaktuota 112 kg. ugniai atsparų dažų Unitherm, kurių kaina sudaro – 5716,48 su PVM, bei pasirašė UAB „Mobita“ darbų vadovo A. Č. 2008-12-18 išrašytą tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą serijos MBT Nr. 00299, viso 226.306,00 Lt sumai, kurioje buvo įtraukta faktiškai neatliktų darbų suma- 5716,48 Lt. bei 2009-01-22 pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę, kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad neva buvo nudažytos metalo konstrukcijos Ugniui atspariais dažais;
tęsdama nusikalstamą veiką, ji, 2009-01-22 atliktų darbų akte Nr. 479-4 pasirašė grafoje užsakovas „AB „Tukompa“ savo parašu patvirtindama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad rekonstrukcijos, bendrastatybiniai darbai ir inžineriniai tinklai yra atlikti darbai, t.y. užaktuota 30 kW sumontuotų konvektorių šildymui, nors faktiškai nesumontuota visai nieko (0 kW) - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 25.762,50 Lt su PVM; užaktuota 6 vnt. kolektoriaus spintų paruoštose nišose, nors faktiškai nesumontuota visiškai nieko (0 vnt.) - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 12.400,86 Lt su PVM; užaktuota 2 vnt. centrinio dulkių siurblio sistemų su pačiais dulkių siurbliais, nors faktiškai sumontuotas tik PVC vamzdynas dulkių siurblių sistemai, o pačių dulkių siurblių nėra - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 21.417,80 Lt su PVM, bei pasirašė UAB „Mobita“ darbų vadovo A. Č. 2009-01-22 išrašytą tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą serijos M0B Nr. 004, viso 186.430,00 Lt sumai, kurioje buvo įtraukta faktiškai neatliktų darbų suma- 59.581,16 Lt. bei 2008-11-24 pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę, kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad neva buvo sumontuoti mechanizmai;
tęsdama nusikalstamą veiką, ji, 2009-02-23 atliktų darbų akte Nr. 479-5 pasirašė grafoje užsakovas „AB „Tukompa“ savo parašu patvirtindama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad rekonstrukcijos, bendrastatybiniai darbai ir inžineriniai tinklai yra atlikti darbai, t.y. užaktuota 1 centrinio dulkių siurblio sistema su pačiais dulkių siurbliais, nors faktiškai sumontuotas tik PVC vamzdynas dulkių siurblių sistemai, o pačių dulkių siurblių nėra - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 10.708,89 Lt su PVM; užaktavo 2 vnt. apsauginės, gaisrinės signalizacijos bei kitų silpnų srovių tinklų, nors faktiškai nesumontuota nei viena sistema pilnai, t.y. apsauginės signalizacijos įrengtas tik kabelynas, gaisrinės signalizacijos visiškai nėra, televizijos ir kompiuterinio tinklo įrengtas tik kabelynas - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro viso 21.085,80 Lt su PVM, bei pasirašė UAB „Mobita“ darbų vadovo A. Č. 2009-02-23 išrašytą tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą serijos M0B Nr. 006, viso 184.953,00 Lt sumai, kurioje buvo įtraukta faktiškai neatliktų darbų suma- 31.794,69 Lt. bei 2008-11-24 pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę, kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad neva buvo įrengtos gaisrinės signalizacijos;
tęsdama nusikalstamą veiką, ji, 2009-03-24 atliktų darbų akte Nr. 479-6 pasirašė grafoje užsakovas „AB „Tukompa“ savo parašu patvirtindama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad rekonstrukcijos, bendrastatybiniai darbai ir inžineriniai tinklai yra atlikti darbai, t.y. užaktuota 2 vnt. apsauginės, gaisrinės signalizacijos bei kitų silpnų srovių tinklų, nors faktiškai nesumontuota nei viena sistema pilnai, t.y. apsauginės signalizacijos įrengtas tik kabelynas, gaisrinės signalizacijos visiškai nėra, televizijos ir kompiuterinio tinklo įrengtas tik kabelynas - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro viso -21.085,80 Lt su PVM, bei pasirašė UAB „Mobita“ darbų vadovo A. Č. 2009-03-23 išrašytą tikrovės neatitinkančią PVM sąskaitą faktūrą serijos M0B Nr. 007, viso 228.495,00 Lt sumai, kurioje buvo įtraukta faktiškai neatliktų darbų suma- 21.085,80 Lt. bei 2009-03-23 pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę, kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad neva buvo įrengtos gaisrinės signalizacijos, tokiu būdu viso peraktuota darbų už – 136.528,42 Lt. su PVM UAB „Mobita“ naudai.
B. B. buvo kaltinama, kad šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d.
Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o būtent: ji buvo kaltinama tuo, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, t.y. nuo 2007-05-08 iki 2009-11-26, būdama AB „Tukompa“, įmonės kodas 120770956, registruota Algirdo g. 9, Vilniuje, vyriausiąja inžiniere, 1998-02-02 valdybos posėdžio protokolu Nr.4 patvirtintus vyriausiojo inžinieriaus pareiginius nuostatus 12. p. būdama atsakinga už „ kontroliavimą, kad būtų laikomasi gamybos technologinių reikalavimų, operatyviai išaiškinami bei pašalinami jų pažeidimai“, nuostatų 15 p. už „ kontroliavimą gamybos padalinių ir atskirų vykdytojų darbą“, nuostatų 23 p. už „ kontroliavimą sutarčių su inžinierinių paslaugų, projektavimo įmonėmis realizavimą, priimti jų atliktą darbą“ ir nuo 2008-04-21 AB “Tukompa” direktoriaus R. S. įsakymu Nr. 1-11 buvo paskirta pastato-tarnybinio vasarnamio Turniškių g. 9, Vilniuje, techninė prižiūrėtoja, ir turėdama teisę veikti šios bendrovės vardu, pažeisdama 1998-02-02 valdybos posėdžio protokolu Nr. 4 patvirtintus vyriausiojo inžinieriaus pareiginius nuostatus 12 p; 15 p; 23 p., bei veikdama priešingais bendrovei interesais, tyčia, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ji laikotarpiu nuo 2008-10-21 iki 2009-03-24, kartu UAB „Mobita“ darbų vadovu A. V. Č., į atliktų darbų aktus 2008-10-21 479-1, 2008-11-24 479-2, 2008-12-18 479-3, 2009-01-22 479-4, 2009-02-23 479-5, 2009-03-24 479-6, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pagal 2008-09-29 statybos rangos sutartį Nr. 479-1 rangovas „UAB „Mobita“ neva atliko daugiau darbų viso už - 136.528,42 Lt su PVM, nei faktiškai buvo padaryta, ir šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis ji patvirtino savo parašu, pasirašydama grafoje „AB „Tukompa“ vyriausioji inžinierė“, kurių pagrindu AB Tukompa“ nepagrįstai įsipareigojo UAB „Mobita“ naudai sumokėti - 136.528,42 Lt su PVM, tuo AB „Tukompa“ padarydama didelės turtinės žalos,
B. B. buvo kaltinama, kad šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d.
Juridinis asmuo UAB „Mobita“ buvo kaltinamas, kad apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: UAB „Mobita“ adresu Laisvės pr. 123, Vilniuje, įmonės kodas 123077633, buvo kaltinama, kad atstovaujama statybos darbų vadovo A. V. A. Č., kuris turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus UAB „Mobita“ vardu, veikė juridinio asmens UAB „Mobita“ naudai ir interesais neteisėtai apgaulė būdu įgijo AB „Tukompa“ turtą - piniginės lėšas, padarydamas AB „Tukompa“- 136.529,22 Lt. turtinę žalą, t.y. pagal 2008-09-02 su UAB „Mobita“ direktoriaus M. B. ir AB „Tukompa“ direktoriaus R. S. pasirašytą Statybos rangos sutartį Nr.479 dėl rekonstrukcijos darbų atlikimo objekte - tarnybiniame vasarnamyje, esančiame Turniškių g. 9, Vilniuje, pagal kurią UAB „Mobita“, kaip rangovas įsipareigojo atlikti darbus, kurių kaina sudarė viso - 4.863.840,30 Lt, laikotarpiu nuo 2008-10-21 iki 2009-03-24, įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis į atliktų darbų aktus, 2008-10-21 479-1, 2008-11-24 479-2, 2008-12-18 479-3, 2009-01-22 479-4, 2009-02-23 479-5, 2009-03-24 479-6, t.y.: užaktavo 160 m² langų demontavimo, nors faktiškai demontuota tik 78 m² - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro -15.767,79 Lt su PVM; užaktavo 176 m² durų demontavimo, nors faktiškai demontuota tik 70,10 m² - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro - 2.582,25 Lt su PVM; užaktavo 112 kg ugniai atsparių dažų „Unitherm“, nors metalas tik vietomis yra nudažytas ugniai atspariais dažais, kas galėjo būti sunaudota apie 6 kg. dažų - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 5.716,48 Lt su PVM; užaktavo 30 kW sumontuotų konvektorių šildymui, nors faktiškai nesumontuota visai nieko (0 kW) - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro -25.762,80 Lt su PVM; užaktavo 6 vnt. kolektoriaus spintų paruoštose nišose, nors faktiškai nesumontuota visiškai nieko (0 vnt) - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 12.400,86 Lt su PVM; užaktavo 3 vnt. centrinio dulkių siurblio sistemų su pačiais dulkių siurbliais, nors faktiškai sumontuotas tik PVC vamzdynas dulkių siurblių sistemai, o pačių dulkių siurblių, sudarančių didelę kainą, nėra - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 32.126,64 Lt su PVM; užaktavo 4 vnt. apsauginės, gaisrinės signalizacijos bei kitų silpnų srovių tinklus, nors faktiškai nesumontuota nei viena sistema pilnai, t.y. apsauginės signalizacijos tik kabelynas įrengtas, gaisrinės signalizacijos visiškai nėra, televizijos ir kompiuterinio tinklo tik kabelynas įrengtas - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro – 42.171,60 Lt su PVM. Tokiu būdu A. V. A. Č., piktnaudžiaudamas UAB „Tukompa“ atstovų pasitikėjimu, apgaule juridinio asmens UAB „Mobita“ naudai įgijo 136.528,42 Lt svetimą, UAB „Tukompa“ priklausantį didelės vertės turtą, tuo padarydamas UAB „Tukompa“- 136.528,42 Lt. turtinę žalą.
Juridinis asmuo UAB „Mobita“ buvo kaltinamas, kad šias savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 20 str. 2 d., 182 str. 2 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, išteisindamas A. V. A. Č. ir juridinį asmenį UAB Mobita" dėl kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., nuosprendyje nurodė, kad kaltinimai A. Č., B. B. ir UAB „Mobita" kildinami iš civilinės rangos sutarties, kas rodo, kad tarp šalių buvo susiklostę civilinio pobūdžio teisiniai santykiai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nustačius, jo nuomone, įstatymams prieštaraujančias sutarties nuostatas ar netinkamą jų vykdymą, jis visų pirma turėjo spręsti šiuos klausimus civilinio proceso kodekse numatytomis priemonėmis. Tuo labiau, jog papildomi apgaulės kriterijai rodo, kad šiuo atveju apgaulės nebuvo. UAB „Mobita" buvo veikianti bendrovė, nuo prievolių nesislėpė, turto neslėpė, kitokių kliūčių UAB „Tukompa" ginti savo teises civilinio proceso priemonėmis nesudarė. Nurodė, jog svarbu ir tai, kad UAB „Tukompa" turėjo būti ir, teismo nuomone, buvo, pakankamai atidi vykdydama sutartį - jai buvo sudarytos galimybės tikrinti darbus ir jų apimtis, ką sėkmingai darė B. B. Dėl kaltinimo pagal BK 300 str. 3 d. apylinkės teismas išteisinamajame nuosprendyje nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad A. V. A. Č. ir B. B. veikė kartu susitarę, taip pat nėra pakankamai duomenų, kad padarė šį nusikaltimą. Dėl B. B. inkriminuoto kaltinimo pagal BK 228 str. apylinkės teismas nurodė, kad pastaroji dirbo privačiame juridiniame asmenyje, todėl nei B. B., nei bendrovės veikla nebuvo susijusi su viešojo intereso įgyvendinimu, o tarp dviejų privačių juridinių asmenų buvo susiklostę civiliniai rangos santykiai, todėl konstatavo, kad B. B. nėra BK 228 str. numatytos nusikalstamos veikos subjektu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo:
A. V. A. Č. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams; pagal BK 300 str. 3 d. nuteisti laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 str. ir paskirtą bausmės vykdymą atidėti 1 metams.
B. B. pripažinti kalta ir nuteisti pagal BK 300 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams bei nuteistajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą. Prašo baudžiamąją bylą pagal BK 228 str. nutraukti suėjus senaties terminui.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „Mobita“ pripažinti kalta ir nuteisti pagal BK 20 str. ir 182 str. 2 d. bei paskirti bausmę – juridinio asmens likvidavimą;
Civilinio ieškovo UAB „Tukompa“ naudai priteisti 136 528,42 Lt (39541,363 EUR) civilinį ieškinį solidariai iš A.V.A. Č., B. B. ir juridinio asmens UAB „Mobita“.
Apeliantas nurodo, kad nuosprendis dėl A. V. A. Č. išteisinimo nesant jo veiksmuose nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d.; B. B. išteisinimo nesant jos veiksmuose nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. ir 228 str. 1 d.; ir juridinio asmens UAB "Mobita" išteisinimo nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., naikintinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir priimtinas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 3 p., 329 str. 2 p.).
Šalies argumentai
Pažymi, kad teismas, išteisindamas A. V. A. Č. ir juridinį asmenį UAB „Mobita" dėl kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad kaltinimai A. Č., B. B. ir UAB „Mobita" kildinami iš civilinės rangos sutarties, kas rodo, kad tarp šalių buvo susiklostę civilinio pobūdžio teisiniai santykiai. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad kaltinimas nėra teisingas, nes dalis darbų, aktuotų kaip konvektorių ir kolektorinių spintų montavimas yra atlikti. Anot prokuroro, nors teismas nuosprendyje ir išdėstė kokioms sąlygoms esant sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai gali transformuotis į baudžiamuosius teisinius santykius, analizavo kasacinio teismo jurisprudenciją, tačiau spręsdamas A. Č. ir juridinio asmens UAB "Mobita" kaltės klausimą dėl sukčiavimo, A. Č. ir B. B. dėl dokumentų klastojimo padarė visiškai nepagrįstas išvadas, neatitinkančias kasacinio teismo suformuotos jurisprudencijos šios kategorijos baudžiamosiose bylose.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamos bylos kontekste sukčiavimas gali pasireikšti ir tuo, jog kaltininkas, turintis nukentėjusiojo pasitikėjimą (pvz., dėl nusistovėjusių ilgalaikių sutartinių santykių) ir tuo pasinaudodamas, į darbų atlikimo aktus įtraukia faktiškai neatliktus darbus, nepateiktas medžiagas - žinodamas, kad tokiu būdu jo atstovaujama bendrovė nepagristai gaus didelės vertės turtą - pinigines lėšas. Iš tokių kaltinamojo A. Č. veiksmų matyti, kad jis aiškiai buvo suinteresuotas gerinti darbdavio finansinę padėtį. Teigia, kad vertinant šiuo atveju sudarytos statybos rangos sutarties vykdymą, padaryti pažeidimai susiję su darbų atlikimo aktuose įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie atliktų darbų apimtis, kiekius, sunaudotas medžiagas, kuomet tai buvo daroma sąmoningai. Suvokiant veikos prieštaravimą teisės normoms, reglamentuojančioms statybos procesą, negali buti vertinami kaip civilinės teisės pažeidimai. Nurodo, jog šioje byloje nustatyta, kad buvo padaryti sąmoningi - tyčiniai veiksmai, dėl kurių užsakovo - UAB „Tukompa" tretiems asmenims išmokėtų piniginių sumų savanoriškas grąžinimas į įmonės sąskaitą iš trečiųjų asmenų yra neįmanomas, nes būtent rangovas - UAB „Mobita" remdamasis tikrovės neatitinkančiais darbų atlikimo aktais kreipėsi į teismą ir iš užsakovo civilinėje byloje prisiteisė bei gavo pinigines lėšas.
Prokuroro teigimu, teismas išteisindamas A. Č., B. B. ir juridinį asmenį UAB „Mobita", nepagristai nevertino ekspertės G. L. 2012 m. vasario 15 d. statybos ekspertizės akte Nr.12/02/15-02 nustatytų aplinkybių susijusių su pastatu, suabejojo ekspertės išvadomis dėl to, kad į ekspertizės darymą ekspertės G. L. iniciatyva buvo įtraukti specialistai V. L. ir M. K., kas nebuvo numatyta teismo nutartyje skiriant ekspertizę. Pažymi, kad ekspertė G. L. buvo apklausta teisme ir savo pateiktas išvadas patvirtino bei nurodė, kokia tvarka buvo atlikta ekspertizė ir gautos jos išvados, tai pat nurodė kokius skaičiavimus atliko įtraukti specialistai. Specialistė M. K. taip pat buvo apklausta teismo posėdyje, buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, paaiškino savo išvadas. Tuo tarpu vertindamas V. L. dalyvavimą teismas jau nuosprendyje nurodė, kad ekspertizės akte jo indėlis iš viso neminimas ir darė prielaidą, kad jo dalyvavimas apsiribojo techniniais klausimais. Be to, kaltinimų apimtis ir turinys A. Č., B. B. ir juridiniam asmeniui UAB „Mobita" visiškai nesisiejo su M. K. atliktu vertinimu, todėl teismas nepagristai rėmėsi vien išteisintųjų asmenų parodymais, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, jeigu teismas padarė išvadą, kad statybos ekspertizės aktas turi trūkumų ir negalima vadovautis jo išvadomis, tai byloje esant kitiems faktiniams duomenims, teismas, siekdamas išsamiai ir nešališkai ištirti inkriminuojamas aplinkybes turėjo skirti naują statybos ekspertizę.
Apeliantas pažymi, kad išteisintieji A. Č. ir B. B. aiškindami aplinkybes dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų, pirmiausiai akcentavo, kad nėra ir nebuvo pastato, esančio Turniškių g. 9, Vilniuje, inventorizacinės bylos, todėl visi specialisto, ekspertės paskaičiavimai dėl darbų apimčių, kas yra susiję su demontuotais langais, durimis yra netikslūs ir neatitinka buvusios faktinės situacijos. Tačiau bylos duomenys ir esantis teisinis reguliavimas rodo priešingai, kad jų pateiktas aiškinimas neatitinka tikrovės, kurį paneigia bylos dokumentai, eksperto, specialisto išvados ir liudytojų parodymai. Iš byloje esančio rekonstruojamo pastato projekto, bei eksperto vietoje (natūroje) apžiūrėto rekonstruojamo pastato buvo nustatyta, kad 2008 m. spalio mėn. atliktų darbų akte Nr.479-1 ir 2008 m. lapkričio mėn. atliktų darbų akte Nr.479-2 nepagrįstai nurodyta 160 m ² langų demontavimo, nes faktiškai demontuota tik 68,70 m², ir skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų bei nurodytų akte sudaro 4.230,38 Lt su PVM; 2008 spalio mėn. atliktų darbų akte Nr.479-1 nurodyta 176 m² durų demontavimo, nors faktiškai demontuota tik 70,10 m ², ir skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir nurodytų akte sudaro 2.582,24 Lt su PVM. Nors ekspertizės atlikimo metu ir nebuvo pateikta pastato inventorinė byla ir nebuvo vertinta, kas A. Č. ir B. B. tvirtinimu trukdė ekspertei tiksliai nustatyti buvusią faktinę situaciją, tačiau vertinant minėtų atliktų darbų apimtis, inventorinės bylos buvimas ypatingos reikšmės faktinės situacijos ir tiesos nustatymui neturėjo. Pirmiausiai, tai patvirtino ekspertė G. L. paaiškindama savo išvadas ir nurodydama, kad turimų duomenų bei rekonstruojamo pastato apžiūros pakako tikslioms išvadoms padaryti apie atliktų darbų apimtis; antra, kad darbų atlikimo aktuose realiai negalėjo būti demontuojamos nurodytos langų ir durų apimtys nustatė ir specialistas T. D., vertindamas atliktų darbų apimtis; trečia, kokia buvo rekonstruoti numatytame pastate - Turniškių g. 9, Vilniuje, pastato situacija, aiškiai matyti ir architekto pateiktame projekte. Pažymi, kad statybos techniniame reglamente (STR)l.0S.06:2005 Dėl statinio projektavimo nustatyta, kokie projekte privalomai turi buti dokumentai. Todėl šiuo atveju akivaizdu, kad esantis rekonstruojamo pastato projektas su faktinės situacijos konstatavimu bei pastato apžiūra vietoje, leido statybos ekspertui daryti neginčytinus skaičiavimus dėl aptariamų darbų apimčių.
Be to, prokuroro teigimu, A. Ž. parodymai, kurie anot teismo, patvirtina A. Č. ir B. B. parodymus, negali būti laikomi patikimais, kadangi prieštarauja kitų byloje apklaustų liudytojų parodymams, dėl kurių teismas visiškai nepasisakė. Pažymi, jog apklausiamas buvęs „Mobita" darbuotojas, liudytojas P. A. parodė, kad rekonstruojamo pastato rūsyje buvo apie trys patalpos ir panašiai reikiamų durų. Taigi, asmuo kuris betarpiškai atlikęs darbus pastate ir būdamas visiškai nešališkas, išteisintųjų A. Č. ir B. B. nurodytų aplinkybių nepatvirtino. Minėto liudytojo nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka ir ekspertizės akte nurodytas aplinkybes. Apeliantas pažymi, kad statybos reglamentų reikalavimų nebuvo laikytasi, į darbų atlikimo aktus buvo įrašomi (prirašomi) darbai ir medžiagos, kurie faktiškai nebuvo atlikti ir medžiagos kurios faktiškai nebuvo naudotos bei pateiktos, ir tiek rangovo, tiek užsakovo atstovų -A. Č. ir B. B. buvo pasirašomi, o vėliau šių tikrovės neatitinkančių dokumentų -atliktų darbų aktų pagrindu buvo išrašomi mokėjimo dokumentai, t.y. PVM sąskaitos-faktūros ir pateikiami užsakovui sumokėti už neva atliktus darbus.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš ekspertizės akto matyti, jog rangovas neva pateikė 112 kg ugniai atsparių dažų „Unitherm", tačiau, nustatyta, kad metalas tik vietomis buvo nudažytas ugniai atspariais dažais ir galėjo buti sunaudota apie 6 kg dažų- skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir nurodytų akte sudaro 5.716,48 Lt su PVM; A. Č. ir B. B. aiškindami aplinkybes savo parodymuose iš esmės neneigė, kad metalinės konstrukcijos buvo nedažytos ir teigė, kad dažnai buvo pristatyti į objektą ir jie buvo pas bendrovės „Mobita" darbų vykdytoją A. Ž. kabinete, tačiau pastato perdavimo užsakovui po darbų, jokios medžiagos ir kitoks joks kilnojamasis turtas bendrovei „Tukompa" nebuvo perduotas ir jis nebuvo apskaitomas bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Taip pat apklausiamas A. Ž. irgi nenurodė, kad jis butų turėjęs nurodytus dažus ir kokiu nors būdu perdavęs bendrovės „Tukompa" atstovams. Tai patvirtino ir liudytojais apklausti bendrovės „Tukompa" atsakingi asmenys - direktorius Sinkevičius bei buhalterė R.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad iš esmės analogiškai yra ir su kitais įrengimais –akte nurodyta 30 kW sumontuotų konvektorių šildymui, nors faktiškai nesumontuota visai nieko (0 kW) - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir nurodytų akte sudaro 25.762,50 Lt su PVM; akte nurodyta 6 vnt. kolektoriaus spintų paruoštose nišose, nors faktiškai nesumontuota taip pat visiškai nieko (0 vnt.) - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir nurodytų akte sudaro 12.400,86 Lt su PVM; akte nurodyta 3 vnt. centrinio dulkių siurblio sistemų su pačiais dulkių siurbliais, nors faktiškai sumontuotas tik PVC vamzdynas dulkių siurblių sistemai, o pačių dulkių siurblių, sudarančių didelę kainą, nėra - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir nurodytų akte sudaro 32.126,64 Lt su PVM; akte nurodyta 4 vnt. apsauginės, gaisrinės signalizacijos bei kitų silpnų srovių tinklai, nors faktiškai nesumontuota nei viena sistema pilnai - skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir nurodytų akte sudaro 42.171,60 Lt su PVM. Nurodo, kad pagal nustatytą tvarką, darbų atlikimo aktuose nurodytus darbus ir medžiagas buvo galima įtraukti į darbų atlikimo aktus tik tuomet, kai nurodomos medžiagos buvo realiai panaudojamos ir darbai buvo faktiškai atlikti. Šiuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Kad darbai ir medžiagos į darbų atlikimo aktus buvo prirašomi, patvirtino apklaustas liudytojas A. K.. Prokuroro teigimu, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas V. Č. ir juridinį asmenį UAB „Mobita“ pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d.
Pažymi, kad išteisintiesiems A. Č. ir B. B. nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 3 d. buvo inkriminuotos dėl to, kad jie kaltinimuose nurodytu laikotarpiu, žinodami, kad darbų atlikimo aktuose Nr.479-1 - Nr.479-6 yra kaltinamojo A. Č. įrašyti darbai, medžiagos ir mechanizmai, kurie realiai nebuvo atlikti ir panaudoti pastato, esančio Turniškių g. 9, Vilniuje, rekonstrukcijos eigoje, ir kurių pagrindu bendrovė „Mobita“ neturi teisės iš bendrovės „Tukompa" gauti piniginio apmokėjimo, sąmoningai pasirašė šiuos darbų atlikimo aktus bei šių dokumentų pagrindu tikrovės neatitinkančius (melagingus) duomenis įtraukė į PVM sąskaitas - faktūras, jas pasirašė ir pateikė bendrovei „Tukompa" apmokėjimui, tokiu būdu kaltinamieji dokumentus klastojo intelektualiai įrašydami melagingą informaciją apie atliktus darbus, medžiagas ir mechanizmus, kurie tikrovėje nebuvo atlikti. Akivaizdu, kad jie tai darė tyčia.
Nurodo, kad šiuo atveju Valstybės įgaliotos institucijos B. B. buvo suteikta teisė teikti viešąsias paslaugas priimant atliktus statybos darbus, t.y. ji įgavo įgalinimus spręsti klausimus, susijusius su juridinio asmens veikla, santykiais su trečiaisiais asmenimis, kurių pasekoje galėjo atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus, sukuriančius, keičiančius ar naikinančius juridinio asmens teises ir pareigas. Taigi, esant tokiam teisiniam reguliavimui B. B. veiksmai pagal BPK 228 str. 1 d. buvo kvalifikuoti teisingai, todėl apylinkės teismas ją išteisino nepagrįstai. Be to, atkreipia dėmesį į tai, jog bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatytos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės, kurios procesą daro negalimą, nes B. B. inkriminuota nusikalstama veika galimai buvo padaryta laikotarpiu nuo 2008 m. spalio iki 2009 m. balandžio, todėl teismas nuosprendžiu turėjo nutraukti baudžiamąjį procesą B. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d., suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, jog apylinkės teismas, išteisindamas juridinį asmenį UAB „Mobita“ pagal BK 182 str. 2 d., motyvavo tuo, kad nepadaryta nusikalstama veika. Anot apelianto, byloje esantys įrodymai leidžia pagrįstai manyti, kad V. Č. veikdamas UAB „Mobita" vardu padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d. Todėl įvertinus tas aplinkybes, kad UAB „Tukompa“ turtas-piniginės lėšos pagal išrašytus darbų atlikimo aktus, kurie realiai nebuvo atlikti buvo perduotas juridinio asmens - UAB „Mobita“ naudai, tokiu būdu akivaizdu, kad V. Č. veikė juridinio asmens interesais ir to pasekoje baudžiamoji atsakomybė kyla ir juridiniam asmeniui UAB „Mobita“ už turto įgijimą apgaule, t.y. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., padarymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį jo skundą tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
BPK 20 straipsnyje 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, apklausęs patrauktus baudžiamojon atsakomybėn A.V.A. Č. ir B. B., liudytojus V. Š., R. S., A. Ž., I. B., P. A., K. K., L. K., S. S., D. Z., N. R., A. K., V. D., specialistą T. D., ekspertę G. L. padarė išvadą, kad konstatuotos faktinės aplinkybės A.V.A. Č. atžvilgiu pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., B. B. atžvilgiu pagal BK 300 str. 3 d., 228 str. 1 d., UAB „Mobita“ atžvilgiu pagal 20 str. 2 d., 182 str. 2 d. aprašytų nusikalstamų veikų sudėties neatitinka, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Konstatavo, jog tarp šalių yra susiklostę civilinio pobūdžio teisiniai santykiai.
Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad sukčiavimas gali pasireikšti ir tuo, jog kaltininkas, turintis nukentėjusiojo pasitikėjimą dėl nusistovėjusių ilgalaikių sutartinių santykių ir tuo pasinaudodamas, į darbų atlikimo aktus įtraukia faktiškai neatliktus darbus, nepateiktas medžiagas - žinodamas, kad tokiu būdu jo atstovaujama bendrovė nepagristai gaus didelės vertės turtą - pinigines lėšas, kad iš A. Č. veiksmų matyti, jog jis aiškiai buvo suinteresuotas gerinti darbdavio finansinę padėtį, kad vertinant šiuo atveju sudarytos statybos rangos sutarties vykdymą, padaryti pažeidimai susiję su darbų atlikimo aktuose įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie atliktų darbų apimtis, kiekius, sunaudotas medžiagas, kuomet tai buvo daroma sąmoningai.
BK 182 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto arba teisės į turtą įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą savo ar kitų asmenų naudai apgaule. Darant šį nusikaltimą apgaulė panaudojama, siekiant suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie dėl suklydimo, apgaulės paveikti, savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-255/2012). Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010).
BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – tyčia bei šios veikos padarymo būdas – apgaulė, kaip ir kiti nusikalstamos veikos požymiai, turi būti konstatuojami jų buvimą pagrindus patikimais įrodymais, ištirtais ir įvertintais laikantis BPK 20 straipsnio nuostatų.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų kaltinimas A. Č. bei UAB „Mobita“ pagal BK 182 str. 2 d. kyla iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reguliuojamų teisinių santykių. AB „Tukompa“, atstovaujama R. S. ir UAB „Mobita“, atstovaujama direktoriaus M. B. 2008 m. rugsėjo 29 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 479, pagal kurią UAB „Mobita“ įsipareigojo atlikti pastato esančio Vilniuje, Turniškių g. 9, rekonstrukciją. Šalių susitarimu nustatyta sutarties kaina – 4 863 840,30 Lt su PVM, sutarties priedu Nr.1 buvo patvirtinta objekto rekonstrukcijos sąmata. Iš byloje esančių duomenims matyti, jog šios bendrovės bendradarbiauja jau ne pirmą kartą. Be to, iš pastarosios rangos sutarties akivaizdu, jog sutartis buvo sudaryta tarp dviejų privačių juridinių asmenų, abiejų sutartis šalių teisinis statusas yra uždaroji akcinė bendrovė. Kaip visiškai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas rangos sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis rangos santykius, todėl visiems iš sutarties kylantiems ginčams spręsti pirmiausiai taikytinos civilinės teisės normos, išskyrus atvejus kai vykdant sutartį būtų buvusi panaudota apgaulė.
Nors prokuroras savo skunde nurodo, kad A. Č., turėdamas nukentėjusiojo pasitikėjimą dėl nusistovėjusių ilgalaikių sutartinių santykių tuo pasinaudojo, kad jis buvo suinteresuotas gerinti darbdavio finansinę padėtį, tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių šiuos apelianto teiginius.
Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu A. Č. ir B. B. paaiškino, kad demontuojamų langų ir durų kiekius jie tikrino. Byloje nėra duomenų, jog pastarieji asmenys būtų susitarę klastoti aktus, taip pat nėra duomenų, kad dokumentus jie klastojo veikdami kartu susitarę. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie galėtų paneigti šiuos baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų parodymus. Pažymėtina, kad apgaulei taikomas esmingas kriterijus, t.y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jeigu asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Byloje, kurioje kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius šių kriterijų, prioritetas teikiamas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Č. bei juridiniam asmeniui UAB „Mobita“ pareikštame kaltinime apgaulė aprašyta kaip A. Č. veiksmai, kuriais jis į atliktų darbų aktus įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktus darbus, kurie iš tiesų nebuvo atlikti, šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis jis įtraukė į PVM sąskaitas – faktūras ir pateikė jas apmokėti. O būtent: užaktuota 160 m² langų demontavimo, nors faktiškai demontuota tik 78 m² (skirtumą sudaro 4 230,38 Lt su PVM); užaktuota 176 m² durų demontavimo, nors faktiškai demontuota tik 70,10 m² (skirtumą sudaro -2 582,24 Lt su PVM); užaktuota 112 kg ugniai atsparių dažų Unitherm, metalas vietomis yra nudažytas ugniai atspariais dažais, kas galėjo būti sunaudota apie 6 kg., (skirtumą sudaro – 5 716,48 Lt su PVM); užaktuota 30 kW sumontuotų konvektorių šildymui, nors faktiškai nesumontuota visai nieko (skirtumą sudaro – 25 762,50 Lt su PVM); užaktuota 6 vnt. kolektoriaus spintų paruoštose nišose, nors faktiškai nesumontuota visiškai nieko (0 vnt) (skirtumą sudaro – 12 400,86 Lt su PVM); užaktuota 3 vnt. centrinio dulkių siurblio sistemų su pačiais dulkių siurbliais, nors faktiškai sumontuotas tik PVC vamzdynas dulkių siurblių sistemai, o pačių dulkių siurblių, sudarančių didelę kainą, nėra (skirtumą sudaro – 32 126,64 Lt su PVM); užaktuota 4 vnt. apsauginės, gaisrinės signalizacijos bei kitų silpnų srovių tinklai, nors faktiškai nesumontuota nei viena sistema pilnai, t.y. apsauginės signalizacijos įrengtas tik kabelynas, gaisrinės signalizacijos visiškai nėra, televizijos ir kompiuterinio tinklo įrengtas tik kabelynas ( skirtumą sudaro – 42 171,60 Lt su PVM). Viso neatliktų darbų užaktuota už 136 528,42 Lt su PVM.
Nors apelianto teigimu, buvo padaryti sąmoningi – tyčiniai veiksmai, tačiau ikiteisminio bylos tyrimo bei apklausos apylinkės teisme metu A. Č. paaiškino, projekto rekonstrukcijos sąmata buvo daroma iš pateiktos medžiagos, t.y. iš pateiktos architektūrinės ir konstrukcinės projekto dalies. Pastato inventorinės bylos su išmatavimais, brėžiniais, planais nebuvo. Nurodė, kad projekte nebuvo nurodyta, kiek ir ko reikės demontuoti, tiesiog buvo nurodyta pastato rekonstrukcija ir naujas vaizdas, kuris turėjo būti po rekonstrukcijos. A. Č. paaiškino, jog prieš sudarant sąmatą jis daug kartų buvo nuvykęs į objektą, kadangi jam reikėjo pradinių duomenų. Sąmatą sudarinėjo jis pats, pasitardamas su kitais darbų vadovais. Parodė, kad sudarytą sąmatą žiūrėjo ir vertino daug žmonių, tame tarpe ir Turto fondo atstovas. Sąmatoje buvo stambinimai tų projekto dalių, kurių negalima tiksliai įvertinti. Padaryta sąmata buvo pateikta konkursui, kurį jų bendrovė laimėjo. Nurodė, kad po to kai buvo laimėtas konkursas, iš pradžių vyko statybvietės paruošimo darbai, po to ardymo darbai ir kartu prasidėjo angų griovimo, stogo konstrukcijų montavimo, mūrijimo darbai. Pažymėjo, jog pastatas buvo specifinis, darbo eigoje teko keisti projektą. Jis surašydavo faktinį atliktų darbų aktą, neatliktų darbų neaktavo. Nurodė, jog vykdant rekonstravimo darbus yra laikomasis finansinio plano, yra terminai ir šie dokumentai yra svarbiausi, reikia tilpti į šiuos dydžius. Siekiant neviršyti finansinio grafiko, kai kurie atlikti darbai nebuvo aktuojami tą mėnesį, o buvo perkeliami į kito mėnesio aktą. Į statybos objektą atvežtos medžiagos buvo aktuojamos, t.y. į aktą buvo įrašoma atvežta medžiaga, o jei ji buvo panaudota, įrašomi darbai. Atliktų darbų aktas buvo pasirašomas patvirtinant, kad medžiaga yra statybos vietoje. Paaiškino, jog medžiagos buvo rūsyje. Darbų atlikimo aktus kartais užveždavo pasirašyti į UAB „Tukompa“. Dėl demontuojamų langų ir durų kiekio A. Č. paaiškino, kad šie plotai buvo nustatyti iš anksto, apžiūrint vietoje, dar nežinant, kad būtent jų bendrovė laimės konkursą. Architektūrinėje dalyje buvo nurodytas naujų langų plotas apie 254 m², tačiau demontuojamų langų kiekis nurodytas nebuvo. Buvo tik pažymėti punktyrais kirtimai ant nešančių sienų. Turėdamas architektūrinį vaizdą, žiūrėjo į fasadą, lygino fasadą ir architektūrinį projektą, matavo ir matė, kur reiks mūryti, kur griauti. Taip buvo paskaičiuoti visi darbai. Nurodė, kad rūsyje buvo 14 sandėliukų, kurių planuose nebuvo, kiekvienas turėjo duris, kurias, kaip ir pačius sandėliukus reikėjo išmontuoti (t.9, b.l.9-13; t.11, b.l.23-24).
Ikiteisminio bylos tyrimo bei apklausos apylinkės teisme metu B. B. paaiškino, kad pastato inventorinės bylos nebuvo. Paaiškino, kad UAB „Mobita“ laimėjus konkursą statybos rangos sutartis bei laimėjusios bendrovės pateikta sąmata buvo derinama su Turto fondu. Nurodė, jog ji dažnai vyko į objektą ir tikrino atliktus darbus. Paaiškino, kad ji vizuodavo atliktų darbų aktus ir sąskaitas faktūras. B. B. parodė, kad atliktų darbų aktus surašydavo A. Č. ir perduodavo jai patikrinti. Patikrinus aktus, ji perduodavo juos direktoriui. Ji atliko tik techninį darbą, pasirašydavo direktorius. Nurodė, jog ji buvo įsitikinusi, kad procentiniu atžvilgiu atlikti darbai atitinka faktą. 2009 m. balandžio mėn. direktorius pranešė, kad statybos stabdomos, kadangi buvo įsiskolinimai UAB “Mobita”. Buvo prašoma pastatą užkonservuoti, nuspręsta angas uždengti skydais. Nurodė, kad dažai bei kitos medžiagos buvo sudėtos mansardoje. Konservuojant objektą buvo priimtas sprendimas palikti medžiagas objekte. Parodė, jog ji jokių dokumentų neklastojo, taip pat nieko klastoti nesitarė ir su A. Č.
Žemesnės instancijos teismas
B. B. taip pat nurodė, jog ji prisimena, kad demontuoti langai buvo sustatyti lauke ir pasiėmusi ruletę ji paskaičiavo, kiek langų buvo demontuota. B. B. patvirtino, jog skaičiai atitiko nurodytus aktuose. Taip pat nurodė, kad ugniai atsparūs dažai buvo objekte, objekto konservavimo metu dažai buvo palikti rūsyje. Dalis metalinių konstrukcijų buvo dažyta, prieš dedant stogo dangą buvo dažytos konstrukcijos. Nurodė, kad buvo sumontuoti vamzdžiai visai šildymo sistemai, bendras kiekis buvo paskaičiuotas pagal kvadratūrą ir kubatūrą. Buvo sumontuoti tik dulkių nusiurbimo vamzdynai, dulkių siurbliai statomi pačiame gale. Buvo numatyta sumontuos 8 kolektorių spintos. Silpnos srovės vedžiojamos kartu su elektra. Aktuota tik keturios sistemos nuo kompleksinio įkainio. Konservuojant objektą, rangos sutartis nebuvo nutraukta, interjero projektas buvo daromas, kai vyko statybos (t.9. b.l.40-47; t.10, b.l.24-25).
Šiuos parodymus patvirtina ir apylinkės teisme apklausto liudytojo A. Ž. paaiškinimai, jog ekspertai neįvertino, kad rūsyje buvo pridaryta daug sandėliukų, dėl to durų kiekis buvo didelis, taip pat neatsižvelgė ir į realų langų kiekį. Buvo keičiami langai, jų dydžiai, keitėsi kiekiai, nes vieni buvo panaikinti, kiti padidinti ar pamažinti. Atliekant stogo darbus, buvo padaryta daugiau darbų, nei nurodyta žurnale ir sąmatoje (t.10, b.l.182).
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vertinant demontuotų langų ir durų darbų apimtis inventorinės bylos buvimas ypatingos reikšmės faktinės situacijos ir tiesos nustatymui neturėjo. Šį faktą patvirtino ekspertė G. L. savo išvadose, nurodydama, kad turimų duomenų bei rekonstruojamo pastato apžiūros pakako tikslioms išvados padaryti. Specialistas T. D. nustatė, jog darbų atlikimo aktuose realiai negalėjo būti nurodytos tokios demontuojamų langų ir durų apimtys. Pastato būklė buvo matyti iš architekto pateikto projekto, kuriame nurodyta, kur ir kokie langai, durys buvo, kokie yra architekto sprendimai, kurs bus papildomai iškertamos langų angos, padidinami ar užmūrijami langai, kur planuojam griauti sienas ar statyti duris ir pan.
Patikrinus bei įvertinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad patikimų duomenų apie pastato faktinę būklę prieš rekonstrukciją nebuvo. Nustatyta, jog ekspertizė buvo daryta realiai neturint pirminių duomenų kaip atrodė objektas iki rekonstrukcijos. Kaip matyti iš apklaustų asmenų duomenų inventorinės pastato bylos nebuvo. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad vykdant rekonstrukcijos darbus į atliktų darbų aktus buvo įrašomi kiekiai iš sąmatos. Byloje nėra pakankamai duomenų, jog A. Č. tyčia panaudodamas apgaulę į atliktų darbų aktus įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie atliktus darbus, kurie iš tiesų nebuvo atlikti, šiuos duomenis įtraukė į PVM sąskaitas – faktūras ir pateikė jas apmokėti. Tuo labiau, jog šiuos A. Č. duomenis tikrino ir UAB „Tukompa“ atstovė B. B. ir juos patvirtindavo savo viza. Svarbu pažymėti ir tai, kad užsakovui nebuvo sudaromos jokios kliūtys tikrinti darbų apimtis, kokybę ir pan. Šiuo konkrečiu atveju negalima neabejotinai konstatuoti apgaulės fakto buvimą. UAB „Mobita“ buvo veikianti bendrovė, nuo prievolių nesislėpė, turto neslėpė, kitokių kliūčių UAB „Tukompa“ ginti savo teises civilinio proceso priemonėmis nesudarė. Pažymėtina, kad UAB „Tukompa“ atstovai turėjo būti pakankamai atidūs vykdydami sutartį – jiems buvo sudarytos galimybės tikrinti darbus ir jų apimtis, ką sėkmingai darė B. B.. Atliktos ekspertizės akto išvadų 10 p. nurodyta, kad įvardinti neatitikimai galėjo būti UAB „Tukompa“ nustatyti tinkamai priimant darbus pagal UAB „Mobita“ ir UAB „Tukompa“ pasirašytus atliktų darbų aktus. Ne mažiau svarbi yra ir byloje nustatyta aplinkybė, jog rangovas UAB „Mobita“ kreipėsi į teismą dėl atliktų darbų apmokėjimo ir sudarius taikos sutartį iš užsakovo UAB „Tukompa“ civilinėje byloje prisiteisė pinigines lėšas. Todėl visiškai sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad aktuose nurodytos demontuotų langų ir durų apimtys atitinka realiai atliktus darbus.
Nors apeliantas skunde nurodo, kad A. Č. buvo suinteresuotas gerinti darbdavio finansinę padėtį, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad rangovas, t.y. UAB „Mobita“, buvo parinktas konkurso būdu, todėl A. Č. nebuvo jokio tikslo nepagrįstai didinti sutarties kainą, kadangi neteisingai nurodžius kainą konkurso komisija galėjo palyginti juos su kitų konkurse dalyvavusių įmonių pasiūlymais ir nustatyti neatitikimus, o padidinusi kainą bendrovė konkurso galėjo ir nelaimėti.
Dėl apeliaciniame skunde iš dėstytų argumentų, kad teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik išteisintųjų parodymais, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi ir neprivalo duoti teisingų parodymų, kad teismas siekdamas išsamiai ir nešališkai ištirti inkriminuojamas veikas turėjo skirti naują statybos ekspertizę. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš byloje esančių teismo protokolų matyti, kad apylinkės teismas bylos nagrinėjimo teisme metu apklausė ne tik patrauktus baudžiamojon atsakomybėn A. Č. ir B. B., bet ir liudytojus: V. Š., R. S., A. Ž., I. B., P. A., K. K., L. K., S. S., D. Z., N. R., A. K., V. D., specialistą T. D., ekspertę G. L.. Teismas išsamiai pasisakė dėl ankščiau paminėtų liudytojų, specialisto ir teismo ekspertės duotų parodymų, jų svarbos ir sąsajos su pareikštais kaltinimais. Motyvuotai pasisakė, kodėl vienų asmenų parodymais vadovaujasi, o kitų asmenų parodymus atmeta kaip nereikšmingus bei nesusijusius su byloje pareikštais kaltinimais. Šios teismo išvados yra pagrįstos. Apylinkės teismas aiškiai nurodė, kuriais liudytojų parodymais vadovaujasi ir tai nėra vien tik išteisintųjų parodymai, kuriais, anot apelianto, vadovavosi apylinkės teismas.
Nors prokuroro teigimu, teismas išteisindamas A. Č., B. B. ir juridinį asmenį UAB „Mobita", nepagristai nevertino ekspertės G. L. 2012 m. vasario 15 d. statybos ekspertizės akte Nr.12/02/15-02 nustatytų aplinkybių susijusių su pastatu, suabejojo ekspertės išvadomis dėl to, kad į ekspertizės darymą ekspertės G. L. iniciatyva buvo įtraukti specialistai V. L. ir M. K., kas nebuvo numatyta teismo nutartyje skiriant ekspertizę, tačiau pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė, kad nors byloje esantis ekspertizės aktas sunkiai įvertinamas, teismui kilo abejones dėl galimumo dalyvauti atliekant ekspertizę ne ekspertams, o specialistams M. K. bei V. L., todėl ekspertizės išvadomis teismas remiasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti, teismo patikimais įvertinti įrodymai. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos 2012 m. vasario 15 d. statybos techninė ekspertizė teismo ekspertės G. L. buvo daryta realiai neturint pirminių duomenų apie pastato būklę (neturint duomenų kaip objektas atrodė iki rekonstrukcijos), be to, ekspertizė buvo atlikti praėjus maždaug 3 metams po atliktų rekonstravimo darbų.
Šiuo metu pastatas dėl kurio rekonstrukcijos darbų atlikimo iškelta baudžiamoji byla yra užbaigtas rekonstruoti ir šiuo metu naudojamas pagal paskirtį, visi rekonstrukcijos darbai, kurie analizuojami šioje baudžiamojoje byloje buvo atliekami 2008 – 2009 metais. Išanalizavus visus byloje esančius duomenis laikytina, kad apylinkės eismas visiškai pagrįstai neskyrė naujos statybos ekspertizės. Dėl to yra pagrindas laikyti, kad skirti naują pakartotinę ekspertizę, kaip to reikalauja prokuroras nėra tikslinga iš šiuo metu.
Apeliantas savo skunde nurodo, kad liudytojo A. Ž. parodymai negali būti vertinami patikimais ir patvirtinančiais A. Č. ir B. B. parodymus, kadangi jis buvo UAB „Mobita“ darbų vadovas, kad pastarojo liudytojo parodymai prieštarauja liudytojo P. A. parodymams. Patikrinus byloje esančius P. A. parodymus konstatuotina, jog jie iš esmės neprieštarauja liudytojo A. Ž. parodymams. Liudytojas P. A. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nurodė, kad jis dirbo UAB „Mobita“ darbų vadovu, vykdė instaliacinius darbus (buvo atsakingas už elektros darbus). Liudytojas nurodė, kad visi atlikti instaliaciniai darbai buvo įrašomi statybos darbų žurnale. Nurodė, kad žurnale įrašyti dabų kiekiai atitinka tikrovę, kadangi jis pats asmeniškai atlikinėjo šiuos darbus, o B. B. atvažiavusi į vietą apžiūrėdavo ir žurnale pasirašydavo (t.5., b.l.120-124). Taigi nustatyta, kad jokių esmingų prieštaravimų prokuroro nurodytų liudytojų parodymuose nėra, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Apelianto teigimu, rangovas neva pateikė 112 kg ugniai atsparių dažų „Unitherm“ , tačiau iš ekspertizės akto matyti, jog metalas dažytas tik vietomis tokiais ugniai atspariais dažais ir galėjo būti sunaudota tik 6 kg dažų, skirtumas tarp faktiškai atliktų darbų ir aktavimo sudaro 5 716 Lt su PVM. Apeliantas taip pat nurodo, kad pastato perdavimo po konservavimo darbų, jokios medžiagos ir kitas turtas UAB „Tukompa“ nebuvo perduotas ir jis nebuvo apskaitomas bedrovės buhalterinėje apskaitoje, kad šiuos duomenis patvirtino UAB „Tukompa“ direktorius Sinkevičius bei buhalterė R. Nurodo, kad analogiška situacija yra su konvektoriais šildymui, užaktuota 30 kW sumontuotų konvektorių šildymui, nors faktiškai nėra sumontuota nieko, skirtumas sudaro 25 762,50 Lt su PVM; užaktuota 6 vnt. kolektoriaus spintų paruoštuose nišose, nors faktiškai nieko nesumontuota skirtumas 12 40086 Lt su PVM; užaktuota 3 vnt. centrinio dulkių siurblio sistemų su pačiais dulkių siurbliais, nors faktiškai sumontuotas tik PVC vamzdynas dulkių siurblių sistemai, o pačių dulkių siurblių nėra, skirtumas – 32 126,64 Lt su PVM; užaktuota 4 vnt. apsauginės gaisrinės signalizacijos bei kitų silpnų srovių tinklai, nors faktiškai nesumontuota nei viena sistema pilnai, t.y. apsauginės signalizacijos tik kabelynas įrengtas, gaisrinės signalizacijos visiškai nėra, televizijos ir kompiuterio tinklo tik kabelynas, skirtumas – 42 171, 60 Lt su PVM.
Iš byloje esančio 2008 gruodžio mėnesio atliktų darbų akto Nr. 479-3 44 matyti, kad buvo nupirkti ugniai atsparūs dažai „Unitherm“, 112 kg., kurių kaina 4 032 Lt. Šie dažai aktuoti kaip medžiaga, nes nei darbas juos dažant, nei kokie nors panaudoti mechanizmai akte nenurodyti. Šį faktą patvirtina A. Č. bei liudytojo A. Ž. parodymai. Ekspertė G. L. savo išvadoje taip pat nurodė, kad vietomis metalo konstrukcijos dažytos ugniai atspariais dažais (3 t., b.l.23). Pažymėtina, kad nuo dažų įrašymo į aktą ir sumokėjimo rangovui už juos momento, šie dažai kaip medžiaga tapo užsakovo nuosavybe. Užsakovui sustabdžius darbus dažai liko pastarojo žinioje ir tik jis yra atsakingas už jų saugojimą. B. B. nurodė, kad tokių nepanaudotų medžiagų objekte buvo likę ir jos visos buvo sudėtos rūsyje ar mansardoje, o konservavimo metu jos buvo paliktos rūsyje. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nors konservavimo darbų patikrinimo ir priėmimo akte bei objekto perdavimo – priėmimo akte (3 t., b.l.73-75) nėra nurodyta, kad perduodant objektą buvo perduodamos kokios nors medžiagos, tačiau tai daryti nebuvo būtina, kadangi visos medžiagos buvo įrašytos į darbų atlikimo aktus. Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, jog rekonstrukcijos ir statybų metu ugniai atsparūs dažai objekte buvo ir byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad perduodant objektą užsakovui, jų objekte nebuvo. Tai, kad jie nebuvo apskaityti UAB „Tukompa“ buhalterijoje negali būti pagrindu grįsti kaltinimo A. Č. bei UAB „Mobita“ pagal BK 182 str. 2 d.
Dėl užaktuotų konvektorių šildymui, kolektoriaus spintų, centrinių dulkių siurblių sistemų su pačiais dulkių siurbliais, apsauginės, gaisrinės signalizacijos bei kitų silpnų srovių tinklų apklaustas teisme A. Č. nurodė, kad konvektoriams, dulkių siurbliams, signalizacijoms buvo nustatytas kompleksinis įkainis. Nurodė, kad statant siurblį reikia sudėti vamzdyną, išmūryti kanalus švaraus oro įsiurbimui ir dulkių išmetimui. Pažymėjo, jog vamzdžiais rūpinosi ir juos klojo UAB „Aidora“ darbuotojai, t.y. subrangovai. Dulkių siurblių montavimą jis įtraukė kaip kompleksinį įkainį, o kiek ko tiksliai reikės, nebuvo tiksliai žinoma. Į sąmatą buvo įtraukta dulkių siurbliavimo sistema. Kolektoriai buvo atvežti ir sumontuoti. Kolektorines spintas jie komplektavo patys, jos buvo nupirktos, sumontuotos ir uždengtos plokštėmis. Kabeliai signalizacijai buvo išvedžioti. Skaičiuojant sąmatą nebuvo galima paskaičiuoti, kiek reikės medžiagų ir darbo konvektoriams pastatyti, kadangi buvo mažai išeitinių duomenų. Todėl šildymo sistema buvo paskaičiuota pagal pastato kubatūrą atsižvelgiant į šilumos energijos normas. Buvo paskaičiuota, kad viso visiems butams šildyti reikia 120 kw energijos (t.11, b.l.23-24) B. B. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad buvo sumontuoti vamzdžiai visai šildymo sistemai, bendras kiekis buvo paskaičiuotas pagal kvadratūrą ir kubatūrą. Buvo sumontuoti dulkių nusiurbimo sistemos vamzdynai, o patys dulkių siurbliai turėjo būti statomi tik pačiame statybų gale. Buvo numatyta sumontuoti 8 kolektorines spintas. Silpnos srovės vedžiojamos kartu su elektra. Aktuotos tik keturios sistemos nuo kompleksinio įkainio (t.11,b.l.24-26). Liudytojas A. Ž. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad subrangovas buvo sumontavęs vamzdynus centrinei dulkių siurbimo sistemai, buvo pradėti daryti stovai, suvedžiojus vamzdynus sumontuoti pajungimo taškai, reikalingi centrinio dulkių siurblio statymui. Reikėjo atlikti tik apdailos darbus, po kurių statomas pats dulkių siurblys. Taip pat jam dirbant buvo pradėtas signalizacijos laidų vedžiojimas. Jų įmonės elektrikai vedžiojo silpnų srovių tinklų laidus (t.10. b.l.182). Liudytojas P. A. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad buvo atsakingas už elektros darbus, rengė elektros instaliacijas, silpnąsias sroves, į kurias įėjo kompiuteriniai, telefonų, televizijos tinklai. Nepamena, tačiau turėjo būti lygiagrečiai vedžiojami tiek jėgos, tiek silpnųjų srovių kabeliai. Turniškių objekte buvo išvedžioti elektros kabeliai. Atlikti darbai buvo fiksuojami statybos darbų žurnale. Jis įrašydavo elektros darbus (t.5., b.l.120-124). Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad jis dirbdamas UAB“ Aidora“ vadybininku montavo vamzdynus centriniam dulkių siurbliui 4 butams. Vamzdynas buvo vedžiojamas horizontalia grindų konstrukcija, o po to buvo užbetonuotas, sienose buvo išvesti lizdai. Medžiagas pirko jie patys. Dulkių siurblių nepirko, nors buvo numatyta, kad antrame etape už tam tikrą sumą bus įgyti dulkių siurbliai. Dulkių siurbliai įėjo į antrą etapą, juos reikia montuoti kai viskas bus įrengta, nudažytos sienos. Kaina buvo numatyta su darbais ir medžiagomis. Pirmam etapui buvo numatyti 9000 Lt, bet kadangi buvo atlikti ne visi darbai, tai kaina sumažėjo. 6000 Lt suma buvo numatyta 4 butams. Darbai buvo padaryti, pateiktas atliktų darbų aktas, išrašytos sąskaitos faktūros (t.11, b.l.11-12).
Taigi tarp UAB Aidora“ ir UAB „Mobita“ buvo pasirašyta rangos sutartis bei patvirtinta sąmata (7 t., b.l.23-27), UAB „Aidora“ įsipareigojo įrengti centrinių dulkių siurblių sistemas 6 butams už bendrą 28 200 Lt sumą. Iš PVM sąskaitos – faktūros, atliktų darbų akto ir pažymos (7 t., b.l.82-84) matyti, kad UAB „Aidora“ pateikė UAB „Mobita“ sąskaitą apmokėjimui dėl 6000 Lt, nors sąmatoje šie darbai buvo įvertinti 9000 Lt. Atliktų darbų akte nurodytos sunaudotos medžiagos. Sąmatoje centrinio dulkių sistemos montavimas buvo įvertintas 46 209,73 Lt be PVM. Atliktų darbų akte 479-4 (4 t., b.l.105) atliktas centrinių dulkių siurblių montavimo darbai įvertinti 15 03,25 Lt be PVM, o atliktų darbų akte 479-5 (4 t., b.l.109) įvertinti 7 701,62 Lt be PVM, viso 23 104,87 Lt be PVM, t.y. 50 procentų nuo sąmatinės vertės. Akivaizdu, jog UAB „Mobita“ turėjo mokėti subrangovui UAB Aidora“ už jos atliktus darbus. Pažymėtina, kad esant tęstiniam darbo pobūdžiui pinigai mokami tuo metu kai jie atliekami, o darbų pabaiga gali būti po kelių mėnesių ar net metų. Tai reiškia, kad UAB „Mobita“ turėjo atsiskaityti su UAB Aidora“ už siurblių vamzdyno montavimą ir pan.
Patikrinus bylos duomenis akivaizdu, kad darbai iki galo baigti nebuvo, neįrengti patys siurbliai, jų rozetės, nustatyta, kad siurbliai montuojami pačiame paskutiniame statybų etape, kuomet baigta galutinė apdaila. Dėl šios priežasties ir dėl to, kad statybos buvo sustabdytos, siurblių montavimas nebuvo pabaigtas. Buvo atlikta dalis montavimo darbų ir dalis jų buvo užaktuota bei apmokėta.
Patikrinus byloje esančius duomenis sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad dalis darbų buvo padaryta, todėl kaltinimo teiginys, kad kolektorinių spintų ir konvektorių faktiškai nesumontuota nieko, negali būti laikomas teisingu. Remiantis A. Č., B. B., liudytojų A. Ž., P. A., A. K. parodymais, iš dalies ekspertizės aktu bei specialisto T. D. patikros aktu, iš byloje esančių nuotraukų nustatyta, kad konvektorių ir kolektorinių spintų, centrinių dulkių siurblių ir silpnų srovių tinklo montavimo darbai vyko. Tai, kad konvektoriai kaip šildymo prietaisai, t.y. radiatoriai nebuvo sumontuoti, nereiškia, jog parengiamieji darbai jiems pastatyti nebuvo atlikti, konvektoriai turėjo būti pastatyti jai būtų pabaigti vis statybų darbai iki galo. Byloje nustatyta, kad aktuojant konvektorius buvo aktuojami ne šildymo prietaisų pastatymai, o visos šildymo įrangos – vamzdžių, konvektorių ir kt., pastatymas, t.y. kompleksinis įkainis už sistemą. Šį faktą patvirtina atliktų darbų aktas 479-1 14 (4 t., b.l.88) aktuotas centrinio šildymo įrengimų išardymas, kas reiškia, kad buvo suplanuota keisti šildymo įrengimus, o senieji buvo pašalinti. Pažymėtina, kad aktuose nėra atskirai išskirtas darbo užmokestis, medžiagos ar mechanizmai, kurie atspindėtų nišų šildymo vamzdžiams įrengimą, šildymo vamzdžių klojimą, medžiagas, reikalingas šildymo sistemos įrengimui (vamzdžiai, sujungimai), nors šie darbai buvo atlikti. Išanalizavus konvektorių montavimo aktavimą pažymėtina, kad aktuose yra įrašyti ir darbo užmokestis, ir medžiagos, ir mechanizmai, kas įrodo, kad akte 479-4 10 užaktuoti visi darbai ir medžiagos, susijusios su šildymo sistemos įrengimu.
Byloje taip pat nustatyta, kad kolektorinės spintos buvo surinktos UAB „Mobita“ darbuotojų. Aktuotas įkainis yra kompleksinis, sudarytas iš visų sistemos medžiagų. Konservuojant pastatą buvo kalba apie kolektorinių spintų uždarymą plokštėmis tam, kad jose esančios vertingos varinės medžiagos nebūtų matomos ir nebūtų pavogtos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad darbų priėmimo aktas buvo pasirašytas, kas patvirtina, jog darbas buvo padarytas, patikrintas ir priimtas, kolektorinės spintos buvo uždengtos. Byloje nėra jokių pakankamai duomenų, kad kolektorinės spintos nebūtų padarytos, bet užaktuotos.
Šioje byloje svarbus faktas yra tas, kad pastatas buvo užkonservuotas ir užsakovui perduotas 2009 m. gegužės 18 d. Kaip teisingai nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje specialistas T. D., pirmasis tikrino objektą, tikrinimą jis pradėjo 2010 m. kovo 22 d. baigė balandžio 16 d. (5 t., b.l.3). Iki pirmojo patikrinimo praėjo metai laiko, todėl kyla pagrįstos abejonės ar kolektorinėse spintose buvusios medžiagos negalėjo dingti ankščiau paminėtu laikotarpiu. Įvertinus tai, kad pastate fizinės ar elektroninės apsaugos nebuvo, langai ir durys neįstatyti, o nišos apsaugotos tik plokštėmis, byloje nėra įrodymų paneigiančių šią versiją.
Apeliaciniame skunde prokuroras kelia klausimą dėl A. Č. bei UAB „Mobita“ veiksmų įrašant į darbų atlikimo aktus duomenis apie apsauginės, gaisrinės signalizacijos bei kitų silpnų srovių tinklų įrengimą, nors faktiškai nesumontuota nei viena sistema pilnai. Pastarieji darbai aktuoti atliktų darbų akte 479-5 – 38 211,08 Lt be PVM sumai ir atliktų darbų akte 479-6, 38 211,08 Lt be PVM sumai. Šie darbai taip pat nebuvo užbaigti, kadangi dalis darbų yra atliekami paskutiniame statybų etape, pvz. signalizacijos davikliai, televizinės rozetės. Dėl šios priežasties ir dėl to, kad statybos buvo sustabdytos, signalizacijos montavimas ir nebuvo baigtas. Buvo atlikta dalis montavimo darbų ir dalis jų buvo užaktuota.
Taigi patikrinus ir iš naujo įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų A. Č. bei UAB „Mobita“ kaltę sukčiavus, siekiant įgyti didelės vertės svetimą turtą. Byloje nėra duomenų, kad A. Č. ir UAB „Mobita“ apgaulės būdu suklaidino UAB „Tukompa“ atstovus ir tokiu būdu pasisavino svetimus pinigus. Kaip pagrįstai pasisakė apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje šiuo konkrečiu atveju kyla, baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimas, kadangi rangos sutartis tarp bendrovių buvo sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis rangos santykius, todėl visiems iš sutarties kylantiems ginčams spręsti pirmiausiai taikytinos civilinės teisės normos.
Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad išteisintiesiems A. Č. ir B. B. nusikalstamos veikos, pagal BK 300 str. 3 d. buvo inkriminuotos dėl to, kad jie kaltinimuose nurodytu laikotarpiu, žinodami, kad darbų atlikimo aktuose Nr.479-1 - Nr.479-6 yra kaltinamojo A. Č. įrašyti darbai, medžiagos ir mechanizmai, kurie realiai nebuvo atlikti ir panaudoti pastato, esančio Turniškių g. 9, Vilniuje, rekonstrukcijos eigoje, ir kurių pagrindu bendrovė „Mobita“ neturi teisės iš bendrovės „Tukompa" gauti piniginio apmokėjimo, sąmoningai pasirašė šiuos darbų atlikimo aktus bei šių dokumentų pagrindu tikrovės neatitinkančius (melagingus) duomenis įtraukė į PVM sąskaitas - faktūras, jas pasirašė ir pateikė bendrovei „Tukompa" apmokėjimui, tokiu būdu kaltinamieji dokumentus klastojo intelektualiai įrašydami melagingą informaciją apie atliktus darbus, medžiagas ir mechanizmus, kurie tikrovėje nebuvo atlikti. Prokuroro nuomone akivaizdu, kad jie tai darė tyčia.
Iš kaltinimo pareikšto A. Č. matyti, kad jis tęstinės nusikalstamos veikos, susidedančios iš šešių epizodų, kiekvienu iš kaltinime nurodyto epizodo metu pasirašė tris dokumentus – atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas – faktūras ir pažymas patvirtindamas šiuose dokumentuose įrašytą tikrovės neatitinkančią informaciją. B. B. kaltinama suklastojusi tuos pačius tikrus dokumentus kaip ir A. Č., pasirašydama juos ir patvirtindama, kad juose esantys duomenys yra teisingi. Apylinkės teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė pagrįstą išvadą, jog atliktų darbų aktuose, PVM sąskaitose – faktūrose ir pažymose apie atliktų darbų vertę nurodyti duomenys apie atliktus darbus yra teisingi. Byloje nepakanka duomenų padaryti priešingai išvadai. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, šioje byloje du asmenys yra kaltinami pagal BK 300 str. dėl tų pačių dokumentų suklastojimo. Kai du asmenys padaro tą patį nusikaltimą, kaltinime paprastai nurodoma apie nusikaltimo padarymą bendrininkaujant. Apie bendrininkavimą galima spręsti ir iš atsakomybę sunkinančios aplinkybės nurodymo kaltinamajame akte. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje A. Č. nėra kaltinamas tuo, kad veikė kartu su B. B., kaip ir B. B. nėra kaltinama veikusi su A. Č.. Kaltinamajame akte nurodyta, kad jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl akivaizdu, kad abu yra kaltinami veikę individualiai, tarpusavyje susitarę suklastoti dokumentus nebuvo. Pažymėtina, kad dokumentų suklastojimas yra tyčinis nusikaltimas. Jį darantis asmuo supranta, kad suklastoja tikrą dokumentą ir nori taip veikti. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad A. Č. ir B. B. veikė kartu bendrai susitarę ir kad taip veikė tyčia. Visiškai nėra aiškūs B. B. tikslai klastoti dokumentus ir veikti priešingai bendrovės, kurioje ji pati dirba interesais. Pažymėtina, kad abu šie darbuotojai charakterizuojami teigiamai, jie buvo lojalūs savo darbdaviams, jokių konfliktų su darbdaviais neturėjo, todėl visiškai nėra aišku, kodėl pakankamai ilgai bendrovėse dirbę asmenys norėtų ir turėtų kenkti savo darbdaviams. Iš esmės pilnai sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, jog nenustačius svetimo turto įgijimo apgaule sudėties, negalima vienareikšmiškai teigti, kad atliktų darbų aktuose, PVM sąskaitose – faktūrose ir pažymose apie atliktų darbų vertę nurodyti duomenys yra neteisingi, kad išteisintieji asmenys dokumentus klastojo intelektualiai įrašydami melagingą informaciją apie atliktus darbus, medžiagas ir mechanizmus, kurie tikrovėje nebuvo atlikti ir tai darė akivaizdžiai tyčia.
Prokuroras savo skunde nurodo, kad šiuo atveju Valstybės įgaliotos institucijos B. B. buvo suteikta teisė teikti viešąsias paslaugas priimant atliktus statybos darbus, t.y. ji įgavo įgalinimus spręsti klausimus, susijusius su juridinio asmens veikla, santykiais su trečiaisiais asmenimis, dėl ko ji galėjo atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus, sukuriančius, keičiančius ar naikinančius juridinio asmens teises ir pareigas. Taigi, esant tokiam teisiniam reguliavimui B. B. veiksmai pagal BK 228 str. 1 d. buvo kvalifikuoti teisingai, todėl apylinkės teismas ją išteisino nepagrįstai. Be to, atkreipia dėmesį į tai, jog bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatytos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės, kurios procesą daro negalimą, nes B. B. inkriminuota nusikalstama veika galimai buvo padaryta laikotarpiu nuo 2008 m. spalio iki 2009 m. balandžio, todėl teismas nuosprendžiu turėjo nutraukti baudžiamąjį procesą B. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d., suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Nors apelianto teigimu, B. B. veiksmai pagal BK 228 str. 1 d. buvo kvalifikuoti teisingai, tačiau nurodo, kad apylinkės teismas nuosprendžiu turėjo nutraukti baudžiamąjį procesą B. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d., suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Pažymėtina, kad apylinkės teismas išteisindamas B. B. pagal BK 228 str. 1 d. esminės baudžiamosios teisės taikymo klaidos nepadarė, tačiau nurodė netinkamus išteisinimo motyvus, jog B. B. nelaikytina BK 228 str. numatytos nusikalstamos veikos subjektu, kadangi bendrovė, kurią atstovo išteisintoji buvo privatus juridinis asmuo nesusijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, todėl pastarieji motyvai iš nuosprendžio šalintini. Pažymėtina, kad nenustačius pakankamų duomenų, jog B. B. suklastojo tikrus dokumentus (atliktų darbų aktus ir juos pasirašė, pasirašė tikrovės neatitinkančius duomenis PVM sąskaitose – faktūrose, pasirašė neatitinkančią pažymą apie atliktų darbų vertę), nėra jokio pagrindo laikyti, kad išteisintoji piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t.y. nėra nusikaltimo sudėties. Kaltinime nurodoma, kad B. B. į atliktų darbų aktus „įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis“, tačiau iš byloje esančių A. Č. ir B. B. ikiteisminio bylos tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu duotų parodymų matyti, kad atliktų darbų aktus surašė A. Č.. Byloje nėra duomenų, kad B. B. įrašė kokius nors duomenis į ankščiau nurodytus aktus. Pažymėtina, kad BK 228 str. numatyti veiksmai negali būti padaromi dokumentu suklastojimu ir neapima dokumento suklastojimo, tuo labiau, kad pastarieji kaltinimai išteisintosios atžvilgiu nepasitvirtino.
Apeliacinio skundo argumentas, kad B. B. veika pagal BK 228 str. 1 d. turi būti nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, laikytinas nepagrįstu, kadangi baudžiamosios atsakomybės senaties terminai šiuo konkrečiu atveju dar nėra suėję.
Apelianto teigimu, A. Č. veikdamas UAB „Mobita" vardu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d. Todėl įvertinus tas aplinkybes, kad UAB „Tukompa“ turtas - piniginės lėšos pagal išrašytus darbų atlikimo aktus, kurie realiai nebuvo atlikti buvo perduotas juridinio asmens - UAB „Mobita“ naudai, akivaizdu, kad V. Č. veikė juridinio asmens interesais ir dėl ko baudžiamoji atsakomybė kyla ir juridiniam asmeniui UAB „Mobita“ už turto įgijimą apgaule, t.y. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., padarymą. Kadangi šioje nutartyje analizuojant A. Č. pateiktus kaltinimus dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 182 str. 2 d. buvo aptarti ir kaltinimai pareikšti UAB „Mobita“, todėl jie nebus kartojami.
Kaip minėta, kaltinimai A. Č., B. B. ir UAB „Mobita" kildinami iš civilinės rangos sutarties, kas rodo, kad tarp šalių buvo susiklostę civilinio pobūdžio teisiniai santykiai. Nustačius įstatymams prieštaraujančias sutarties nuostatas ar netinkamą jų vykdymą, sutarties šalys visų pirma turėjo spręsti šiuos klausimus civilinio proceso kodekse numatytomis priemonėmis. Tuo labiau, kad šiuo konkrečiu atveju apgaulės nebuvo. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma sprendžiant civilinius ginčus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr.2K-7-251/2013, Nr.2K-409/2011, 2K-P-267/2011). Baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės. Toks aiškinimas kyla iš konstitucinės jurisprudencijos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai), kurioje yra išaiškinta, jog kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.). Šiuo konkrečiu atveju kaip jau paminėta ankščiau šioje nutartyje UAB „Mobita“ buvo veikianti bendrovė, nuo prievolių nesislėpė, turto neslėpė, jokių kliūčių UAB „Tukompa“ ginti savo teises civilinio proceso priemonėmis nesudarė. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Tukompa“ turėjo būti pakankamai atidi vykdydama sutartį – jai buvo sudarytos galimybės tikrinti darbus ir jų apimtis, ką sėkmingai ir darė bendrovės atstovė B. B. Ankščiau nutartyje įvardinti neatitikimai galėjo būti UAB „Tukompa“ nustatyti tinkamai priimant darbus pagal UAB „Mobita“ ir UAB „Tukompa“ pasirašytus atliktų darbų aktus.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog A. Č., B. B. bei UAB „Mobita“ dalyvavo padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų atžvilgiu, todėl naikinti apylinkės teismo nuosprendžio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.