- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- AN2-92-606/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00002-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. R.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. R. administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. vasario 22 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimu J. R. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 4 dalį 1 000 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 18 mėnesių terminui už tai, kad vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 0,56 promilių, po paklaidos nustatytas 0,54 promilių neblaivumas (girtumas). Taip pat kelyje, kuriame yra po dvi tos pačios krypties eismo juostos, kurios atskirtos skiriamąją juosta (atitvaru), stovėdama transporto priemonių spūstyje, apsisuko ir pradėjo važiuoti prieš automobilių važiavimo kryptį, ir į žiedinę sankryžą ((duomenys neskelbtini)) įvažiavo prieš eismą. Tokiais savo veiksmais ji privertė kitus eismo dalyvius, t. y. savo eismo juosta važiavusias transporto priemones staigiai keisti judėjimo kryptį, greitį ir imtis kitų veiksmų, siekiant kitų eismo dalyvių saugumui užtikrinti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. vasario 22 d. nutartimi pakeistas Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimas ir J. R., pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams ir uždrausta vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, aštuoniolikos mėnesių terminui.
3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. vasario 22 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimą.
3.1. Apeliaciniame skunde manoma, kad bet koks transporto priemonės vairuotojui nustatytas atsakomybę užtraukiantis neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) turi įtakos gebėjimui vairuoti transporto priemones ir kelia didelį bei realų pavojų eismo saugumui, taip pat neblaivaus asmens daromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas. 0,14 promilės yra žymus skirtumas tarp nustatyto 0,54 promilės neblaivumo ir leidžiamos normos 0,40 promilių, darantis žymų poveikį žmogaus apsvaigimui. Nežymiu skirtumu būtų galima laikyti šimtąsias ir promilės dalis. Teigiama, kad J. R. nurodytą aplinkybę, jog ji, pradėjusi važiuoti priešpriešine eismo juosta, susivokė, kad daro negerai, paneigia jos pačios veiksmai įvykio metu, kurie yra užfiksuoti byloje. Tai įrodo policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas, vaizdinė medžiaga, kur užfiksuota, kad J. R. pati nesustojo kelkraštyje ir nenutraukė daromo nusižengimo, kol nebuvo sustabdyta policijos pareigūnų. Administracinio nusižengimo byloje J. R. nepateikė jokių duomenų apie sveikatos būklę, todėl galima tik daryti prielaidą, jog ji, apsisukusi ir važiuodama priešingos krypties eismo juosta ir tuo bandydama išvengti policijos patikrinimo, suvokė, kad savo veiksmais daro nusižengimą, už kurį gali kilti sunkios pasekmės, dėl to patyrė stresą, susijaudino ir tuo pasireiškė sveikatos pablogėjimas. Šis argumentas gali būti vertinamas tik kaip gynybinė versija, siekiant sušvelninti atsakomybę.
Šalies argumentai
3.2. Apeliaciniame skunde taip pat manoma, kad šioje administracinio nusižengimo byloje pateiktame skunde J. R. nenurodė jokių itin reikšmingų, išimtinių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti skiriama švelnesnė negu numatyta straipsnio sankcijoje administracinio poveikio priemonė. Be to, J. R. padarė šiurkštų, pavojingą administracinį nusižengimą, sėsdama už vairo neblaivi ir tuo sukeldama pavojų savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, o bandymas išvengti atsakomybės turėtų būti vertinamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pažymima, kad nusižengimas padarytas apie 13.11 val., miesto ribose, kai viešasis eismas labai intensyvus, gatvėse daug transporto priemonių ir pėsčiųjų. J. R. galėjo ir privalėjo numatyti neišvengiamai kilsiančias neigiamas pasekmes pačiai, jei bus sulaikyta vairuojanti transporto priemonę neblaivi (gresiančią piniginę baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą), ir šiuo atveju tas pasekmes turi prisiimti. Lietuvos teismų praktikoje administracinėse bylose ne kartą yra pabrėžta, kad aplinkybės, jog asmuo dėl administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti reikalinga dėl darbo, rūpinimuisi artimaisiais ar dėl nepatogios susisiekimui gyvenamosios vietos geografinės padėties ir pan., nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl teismo nurodyti motyvai, kuriais remiantis švelninama administracinio poveikio priemonė, nėra reikšmingi. J. R. privalėjo iš anksto numatyti galbūt kilsiančias pasekmes, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.
3.3. Apelianto teigimu, skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė jokių išskirtinių priežasčių, dėl kurių J. R. būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. taikyti trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą nei numato įstatymas. J. R. dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai (finansiniai, asmeniniai, šeiminiai) yra adekvatus jos neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nėra pagrindas sumažinti skirtos administracinio poveikio priemonės terminą, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kurių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę. Todėl, apelianto nuomone, nutarimu J. R. paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas minimaliam 12 mėnesių terminui bei J. R. sutikimu paskirtos alternatyvios administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – minimaliam 18 mėnesių terminui, yra adekvati administracinė nuobauda, kurią skiriant buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį. Pažymima, kad J. R. paskirta administracinė nuobauda yra nukreipta būtent administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, verčianti J. R. ir kitus asmenis laikytis įstatymų, gerbti bendras gyvenimo taisykles, nedaryti naujų nusižengimų, kaip numatyta ANK 22 straipsnyje.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktos J. R. atstovė advokatė R. Bertašienė prašo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apeliaciniu skundu prašoma netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, nes nenustatyta jokių išskirtinių ir reikšmingų aplinkybių šių nuostatų taikymui, Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimu J. R. paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas minimaliam 12 mėnesių terminui bei J. R. sutikimu paskirtos alternatyvios administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – minimaliam 18 mėnesių terminui, yra adekvati administracinė nuobauda.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.
9. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
10. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
12. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Žemesnės instancijos teismas
13. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
14. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4/2011).
15. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo šeimos interesai nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tačiau akcentuotina, kad būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, ir būtent aplinkybių visuma gali sudaryti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
16. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones, J. R., gyvenančiai užmiestyje, kur viešasis transportas nėra išvystytas, jos sutuoktiniui dirbant užsienyje, rūpinimasis anyta, kuri turi sveikatos problemų, kurią reikalinga nuvežti pas medikus, taip pat tenkinant nepilnametės dukros poreikius, be to, ir jai pačiai ieškant darbo bei, ir susiradus darbą, nuvykimas į jį yra apsunkintas. Tačiau vien tik šios nustatytos aplinkybės, kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, iš esmės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, jeigu būtų nustatyta, kad asmuo yra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, taip pat būtų nustatyta kitų asmenį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, t. y., be šių nustatytų aplinkybių, nagrinėjamu atveju yra labai svarbūs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojantys duomenys, kartu svarbus ir nustatyto neblaivumo laipsnis.
17. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukta J. R., turėdama beveik 20 metų vairavimo stažą, per penkerius metus administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bausta tik vieną kartą, t. y. 2020 m. spalio 9 d. administraciniu nurodymu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį jai paskirta 15 Eur dydžio bauda už tai, kad stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, ši bauda sumokėta. Aplinkybė, kad J. R. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bausta tik vieną kartą, kad ji nebausta administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių ar kitus pažeidimus, neabejotinai parodo, kad ji nėra linkusi pažeidinėti Kelių eismo taisykles, ir yra pagrindo daryti išvadą, kad J. R. padarytas nusižengimas, už kurio padarymą ji nubausta Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimu pagal ANK 420 straipsnio 4 dalį, buvo atsitiktinio pobūdžio. J. R. šioje byloje jai paskirtą baudą yra jau sumokėjusi.
18. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukta J. R. nuo pat pradžių atsakomybės nevengė, kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, ir ši aplinkybė pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės pateiktos charakteristikos nustatyta, kad J. R. praeityje dirbo įvairiose viešojo maitinimo įstaigose. Pasibaigus vasaros sezonui buvo atleista, šiuo metu ieško darbo. Ištekėjusi, augina dvi dukras. Viena dukrų studijuoja universitete, kita mokyklinio amžiaus, o vyras dirba užsienyje. Moteris gyvena kaime su anyta ir jaunesniąja dukra. J. R. prižiūri, vežioja pas gydytojus savo anytą, kuri yra garbingo amžiaus ir pasiligojusi. Jai labai reikalinga marčios pagalba. Tiek darbu, tiek visuomeninei veiklai bei šeimos poreikių tenkinimui jai būtina teisė vairuoti. J. R. seniūnijai ir kaimo bendruomenei yra gerai pažįstamas asmuo. Ji yra neabejinga bendruomenės reikalams, motyvuota pagelbėti ir kaimynams. Dėl jos nėra buvę jokių nusiskundimų. Po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nevengia save kritiškai vertinti, todėl panašu, jog pasimokė iš savo klaidos. Seniūnės nuomone, J. R. tikrai suvokė savo padaryto pažeidimo skaudžias pasekmes ir iš to pasimokė, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų teisės pažeidimų (b. l. 5). Ir šiuo atveju J. R. charakterizuojančių duomenų visuma sudaro pagrindą manyti, kad jos elgesys nėra lengvabūdiškas, kad ji kritiškai įvertino savo elgesį ir yra linkusi pasitaisyti. Kartu, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, atsižvelgtina ir į J. R. nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris iš esmės nežymiai viršija leistiną normą, t. y. 0,14 promilių, atsižvelgiant į tai, kad ANK 420 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė, šiuo atveju už J. R. padarytus veiksmus, t. y., kai ji stovėdama transporto priemonių spūstyje, apsisuko ir pradėjo važiuoti prieš automobilių važiavimo kryptį, ir į žiedinę sankryžą įvažiavo prieš eismą, kai nustatomas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės, dėl jos padaryto nusižengimo eismo dalyviams reali turtinė ar neturtinė žala nepadaryta.
19. Todėl, atsižvelgdamas į J. R. charakterizuojančių duomenų visumą, jai nustatytą neblaivumo laipsnį, kartu ir į šeimines aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog J. R., be to, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 4 dalyje, padarymą yra paskirta ir 1 000 Eur dydžio bauda, kuri jau sumokėta, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir paskyrus administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą šešiems mėnesiams bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, aštuoniolikai mėnesių, J. R. bus pakankamai griežtos administracinio poveikio priemonės, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir tokios priemonės bus proporcingos J. R. padaryto nusižengimo pavojingumui ir jos asmenybei.
20. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų duomenų visumą, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. vasario 22 d. nutartis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. vasario 22 d. nutartį nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.