Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-228-174/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-08
Bylos Nr.
1S-228-174/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Violeta Miliuvienė, Dalius Jocys, Remigijus Preikšaitis
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1S-228-174/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. spalio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos primininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Daliaus Jocio, Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Giedriaus Danėliaus skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-21 nutarties, kuria netenkintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos regiono pataisos inspekcijos Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo D. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-10-24 nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su bausmėmis, paskirtomis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-03-20 nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsniu, 87 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant priverčiamąsias auklėjamojo pobūdžio priemones – elgesio apribojimą dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti mokslą ir nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti savo namuose. Nuosprendis įsiteisėjo 2007-11-13.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-08-04 nutartimi D. K. įspėtas, kad už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-09 nutartimi netenkintas Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos teikimas dėl bausmės, paskirtos D. K. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-10-24 nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama nutartimi netenkintas Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos teikimas panaikinti D. K. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-10-24 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Šalies argumentai

Skundu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Giedrius Danėlius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-21 nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir priimti naują nutartį – bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam D. K. panaikinti, vykdyti pagal 2007-10-24 nuosprendį paskirtą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad D. K. 2007-10-24 nuosprendžiu buvo paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Auklėjamojo poveikio priemonės paskirtos dvylikos mėnesių laikotarpiui. Pasibaigus šiam terminui D. K. išvyko į užsienį, nepranešęs apie tai Klaipėdos miesto pataisos inspekcijai. Tai, prokuroro teigimu, rodo D. K. abejingą požiūrį į jam paskirtą bausmę bei jos vykdymą kontroliuojančius pareigūnus. Prokuroras teigia, jog byloje nėra patikimų duomenų, jog D. K. išvyko į užsienį būdamas nepilnametis.

Teigia, kad pagal BK 92 straipsnio l dalį bausmės vykdymo atidėjimą galima taikyti tik tais atvejais, kai teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidedant bausmės vykdymą, nusikalstamos veikos subjektas privalo priimti paskirtus teisių ir laisvių suvaržymus arba specialias pareigas. Todėl teismas, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę ir šios bausmės vykdymą atidėdamas, pagrįstai tikisi, kad nuteistasis laikysis įstatymuose numatytų įpareigojimų, taip pat laikysis ir nustatyto elgesio kontrolės režimo visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau LAT), formuodamas bausmių vykdymo atidėjimo praktiką, bausmės vykdymo atidėjimą apibūdina kaip baudžiamosios atsakomybės realizavimo formą, kai pilnamečiam nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės, kai kontroliuojamas jų elgesys bei grasinama jiems pratęsti ar net panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu nuteistieji savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų (Teismų praktikos biuletenis Nr. 28, p. 364).

Nurodo, kad nuteistojo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kontroliuoja Pataisos inspekcijos. Šios įstaigos nuteistųjų elgesį gali kontroliuoti tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuteistojo, kuriam laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, elgesio kontrolės funkcijų perdavimas užsienio valstybių teisėsaugos institucijoms nenumatytas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 3 straipsnio 2 dalis suponuoja išvadą, kad bausmių vykdymo įstatymus galima taikyti tik Lietuvos Respublikos teritorijoje bausmes atliekantiems asmenims. Todėl, prokuroro teigimu, nuteistasis privalo būti visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą Lietuvos Respublikoje arba suderinti su bausmės vykdymą kontroliuojančia institucija, o reikiamais atvejais gauti teismo leidimą dėl galimybės išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Kitu atveju dalis bausmės vykdymo atidėjimo termino netenka prasmės, nėra užtikrinamas teisingumo, bausmės neišvengiamumo bei nuosprendžio vykdymo kontrolės nepertraukiamumo principų įgyvendinimas. Kita vertus, nuteistasis turi objektyvią pareigą savo elgesiu įrodyti, kad sugeba laikytis įstatymų. Spręsti klausimą, ar nuteistajam pavyko realizuoti šią pareigą, galima tuomet, kai jo elgesį prižiūrinčiai institucijai tas elgesys yra žinomas. Kadangi nuteistasis D. K. išvyko iš Lietuvos Respublikos, sistemiškai aiškinant BK 1 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 4 straipsnio l dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 4 straipsnio, BVK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, jis išvengė savo elgesio kontrolės, kartu ir atsakomybės, nes, kaip minėta, bausmės vykdymo atidėjimas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės realizavimo formų. Atsakomybės išvengimas nebuvo sąlygotas nei Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos, nei teismo sprendimo, todėl, anot prokuroro, yra savavalis bei neteisėtas.

BVK 3 straipsnio 4 dalis numato, kad bausmių vykdymo įstatymų spragos atveju bausmių vykdymo institucijos, įstaigos ir pareigūnai privalo veikti pagal BVK numatytus bausmių vykdymo principus. Įstatymų leidėjas neaptarė, kaip elgtis esant baudžiamojo įstatymo spragai. Tačiau remiantis teisės analogija, reikia atsižvelgti į pamatines baudžiamosios atsakomybės nuostatas. Baudžiamasis įstatymas įtvirtina bausmės neišvengiamumo, bausmės, kaip atgrasymo nuo nusikalstamų veikų darymo instrumento, teisingumo principus. Prokuroras tvirtina, kad nuteistasis D. K. išvengė atsakomybės už padarytą veiką, sukūrė jo elgesį kontroliuojančių įstaigų bejėgiškumo, taigi ir nebaudžiamumo, atmosferą, todėl, prokuroro įsitikinimu, jis daro teisės pažeidimus, nors buvo įspėtas jų nedaryti, ir dėl to yra pagrindas bausmės vykdymo atidėjimą panaikinti.

Prokuroras prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-10-24 nuosprendžiu D. K. paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsniu, 87 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant priverčiamąsias auklėjamojo pobūdžio priemones – elgesio apribojimą dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti mokslą ir nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti savo namuose. Nuosprendis įsiteisėjo 2007-11-13. Nuo 2007-11-20 Klaipėdos miesto pataisos inspekcija kontroliuoja D. K. elgesį. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 2008-01-30 D. K. buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, mokėsi „Pamario“ vidurinėje mokykloje.

2008-07-16 Klaipėdos miesto pataisos inspekcija išsiuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismui teikimą dėl įspėjimo nuteistajam D. K. paskyrimo, nes jis bausmės vykdymo atidėjimo metu nevykdė teismo nustatyto elgesio apribojimo nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-08-04 nutartimi D. K. buvo įspėtas apie galimą bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą dėl teismo 2007-10-24 nuosprendžiu jam skirto įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose nevykdymo. To paties teismo 2008-10-09 nutartimi netenkintas Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos teikimas dėl bausmės, paskirtos D. K. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-10-24 nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo panaikinimo. 2008-11-13 nuteistajam baigėsi teismo paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimo terminas.

Skundžiama nutartimi netenkintas Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos teikimas panaikinti D. K. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-10-24 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad D. K. 2007-10-24 nuosprendžiu paskirtos dvylikos mėnesių auklėjamojo poveikio priemonės terminas jau buvo pasibaigęs ir jis įvykdė teismo jam paskirtą įpareigojimą tęsti mokslą, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, o iš Lietuvos Respublikos teritorijos 2009 metų liepos mėnesį D. K. kartu su savo motina išvyko dar būdamas nepilnametis. Esant šių duomenų visumai teismas pagrįstai nurodė, kad vien D. K. išvykimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos faktas, dėl kurio Klaipėdos miesto pataisos inspekcija, neturėdama įgaliojimų kitose šalyse, negali vykdyti nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas yra atidėtas, kontrolės, nėra pakankamas pagrindas panaikinti D. K. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą. Prokuroro skunde nurodoma, kad nėra patikimų duomenų, kad D. K. iš Lietuvos Respublikos teritorijos išvyko būdamas nepilnametis, tačiau šį faktą teismo posėdžio metu patvirtino Klaipėdos miesto pataisos namų atstovė (b. l. 9). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepilnametis išvyko į užsienio valstybę su tėvais, o jis šiuo atveju nuo jų buvo priklausomas.

Prokuroras skunde remiasi LAT formuojama teismų praktika dėl Baudžiamojo kodekso normų, reglamentuojančių bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiams, tačiau šiuo konkrečiu atveju teismas netikrina, ar pagrįstai D. K. taikytos BK 92 straipsnio nuostatos.

Remiantis BVK 5 straipsniu, nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai. Nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Šis principas taip pat reiškia, kad nuteistajam viskas leistina, ko nedraudžia arba neįpareigoja įstatymas. Jeigu baudžiamieji, baudžiamojo proceso, bausmių vykdymo ar kiti įstatymai nenustato nuteistajam tam tikro elgesio draudimo arba pareigos elgtis tam tikru būdu, nuteistasis tokiu atveju gali elgtis taip pat, kaip ir nenuteistas asmuo. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad D. K. , būdamas nepilnametis, išvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos, negali būti traktuojama kaip D. K. siekimas išvengti atsakomybės, juo labiau kaip teisės pažeidimas, kaip nepagrįstai nurodoma prokuroro skunde. Kaip minėta, nuteistojo elgesį gali varžyti tik draudimas arba įpareigojimas, tuo tarpu D. K. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-10-24 nuosprendžiu paskirtos dvylikos mėnesių auklėjamojo poveikio priemonės terminas jau buvo pasibaigęs, jis įvykdė teismo jam paskirtą įpareigojimą tęsti mokslą, naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Prokuroras teigia, kad esant nuteistojo išvykimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu faktui, nuteistojo elgesį kontroliuojanti Klaipėdos miesto pataisos inspekcija neturi įgaliojimų ir negali vykdyti nuteistojo D. K. priežiūros ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad bausmę vykdanti institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymo numatytais būdais ir priemonėmis. Šis aspektas reiškia, kad įstatymas turi išsamiai nustatyti pareigūno kompetenciją, teises ir pareigas, elgesio būdą ir priemones, o jeigu įstatymas neapibrėžia, pvz., tam tikros prievartos priemonės panaudojimo galimybės, tai reiškia, jog pareigūnas neturi teisės panaudoti tokią priemonę. Jeigu tokiais atvejais bausmę vykdanti institucija, įstaiga arba pareigūnas susiduria su bausmių vykdymo įstatymų spraga, kaip yra šiuo atveju, tai yra tokia situacija, kurios įstatymai nereglamentuoja, tačiau toks reglamentavimas yra būtinas, remiantis BVK 3 straipsniu, bausmių vykdymo institucijos, įstaigos ir pareigūnai privalo veikti pagal nustatytus bausmių vykdymo principus.

Kadangi 2008-11-13 nuteistajam D. K. baigėsi teismo paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimo terminas – ir jis įvykdė teismo jam paskirtą įpareigojimą tęsti mokslą, naujų nusikalstamų veikų turimais duomenimis jis nepadarė, vien D. K. išvykimo kartu su motina esant jam nepilnamečiam iš Lietuvos Respublikos teritorijos faktas negali būti pagrindu panaikinti D. K. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą. Atkreipiamas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad sprendžiant šį klausimą pirmosios instancijos teisme, prokuroras prašė teikimo netenkinti.

Apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundas nurodytais pagrindais negali būti tenkintas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 364 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Giedriaus Danėliaus skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-21 nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė Violeta MiliuvienėKolegijos teisėjai Dalius JocysRemigijus Preikšaitis