Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-05-31 · Civilinė byla Nr. 2A-631-524/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-31
Bylos Nr.
2A-631-524/2012
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01771-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Alona Romanovienė
Ieškovas
J. Z., G. Z.
Atsakovas
D. K.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja E. Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-631-524/2012Teisėjas A. Bazilius (Proceso Nr. 2-46-3-01771-2011-5)
Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 78.2.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. Z. (Z.) ir G. Z. (Z.), atstovaujamo atstovės pagal įstatymą J. Z., atsakovui D. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-11-09 sprendimo civilinėje byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė sūnaus išlaikymui priteisti po 400 Lt per mėnesį nuo 2011-10-01 iki sūnaus G. pilnametystės; išlaikymo įsiskolinimą už 2010 m. gruodžio mėn., 2011 m. vasario, balandžio-rugsėjo mėnesius, iš viso 3200 Lt. Nurodė, kad šalims, nesančioms santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G.. Po sūnaus gimimo jie gyveno kartu, atsakovas teikė sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį. Nuo 2006 m. ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2011-11-09 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo G. Z. išlaikymą kas mėnesį po 400 Lt pradedant nuo 2011-10-05 iki sūnaus pilnametystės; lėšų įsiskolinimą už 2010 m. gruodžio mėn., 2011 m. vasario, balandžio–rugsėjo mėnesius, spalio mėn.1–4 dienas, iš viso 3251,62 Lt; priteisė iš atsakovo valstybei žyminį mokestį 144 Lt, ieškovei J. Z. 300 Lt už teisinę pagalbą. Nurodė, kad prašoma priteisti išlaikymo suma protinga ir reali. Atsakovas šią sumą pagal savo turtinę padėtį gali mokėti.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-11-09 sprendimą pakeisti ir priteistą išlaikymą sūnui G. Z. sumažinti iki 300 Lt per mėnesį. Nurodė, kad teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, padarė neteisingas išvadas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Apelianto nuomone, nepagrįstai teismas sūnaus išlaikymui priteisė tokią pat sumą iš abiejų tėvų, nes ieškovė gyvena Norvegijoje, todėl jos turtinė padėtis yra geresnė. Paaiškina, kad jo turtinė padėtis nėra gera, jo vardu registruotos transporto priemonės neatspindi realios turtinės padėties. Paaiškina, kad jo vardu registruotos transporto priemonės yra parduotos. Jo verslas patiria sunkumus, todėl negali mokėti teismo priteisto išlaikymo. Paaiškina, kad turi kitą šeimą, kurią turi išlaikyti.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-11-09 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad nepriklausomai nuo atsakovo verslo nesklandumų, pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką išlieka, todėl nėra pagrindo mažinti priteisto išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės bei atsakovo nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 400 Lt per mėnesį. Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. LR CK 3.3 str. 1 d. yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos principas. Teismas, priimdamas sprendimą byloje, kurioje sprendžiami vaikui išlaikyti reikiamos sumos dydžio, išlaikymo formos klausimai, visų pirma turi vertinti byloje nustatytas aplinkybes vaikų teisių ir interesų aspektu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti sprendžiamos vaikų interesų naudai. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 3 d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens pakitusią turtinę padėtį reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Išaiškintina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas nepilnamečiam vaikui, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimą Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ minimali mėnesinė alga yra 800 Lt. Darytina išvada, kad abiejų tėvų teikiamas išlaikymas turėtų sudaryti 800 Lt. Teisėjų kolegija nurodo, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad abi šalys turi dar po vieną išlaikomą asmenį, t. y. ieškovė turi dukrą, gimusią 1994-04-03, o atsakovas turi sūnų, gimusį 2007-04-17. Jokių kitų duomenų apie kitus išlaikomus asmenis šalys nepateikė. Byloje nėra duomenų apie ieškovės vardu registruotą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą. Ieškovė dirba virėja–barmene, gyvena Norvegijoje. Atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis Vilniaus mieste, kuriam nustatyta hipoteka. Atsakovas nurodė, kad yra paėmęs paskolą iš banko 25 m., tačiau jokių duomenų, kokio dydžio įmokas moka, ir iš kur gauna piniginių lėšų mokėti įmokas, nepateikė. Atsakovas sveikas, darbingo amžiaus, dirbantis asmuo, gyvena Lietuvoje, verčiasi prekyba naudotais automobiliais. Nors apeliantas nurodo, kad jo pajamos yra nedidelės dėl verslo sunkumų Rusijoje, tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie realias atsakovo pajamas, aktyvią kito ar papildomo darbo paiešką, t. y., kad apeliantas bent bandė susirasti kitą geriau apmokamą darbą ar ieškojo papildomo uždarbio ir pan. Atsakovas nenurodo, kokių priemonių jis ėmėsi, kad galėtų gauti tokias pajamas, kurios užtikrintų jo nepilnamečių vaikų poreikius. Apeliantas pateikė teismui duomenis, kad jis išregistravo jo vardu registruotas transporto priemones, tačiau šie duomenys nesudaro pagrindo teigti, neįrodo (LR CPK 178 str.), kad jis nepajėgus mokėti sūnaus išlaikymui po 400 Lt per mėnesį.

Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nepilnamečio vaiko tėvų turtinė padėtis iš esmės yra panaši, todėl atsižvelgiant į tai, kad vaikui išlaikyti būtinas minimalios mėnesinės algos dydis, darytina išvada, kad kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 400 Lt. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/20010). Byloje neginčytinai nustatyta, kad nepilnametis šalių vaikas gyvena su motina – ieškove, todėl patenkinus apeliacinį skundą, neabejotinai būtų pažeisti ieškovės interesai, nes jai tektų ne tik pareiga vienai rūpintis sūnaus kasdiene buitimi, auklėjimu, bet ir tektų neproporcingai didesnė dalis pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį sūnų.

Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui (vaikams) vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su išlaikymo dydžio vaikui nustatymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.), todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-11-09 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjos Danguolė MartinavičienėAlona Romanovienė