- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-16
- Bylos Nr.
- 1-629-953/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00087-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- D. K.
Bylų kategorija: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.2.14.6.1.; 1.2.29.1.; 2.3.6.4.5.;
2015 m. liepos 16 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, profesionalus sportininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. 22, Šiauliuose, teistas 3 kartus: 1) 2010-04-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 181 str. 1 d. ir vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas 3 metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 75 str. 1, 2 dalimis, 67 str. 2 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir paskirta 10 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant, kad ji turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 2) 2010-09-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 181 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., paskirtas laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; 3) 2010-09-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2011-03-24 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 214 str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 215 str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 215 str. 1 d., ir vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., skirta 30 MGL (3900 litų) bauda, ją sumokant per 12 mėnesių, ir laisvės apribojimas 1 m. 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigoje ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 1 d., 300 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, o būtent: 2014-04-03, adresu (duomenys neskelbtini) g. 8 a, Šiauliuose, sudaręs žodinį susitarimą su D. K., pagal kurį, tikslu nuvykti į Rygą, jam buvo perduota transporto priemonė Mercedes Benz C180, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 15 810 litų (4578,89 eurų) vertės, su užvedimo rakteliais ir registracijos dokumentais, kurią privalėjo grąžinti iki 2014-04-04, tačiau iki šios datos automobilio negrąžino, nes 2014-04-04 automobilį pardavė Latvijos piliečiui, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, tuo padarydamas D. K. 15 810 litų (4578,89 eurų) turtinę žalą.
Be to, M. K. pagamino bei panaudojo netikrą dokumentą – automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, o būtent 2014-04-03 20:00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje bei nenustatytu laiku į paruoštą standartinį transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties blanką, blanke esančioje eilutėje „pardavėjas“ įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, tai yra nurodydamas, jog automobilio pardavėjas – D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokiu būdu nurodė klaidingą pardavėją, tai yra pagamino netikrą dokumentą, toliau tęsdamas savo nuskalstamus veiksmus, pagamintą netikrą dokumentą panaudojo parduodamas automobilį V. D..
Kaltinamasis M. K. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykis įvyko 2014-04-03. Jis paėmė automobilį iš D. K. iš jos namų (duomenys neskelbtini) g. 8, Šiauliuose. Jis neplanavo nusikalstamos veikos ir jam viskas gavosi spontaniškai. Jis paėmė jos automobilį su tikslu nuvykti į Rygą, nors apie tai jai nepranešė, kai ėmė automobilį. Minėtą automobilį pardavė Latvijos piliečiui V. D. kitą dieną už 3000 Eur, kuriuos išleido savo reikmėm. Kai pardavė automobilį, apie tai D. K. nepranešė, išsisukinėjo. Parduodant automobilį buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kurią pats parašė. Sutartyje buvo nurodyti automobilio techniniai duomenys, D. K. anketiniai duomenys. Šioje sutartyje jis pasirašė vietoj D. K.. Nukentėjusiosios D. K. pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta visoje apimtyje, nes nukentėjusioji patyrė išlaidų. Šiuo metu ieškinio nėra atlyginęs. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi, pažada atlyginti žalą.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusioji ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo M. K. prisipažinimo, jo kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji D. K. tyrimo metu parodė, kad 2014-04-03 būdama savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) g. 8 a, Šiauliuose, savo pažįstamam M. K. paskolino savo automobilį „Mercedes Benz C180“, pilkos spalvos. Automobilį perdavė jam su užvedimo rakteliais ir registracijos dokumentais. M. K. pažįsta apie tris mėnesius, gal daugiau, tarp jų buvo draugiški santykiai. Savo automobilį jam skolino ir anksčiau, tačiau automobilis būdavo grąžinamas, todėl ir šį kartą nekilo jokių įtarimų, kad jis automobilio gali negrąžinti. Skolinant automobilį jokių pašalinių asmenų nebuvo. Jis buvo vienas. Automobilį žadėjo grąžinti sekančią dieną, tai yra penktadienį, sakė, kad jam reikia nuvažiuoti į Rygą. Sekančią dieną, kai automobilį paskolino, jis skambino ir sakė, kad šiuo metu negali grąžinti automobilio, kadangi turi reikalų ir negali grįžti. Praėjus dar kiek laiko jis pradėjo sakyti, jog papuolė į autoįvykį ir automobilis yra sudaužytas, todėl jis negali jo grąžinti. Prašė, kad grąžintų dokumentus, tačiau M. K. jų negrąžino, todėl jai kilo įtarimas, kad čia kažkas ne taip. M. K. pasakė, kad grąžintų automobilį, o jei ne - kreipsis į policiją, tačiau jis automobilio negrąžino. Be to, gali pasakyti, kad 2014 m. balandžio 8 d. M. K. buvo jos namuose su savo pažįstamu D. O.. Jie buvo iki balandžio 10 dienos 1-os valandos nakties. Ir jis, kaip jau minėjo, jai melavo, vieną kartą sakė, kad automobilis sudaužytas po eismo įvykio, kitą kartą sakė, kad jis yra autolaužyne, o galiausiai pasakė, kad automobilio nebegrąžins. Vėliau išsiaiškino, kad automobilį dar penktadienį, tai yra 2014 m. balandžio 4 d. M. K. pardavė kažkokiam Latvijos piliečiui. Paskui dar teko bendrauti su pačiu M. K., kuris nurodė to asmens, kuriam pardavė automobilį telefono numerį, jo vardas lyg tai V. ar Vl.. Su juo bendravo ir jis pasakė, kad automobilį nusipirko, kad nenori turėti bėdų su policija, todėl automobilį grąžins, o su M. K. pasirašė skolos raštelį. Automobilį 2014 m. balandžio 14 d. turėjo grąžinti, tačiau M. K. atvažiavo pas ją be automobilio, pasakė, kad tas žmogus persigalvojo, automobilį perpardavė, o pinigus už automobilį žadėjo grąžinti per kelias dienas. Nei automobilio nei pinigų neatgavo. Papildomos apklausos metu parodė, kad automobilį prieš 10 metų pirko už 118 000 litų, tačiau, kaip ir buvo minėjusi šios dienos vertės nežino. Kaip ir sakė, automobilį jam paskolino vienai dienai, jam skolinga nebuvo. Su M. K. daugiau nebendravo. Antros papildomos apklausos metu parodė, kad automobilį važiavo parsivežti į Latviją, kuro užsipylė už 40 eurų. Kadangi žinojo, kad automobiliu sava eiga negalės grįžti, todėl iš karto užsisakė traliuką. Už traliuko paslaugas sumokėjo 40 eurų. Parsigabenusi automobilį vežė į servisą remontuoti, kadangi jis buvo nevažiuojantis. Ką konkrečiai remontavo pasakyti negali, bet sumokėjo 100 eurų. Sąskaitą jei reikės pateiks. Kadangi automobilis buvo be valstybinių numerių, jų išėmimas kainavo 41.41 eurų, sutikrinimas VĮ „Regitroje“ 15.35 eurų, techninė apžiūra kainavo 14.48 eurų. Automobilio draudimas kainavo 48 eurai. Taigi dėl šio įvykio patyrė 1799,24 eurų turtinę žalą. Prašo byloje pripažinti civiliniu ieškovu 1799,24 eurų sumai (13-14, 17, 30-31 b. l.).
Liudytojas V. D. tyrimo metu parodė, kad maždaug 2014 metų balandžio mėnesį su juo susisiekė M. K. ir pasiūlė įsigyti automobilį „Mercedes Benz C180“. Jis nurodė, kad nori automobilį apžiūrėti. 2014 m. balandžio 4 d. jis automobilį apžiūrėjo, nusprendė pirkti ir išvažiavo paimti pinigų. M. K. išvyko į CSDD (kelių eismo saugumo direkciją). Su M. K. buvo kažkokia moteris, kuri nurodė esanti automobilio savininkė. M. K. sumokėjo 3500 eurų, jis surašė pinigų gavimo raštelį. M. K. surašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį (91-92 b. l.).
2014 m. balandžio 10 d. protokole-pareiškime D. K. nurodė apie jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką (11 b. l.).
VšĮ „E.“ pažymoje nurodyta, kad 2014 metų balandžio mėnesio 2003 m. gamybos automobilio „Mercedes Benz C180“ vidutinė rinkos vertė – 15810 litų (4578,89 eurų) (18 b. l.).
2014-04-24 daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolais, apžiūrėtas D. K. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Samsung 3“ su sim kortele (19, 20-22 b. l.).
2015 m. kovo 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolais, užfiksuota D. K. pateikto automobilio „Mercedes Benz C180“ apžiūra (40, 41-46 b. l.).
2014 m. balandžio 3 d. automobilio „Mercedes Benz C180“ pirkimo pardavimo sutartis, neva sudaryta tarp D. K. ir V. D. (110 b. l.).
2014 m. balandžio 4 d. raštelis, kuriuo M. K. patvirtino, kad gavo 3500 eurų už automobilo „Mercedes Benz C180“ pardavimą (94; 111 b. l.).
BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.
Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo M. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., visiškai įrodyta.
Turto pasisavinimas (BK 183 straipsnis) – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto savininkui. Ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai, t. y. suvokiant svetimo turto pavertimo savu turtu aplinkybę, numatant daromą žalą šio turto savininkui netekus turto (turtinės teisės), ir norint šių padarinių.
Nagrinėjant baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių atribojimo klausimą turto pasisavinimo ir iššvaistymo bylose, teismų praktikoje (žr., pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-93/2013, 2K-285/2013) ne kartą konstatuota, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms sąlygoms. Tos sąlygos siejamos su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, vienos iš sutarties šalių sąmoningais veiksmais, užkertančiais kelią sutarties vykdymui. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikaltimo (turto pasisavinimo) požymius, ar turi būti taikoma civilinė teisinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės perleido savo turtą kitiems asmenims, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, ir pan.).
Pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011).
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis M. K. pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes dėl abiejų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo kaltę, patvirtina ir byloje esantys duomenys: nukentėjusiosios D. K. ir liudytojo V. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareiškimas, daiktų-dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolai, pirkimo-pardavimo sutartis ir kt., t.y., liudija, kad M. K. sudaręs žodinį susitarimą su D. K., pagal kurį, tikslu nuvykti į Rygą, jam buvo perduota transporto priemonė Mercedes Benz C180, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliais ir registracijos dokumentais, automobilio negrąžino, o pagaminęs bei panaudojęs netikrą dokumentą – automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, pastarąjį pardavė Latvijos piliečiui, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį D. K. priklausantį turtą – automobilį, padarydamas 15 810 litų (4578,89 eurų) turtinę žalą. M. K. kaltė, dėl jam patikėto svetimo turto (automobilio) pasisavinimo ir netikro dokumento pagaminimo bei panaudojimo, visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.
Skiriant bausmę kaltinamajam M. K. už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, į nusikalstamų veikų stadiją, į kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis M. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veikos tyčinės, baigtos. M. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas (174-180 b. l.), baustas administracine tvarka (181-184 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (185, 189 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro įskaitoje nėra (195 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre pacientų registre neįrašytas (194 b. l.), VšĮ Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės pacientų registre neįrašytas (196 b. l.), yra profesionalus sportininkas (158 b.l.) Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam M. K. už nusikaltimų padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas bausmes – baudas, kadangi asmuo yra profesionalus sportininkas ir gauna uždarbį, todėl kitos rūšies bausmės nepasieks tikslų. Kadangi nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, už nusikalstamas veikas jam skirtinas bausmės dydis mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (LR BK 61 str. 1 d., 2 d.), be to, paskirtos bausmės subendrintinos LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. nuostatomis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, be to, kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal LR CK 6.263 str. asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos BPK nuostatų (BPK 113 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 str. 2 d.).
Nukentėjusioji D. K. pateikė 1799,24 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlygtini (37 b. l.). Civilinis ieškinys yra pagrįstas pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiajai D. K. atsirado dėl M. K. kaltų nusikalstamų veiksmų, todėl civilinis ieškinys 1799,24 eurų priteistinas iš M. K., D. K. naudai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobilaus ryšio telefonas „Samsung 3“ su sim kortele, gražintas D. K. pagal pakvitavimą, paliktinas neribotai jos nuosavybei (24 b. l.); automobilis „Mercedes Benz C180“, gražintas D. K. pagal pakvitavimą, paliktinas neribotai jos nuosavybei (49 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas
nusprendžia:
M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje ir paskirti – 39 MGL (1468,74 Eur) dydžio baudą.
M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti – 35 MGL (1318,10 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 39 MGL (1468,74 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 26 MGL (979,16 Eur) dydžio baudą.
Nukentėjusiosios D. K. 1799,24 Eur civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. K. priteisti 1799,24 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 24 euro centų) turtinės žalos atlyginimo D. K..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobilaus ryšio telefoną „Samsung 3“ su sim kortele, gražintą D. K. pagal pakvitavimą nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai jos nuosavybei; automobilį „Mercedes Benz C180“, gražintą D. K. pagal pakvitavimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai jos nuosavybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.