Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.4.; 1.1.4.2.; 1.1.14.; 1.2.3.2.1.; 1.2.3.2.2.; 1.2.3.2.3.; 2.1.7.; 2.1.8.; 2.8.; 2.8.3.; 2.8.8.; 2.8.9.; 2.8.11.; 2.8.12.

2010 m. vasario 10 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vidurinio išsilavinimo, nedirbančiam, nevedusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteistam, įtariamam padarius įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 1 p., 2 p., 22 str. ld. ir 129 str. 2 d. 3 p., 5 p., 138 str. 2 d. 3 p. ir 258 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2009-09-02, apie 15:30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, virtuvėje dėl psichinės ligos peiliu sudavė vieną kartą mažametei G. N., gim. (duomenys neskelbtini), kurią ant rankų laikė I. N., tuo mažamečiui bejėgiškos būklės asmeniui padarydamas tarpvietės, dešinio sėdmens, dešinio kirkšnio ir dešinės šlaunies durtines – pjautines kiaurymines žaizdas, sukėlusias sunkaus laipsnio mažakraujystę, dėl ko po nukraujavimo G. N. 2009-09-03, apie 3:05 val., mirė. Šiais veiksmais A. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 1 p., 2 p.

Be to, A. B. 2009-09-02, apie 15:30 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, virtuvėje dėl psichinės ligos dviem peiliais į įvairias kūno vietas sudavė 21 kartą savo motinai I. N., tuo jai padarydamas kiauryminę durtinę – pjautinę pilvo ertmės žaizdą, durtinę – pjautinę žaizdą apatinėje lūpoje, dešinėje pakaušio pusėje, dešinėje sprando pusėje, dešiniame žaste, abiejuose dilbiuose, kairės rankos pirmajame piršte, krūtinkaulio srityje, dešinėje krūtinės pusėje, poodinės kraujosruvas dešinėje krūtyje, dešinėje nugaros pusėje, dešinėje juosmens pusėje, dešiniame žaste ir tokiu būdu sužalodamas pasikėsino nužudyti savo šeimos narį – motiną I. N., padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymą, bei tuo pačiu metu vienu peilio dūriu nužudęs G. N., pasikėsino nužudyti du žmones, nužudęs vieną. Šiais veiksmais A. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. ld. ir 129 str. 2 d. 3 p., 5 p.

Be to, A. B. 2009-09-02, apie 15:32 val., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, virtuvėje bei koridoriuje dėl psichinės ligos dviem peiliais sudavė 5 kartus savo broliui A. N. į įvairias kūno vietas, tuo jam padarydamas pjautines žaizdas kairiajame dilbyje ir abiejuose krūtinės ląstos pusėse bei sužalojo dešinės kojos trečiąjį pirštą ir tokiu būdu nesunkiai sužalojo savo artimą giminaitį – brolį A. N., padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais A. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.

Be to, A. B. nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku neteisėtai įsigijo pramoniniu būdu pagamintą šaltąjį ginklą - duriamojo – pjaunamojo poveikio, D kategorijos, 7.92 mm kalibro 1898/1935 m. pavyzdžio Mauzer šautuvo K98K durtuvą. Šiais veiksmais A. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d.

Nukentėjusioji I. N. teisiamajame posėdyje parodė, jog su sūnumi A. B. gyveno kartu, su juo būdavo sunku susikalbėti, jis buvo uždaras nuo mažens, nenorėdavo, kad kas nors eitų į jo kambarį. Paskutiniu metu ji pastebėjo, kad A. B., būdamas vienas, nusikeikdavo, vienas kalbėdavo. 2009-09-02 jis grįžo išgėręs, priekaištavo jai, kodėl, jai rūkant balkone, eina dūmai į jo kambarį. Ji jam pasiūlė užsidaryti balkono duris. Ji nuėjo į virtuvę, D. K. padavė jai savo dukrą G. N., D. K. su A. N. pavalgė ir išėjo į balkoną parūkyti. Ji laikė G. N. prie krūtinės. Nerukus virtuvėje išgirdo A. B. sakant “nu dabar tai papuolei“, ji atsisuko, apytiksliai vieno metro atstumu nuo savęs pamatė A. B., jo rankos buvo sulenktos, atkištos į priekį, abiejose rankose laikė po peilį. Jis abiem peiliais pradėjo ją badyti. Ji šaukė D. K. su A. N., bet šie neišgirdo. Pasisuko į skalbimo mašiną, kad apgintų G. N.. Tada A. B. pradėjo badyti jai dešinę kūno pusę: galvą, ranką, krūtinę, nugarą. Ji su G. N. nugriuvo ant skalbimo mašinos. Netrukus atbėgo A. N., sugriebė A. B. už krūtinės, tempė jį atgal, A. B. iškrito iš rankų ant žemės didysis peilis, jo rankoje liko virtuvinis peilis. D. K. pačiupo G. N. ir išbėgo. A. N. nutempė A. B. į koridorių ir parvertė ant žemės, bandė iš A. B. atimti peilį. Ji pribėgo padėti A. N., laikė A. B. už pečių, prispaudusi prie žemės. A. N. atėmė iš A. B. peilį, laikė A. B. rankomis. Netrukus atvykęs policijos darbuotojas A. B. surakino antrankias. Anksčiau ji jokių įtarimų dėl A. B. psichinės ligos neturėjo, A. B. dėl jo psichinės būklės nebuvo gydytas.

Nukentėjusysis A. N. teisiamajame posėdyje parodė, jog 2009-09-02 su pusbroliu buvo nuvykęs į miesto centrą. Apie 14 val. grįžo į pietinį rajoną, pusbroliui paskambino A. B., paklausė, kur jiedu yra, ir tuoj atvažiuosiąs iš centro. Jiedu jo palaukė, nuėjo į barą, pusbrolis užsisakė kavos, o jis su A. B. – po bokalą alaus. Išgėrę nuėjo kartu namo. D. K. buvo bute, balkone. Jis persirengė, pavalgė su D. K. ir išėjo į balkoną parūkyti. A. B. išėjo iš savo kambario, pažiūrėjo, kad jis su D. K. balkone, ir vėl grįžo į kambarį. Paskui išgirdo triukšmą. Jis nubėgo į virtuvę ir pamatė, kad A. B. didžiuoju peiliu bado mamą (I. N.), ji buvo kruvina. Kur buvo G. N., jis nepamena. Jis čiupo A. B. iš už nugaros, A. B. išmetė didįjį peilį, atsisuko į jį su virtuviniu peiliu, bet jis (A. N.) jį atėmė. Tada A. B. čiupo iš peilinės nuo spintelės kitą peilį ir bandė įdurti jam į krūtinę, bet jis vis nutverdavo A. B. už rankos, todėl pasatarasis nepataikė. A. B. šaukė „užmušiu“. Jiegu išėjo į prieškambarį, ten jis parvertė A. B. ant žemės, paėmė peilį už ašmenų ir bandė jį atimti, bet negalėjo, vėliau atėmė. Jis bandė rišti A. B. rankas sandarinimo juosta, liepė I. N. paskambinti į policiją. Atvykusi policija A. B. sulaikė. Anksčiau būdavo, kad A. B. kalbėdavo vienas, keikdavosi, bet jokių įtarimų dėl jo psichinės ligos nekilo. A. B. dirbo vairuotoju, remontuodavo automobilius. Įvykio metu A. B. jam sužalojo ranką, įpjovė į kaklą. Prašo priteisti turtinę žalą.

Nukentėjusioji D. K. teisiamajame posėdyje parodė, jog yra A. N. sugyventinė, gyveno kartu dvejus su puse metų. Įvykio dieną su A. N. nuėjo į virtuvę pavalgyti, o dukrą G. N. padavė I. N.. Pavalgę nuėjo į balkoną parūkyti, I. N. su mergaite liko virtuvėje. Berūkant išgirdo I. N. riksmą. Atbėgo į virtuvę ir pamatė, kad . G. N. guli ant žemės. Ji ją paėmė. A. B. tuo metu dviem peiliais badė I. N.. Ji galvojo, kad G. N. išsitepė krauju nuo I. N., nunešė G. N. į kambarį ir pamatė, kad mergatiė taip pat sužalota – jai buvo įpjauta koja. Anksčiau pastebėjo, kad A. B. nusišneka, tačiau nekreipdavo dėmesio į jo kalbas, jis nebuvo agresyvus. Kartą A. B. buvo sumušęs motiną (I. N.).

Liudytoja A. A. teisiamajame posėdyje parodė, jog nukentėjusiuosius pažįsta – jie gyvena aukštu virš jos. 2009-09-02 popietę ji su savo sėdėjo kambaryje, kai išgirdo triukšmą – girdėjosi klyksmas, verksmas, girdėjosi žodžiai „pjauna“. Ji pasakė giminaitei greičiau skambinti į policiją ir greitąją, o pati išėjo į laiptinę. Matė, kaip į laiptinę išbėgo kruvina D. K. su kūdikiu (G. N.) ant rankų, D. K. iš karto įbėgo pas ją į butą. Ji matė, kad G. N. ant kojytės buvo žaizda, bėgo kraujas.

Teismo psichiatrė ekspertė N. M. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu pateiktą Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadą ir paaiškino, kad A. B. buvo tirtas Utenos ekspertiniame skyriuje nuo 2009-10-07 iki 2009-10-28, apžiūrėtas teismo psichiatrijos ekspertinės komisijos, atliktas jo psichologinis tyrimas. A. B. mąstysena nenuosekli, padrika, jis remiasi liguistais samprotavimais, visą laiką kaupė emocinę įtampą, pastoviai konfliktuoja su šeima, elgiasi keistai, yra uždaro būdo, mažai bendraujantis, tam tikrais momentais kalbasi pats su savimi, elgiasi agresyviai. Pats A. B. neneigė, kad ne kartą grasino namiškiams susidorojimu, kaip kerštu už močiutės mirtį. Iš atlikto psichologinio tyrimo matyti, kad A. B. būdingas nenuoseklus, paranojiškas mąstymas, t.y. jam susiformavęs kliedesinis sutrikimas. psichika labai žymiai pažeista. Ekspertų komisija nustatė, kad A. B. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl ko jis tiek veikų, kurių padarymu įtariamas, vykdymo metu, tiek ir šiuo metu negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Ekspertė pažymėjo, kad A. B. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę - stacionarų stebėjimą griežto režimo stebėjimo sąlygomis specializuotoje įstaigoje, t.y. Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Iš įvykio vietos apžiūros matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, buto virtuvėje bei koridoriuje, kur matyti dėmės panašios į kraują, taip pat rasti ir paimti trys peiliai su kraujo dėmėmis. Iš koridoriaus paimta sandarinimo juosta, virvė bei kruvini rūbai, iš A. B. kambario spintos paimtas durklo dėklas (t. 1, l. 9-25).

Iš 2009-09-02 apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, apžiūros metu rasti ir paimti trys peiliai, durklo dėklas, moteriška marga palaidinė, liemenėlė, virvės dalis, sandarinimo juosta (t. 1, l. 9-25).

Iš specialisto išvados Nr. 40-9-IS1-1250 matyti, jog įvykio vietoje išimtas peilis yra pramoniniu būdu pagamintas šaltasis ginklas - duriamojo – pjaunamojo poveikio, D kategorijos, 7.92 mm kalibro 1898/1935 m. pavyzdžio Mauzer šautuvo K98K durtuvas (t. 1, 1. 43-46).

Iš specialisto išvados Nr. M533/09(04) matyti, kad G. N. mirtis įvyko nuo tarpvietės, dešinio sėdmens, dešinio kirkšnio ir dešinės šlaunies durtinės – pjautinės kiauryminės žaizdos, sukėlusios sunkaus laipsnio mažakraujystę po nukraujavimo. Į tai nurodo ligos istorijos duomenys, lavono teismo medicininio tyrimo metu rasta kiauryminė durtinė – pjautinė žaizda tarpvietėje, dešiniame sėdmenyje, dešiniame kirkšnyje ir dešinėje šlaunyje. Šiaulių apskrities ligoninės gydymo stacionare istorijos duomenimis, G. N. mirė 2009-09-03 d. 3 vai. 05 min. (t. 1, l. 68-71).

Iš specialisto išvados Nr. G 1305/09(04) matyti, kad I. N. padaryti sužalojimai: kiauryminė durtinė-pj autinė pilvo ertmės žaizda, durtinės – pjautinės žaizdos apatinėje lūpoje, dešinėje pakaušio pusėje, dešinėje sprando pusėje, dešiniame žaste, abiejuose dilbiuose, kairės rankos pirmame piršte, krūtinkaulio srityje, dešinėje nugaros pusėje, dešinėje krūtyje, pilve, durtinės žaizdos dešinėje krūtinės pusėje, poodinės kraujosruvos dešinėje krūtyje, dešinėje nugaros pusėje, dešinėje juosmens pusėje ir dešiniame žaste. Durtinės – pjautinės žaizdos bei durtinės žaizdos padarytos aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu ar įrankiais ne mažiau 21 trauminių poveikių pasėkoje (t. 1, l. 111 -113).

Iš specialisto išvados Nr. G 1259/09(04) matyti, kad A. N. padaryti sužalojimai: dešinės kojos trečio piršto pamatinio pirštakaulio lūžis, pjautinės žaizdos kairiame dilbyje ir abiejose krūtinės ląstos pusėse. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2009-09-02 dešinės kojos trečią pirštą paveikus kietu buku paviršiumi, o kairį dilbį ir krūtinės ląstą aštriais pjaunančiais įrankiais ar daiktais. A. N. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės kojos trečio piršto pamatinio pirštakaulio lūžiojo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai padaryti ne mažiau 5 trauminių poveikių pasėkoje (t. 1, l. 91).

Iš teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės Nr. 75U-I-62 išvadų rnatyti, kad A. B. nusikaltimo padarymo metu, t.y. 2009-09-02, sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu A. B. taip pat serga lėtiniu psichikos sutrikimu kliedesiniu sutrikimu, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. B. būdingi pažintinės ir emocinės veiklos ypatumai, aprašyti psichologo išvadoje. A. B. nustatomi pažintinės ir emocinės veiklos ypatumai, būdingi jam diagnozuotam psichikos sutrikimui. Objektyvių duomenų, kad A. B. simuliuotų psichikos sutrikimą, nėra. A. B. dėl psichikos sveikatos būsenos negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, stoti prieš teismą. A. B. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje griežto režimo stebėjimo sąlygomis (b. 1. 60-62, t. 2).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai – nukentėjusiųjų I. N., A. N., D. K., liudytojos A. A. parodymai, specialistų išvados, kiti byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad A. B. padarė aukščiau nurodytas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 1 p., 2 p., 22 str. ld. ir 129 str. 2 d. 3 p., 5 p., 138 str. 2 d. 3 p., 258 str. 2 d. Teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės metu nustatyta, jog A. B. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu sirgo ir šiuo metu tebeserga lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, nusikalstamų veikų padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, šiuo metu taip pat negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šią ekspertizės akto išvadą teisiamajame posėdyje patvirtino ir teismo psichiatrė- ekspertė, todėl kolegija daro išvadą, kad A. B. aukščiau nurodytas įstatymo uždraustas veikas padarė, būdamas nepakaltinamas dėl psichinės ligos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės rekomendacijomis, A. B. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Lietuvos Respublikos BK 98 str. 1 d. 2 p., 3 d.). Teismas, taikydamas A. B. priverčiamąją medicinos priemonę, negali prognozuoti ir numatyti, kada pastarasis pasveiks arba pagerės jo psichinė sveikata, todėl šios priemonės taikymo laiko nenustato – priverčiamoji medicinos priemonė A. B. taikytina tol, kol jis pasveiks arba pagerės jo psichikos būklė (Lietuvos Respublikos BPK 405 str. 1 d.).

Byloje pareikštas nukentėjusiojo A. N. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos 1683 Lt sumai, susijusios su G. N. laidojimo išlaidomis, atlyginimo bei Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos 10554,80 Lt sumai, susijusios su G. N., I. N., A. N. gydimu atlyginimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.268 str. 4 d., jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšėms suprasti ir jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. B. gyveno kartu su savo mama I. N. ir civilinį ieškinį pateikusius broliu A. N.. Duomenų apie tai, kad I. N. būtų žinojusi apie A. B. psichinę būklę, byloje nėra, todėl nėra pagrindo priteisti jai atlyginti A. B. veiksmais padarytą žalą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nukentėjusiojo A. N. ir Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai atmestini.

Daiktiniai įrodymai – iš Šiaulių apskrities ligoninės paimtos vilnonės kojinės, dveji vaikiški marškinėliai, languotas rankšluostis, vaikiškos pėdkelnės (t. 1, l. 58-66), taip pat iš A. N. paimti šortai (t. 1, l. 64-66) sunaikintini kaip beverčiai, įvykio vietos apžiūros metu rasti du virtuviniai peiliai grąžintini nukentėjusiajai I. N., durtuvas su durklo dėklu perduotini Šiaulių apskrities VPK Kriminalinių tyrimų biurui

Rezoliucinė dalis

n u taria:

A. B., padariusiam įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 1 p., 2 p., 22 str. ld. ir 129 str. 2 d. 3 p., 5 p., 138 str. 2 d. 3 p., 258 str. 2 d., taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichinės sveikatos įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje .

Iki šios nutarties įsiteisėjimo A. B. palikti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nukentėjusiojo A. N. ir Valstybinės ligonių kasos civilinius ieškinius atmesti.

Daiktinius įrodymus – nutarčiai įsiteisėjus, du virtuvinius peilius grąžinti nukentėjusiajai I. N., durtuvą su durklo dėklu perduoti Šiaulių apskrities VPK Kriminalinių tyrimų biurui, moterišką margą palaidinę, liemenėlę, virvės dalį, sandarinimo juostą, vilnones kojines, dvejus vaikiškus marškinėlius, languotą rankšluostį, vaikiškas pėdkelnes, A. N. šortus sunaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, o A. B. per 20 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.