Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės už­darosios akcinės bendrovės ,,Gelvora“ ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. 2010 m. spalio 8 d. pradinė kreditorė AB „Swedbank“ ir atsakovas R. S. sudarė sutartį Nr. 10-070046-RK, pagal kurią atsakovui suteiktas sutartyje nurodyto dydžio kreditas, atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grą­žinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius, kitas sutartyje numa­tytas sumas. Atsakovas netin­ka­mai vykdė sutartį, todėl AB „Swedbank“ sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2013 m. vasario 22 d. AB „Swedbank“ ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ST-13-6294/13-20-10, kurios 2013 m. gruodžio 19 d. priedu Nr. 7 AB „Swedbank“ visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal minėtą sutartį perleido ieškovei. Ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo teisės perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, tačiau atsakovas jų neįvykdė (b. l. 1–4, 20–22).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straips­niu, atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu 2020 m. gegužės 28 d. paskel­biant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Atsakovas per nustatytą 14 dienų terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovės prašymu, priimamas sprendimas už akių, neinformuojant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų ver­tinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010 m. spalio 8 d. pradinė kreditorė AB „Swedbank“ ir atsakovas R. S. sudarė Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 10-070046-RK, pagal kurią bankas suteikė atsakovui 1 158,48 Eur (4 000 Lt) kredito limitą. Sutartyje nurodyta: kreditinės lanksčių įmokų kortelės galiojimo terminas – 2013 m. rugsėjo 30 d., metinė palūkanų norma – 22 procentai, delspinigių dydis – 0,10 procento per dieną (b. l. 8–11). 2013 m. lapkričio 25 d. pretenzijoje AB „Swedbank“ atsakovui nurodė, kad iki 2013 m. gruodžio 16 d. nesumokėjus skolos, 2013 m. gruodžio 17 d. bankas vienašališkai nutrauks sutartį (b. l. 12). Pagal 2013 m. gruodžio 19 d. bylų priėmimo perdavimo aktą Nr. 7 prie 2013 m. vasario 22 d. Rei­kalavimo perleidimo sutarties Nr. ST-13-6294/13-20-10 AB „Swedbank“ perleido ieškovei reikala­vimo teises į atsakovo skolą pagal minėtą sutartį: 1 159,61 Eur paskolą, 202,40 Eur palūkanas ir 13,15 Eur delspinigius (b. l. 5). Atsakovui apie reikalavimo teisės perleidimą pranešta (b. l. 13).

Tarp šalių susiklostė teisiniai prievoliniai sutartiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civili­nio kodekso (toliau – CK) 6.1, 6.2 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą kredito davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.38 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvyk­dyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numa­ty­tus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma (CK 6.158 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos; praleidžia prievolės įvykdymo terminą; kreditorius pareikalavo įvyk­dyti prievolę ir nustatė protingą jos įvykdymo terminą, o skolininkas prievolės per šį terminą neįvykdė (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktai). Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, atsiranda civilinė atsakomybė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesy­bų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuosto­lius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asme­niui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kredito­riaus asmeniu; reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 1, 2 dalys).

Duomenų, jog atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus ir nusta­tytu terminu grąžinęs jam suteiktą kreditą, byloje nėra. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prievolės ir skolos dydžio neginčijo. Įrodymų, kad iki sprendimo priėmimo būtų sumokėjęs skolą, taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 1 159,61 Eur skola (CK 6.38, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1 816,26 Eur palūkanas, kurias sudaro: 202,40 Eur palūkanos pagal reikalavimo perleidimo sutartį bei 1 613,86 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. Iš pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygų nustatyta, kad sutarties galiojimo terminas buvo 2013 m. rugsėjo 30 d. 2013 m. gruodžio 17 d. pradinė kreditorė vienašališkai nutraukė sutartį. Pagal su pradine kreditore sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 22 procentų dydžio metines palūkanas iki kredito grąžinimo bankui dienos (sutarties 11.4 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kokius padarinius suke­lia sutarties nutraukimas ir kokios sutarties sąlygos gali likti galioti po sutarties nutraukimo, nuro­dydama, kad sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai). Kasacinis teismas taip pat paaiškino, kad negalimas reikalavimas priteisti pelno palūka­nas po sutarties nutraukimo: pritariant kasacinio teismo nuosekliai formuojamai pozicijai, kad kre­ditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvir­tintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutrau­kimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutarti­nės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Išplėstinė teisėjų kolegija apibrėžė lūkesčių intereso saugomas ribas, esant paskolos (kreditavimo) teisiniams santykiams, nurodydama, kad tin­kamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilges­nis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai pasko­los sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2. 6.221 straipsniai). Išplėstinė kolegija išaiškino, kad minimalius nuostolius po paskolos (kreditavimo) sutarties nutraukimo gali atlyginti kompensa­cinės palūkanos, o visa kita, kas viršija jų dydį, gali būti reikalaujama civilinės atsakomybės forma kaip negautos pajamos: minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika 52; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 34, 36–39, 48, 49, 52, 53 punktai).

Atsižvelgiant į nurodytą naujausią kasacinio teismo praktiką, ieškovės reikalavimai dėl 202,40 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, bei dėl 22 procentų dydžio palūkanų, kurios laikytinos kompensacinėmis, skaičiuojamų nuo pagrindinės skolos sumos (1 159,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tenkintini, o reikalavimas dėl 1 613,86 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. atmes­tinas, kadangi šios mokėjimo (pelno) palūkanos buvo paskaičiuotos jau po sutarties galiojimo termi­no suėjimo ir jos nutraukimo.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, jog pradinė kreditorė ir atsakovas sutartyje susitarė dėl 0,1 procento dydžio delspinigių normos nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius ten­kintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistini 220,75 Eur delspinigiai (CK 6.71, 6.258 straipsniai). Ieškovės reikalavimas dėl palūkanų delspinigių tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į priteistą mokėjimo (pelno) palūkanų dalį, t. y. ieškovei priteistini 36,43 Eur palūkanų delspinigiai (202,40 Eur x 0,1 proc. x 180 dienų), o likusi reikalavimo dėl palūkanų delspinigių dalis atmestina.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo ieškovei priteistinos ir 5 pro­centų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3 536,70 Eur sumą, teismas ieškovės reikalavimus paten­kino iš dalies ir priteisė 1 619,19 Eur, t. y. patenkino 45,78 procentus pareikštų reikalavimų. Ieškovė patyrė 80 Eur bylinėjimosi išlaidas (b. l. 14). Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsa­kovo priteistina 37 Eur (80 Eur x 45,78 proc.) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,79 Eur), iš atsakovo nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios išieškotinos šių išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 159,61 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt devynių eurų 61 ct) skolą; 202,40 Eur (dviejų šimtų dviejų eurų 40 ct) palūkanas; 220,75 Eur (dviejų šimtų dvidešimt eurų 75 ct) delspinigius; 36,43 Eur (trisdešimt šešių eurų 43 ct) palūkanų delspinigius; 22 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (1 159,61 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 619,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 37 Eur (trisdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams.

Ieškovė dėl sprendimo per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo gali paduoti apeliaci­nį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.