- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-17
- Bylos Nr.
- 2-466-368/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05488-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- A. R.
- Ieškovas
- UAB „Eugenija“
- Kategorijos
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Eugenija“ atstovei advokato padėjėjai I. A.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Eugenija“ ieškinį atsakovei A. R. dėl turtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Eugenija“ prašo priteisti iš atsakovės A. R. 390 235,00 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nuo 2009-01-23 iki 2013-09-18 dirbdama įmonės (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009-02-18 iki 2013-07-24 neteisėtai pervedė iš įmonės sąskaitos į savo asmeninę banko sąskaitą 390 235,00 Lt. Pažymėjo, kad tik atsakovė turėjo sąskaitos kodų generatorių ir atsakovė nepagrindė, jog parvestos lėšos buvo panaudotos įmonės veiklai. Prašo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.
Atsiliepimas
Atsakovė A. R. prašo ieškinį atmesti, taikyti Darbo kodekso (toliau DK) normas, ieškinio senatį ir ribotą materialinę atsakomybę. Teigia, kad ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo procedūros ir nesikreipė į darbo ginčų komisiją. Atkreipia dėmesį į tai, kad įmonėje buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita. Neginčija aplinkybių, kad tik ji turėjo įmonės sąskaitos kodų generatorių ir, jog lėšos buvo pervestos iš įmonės sąskaitos, tačiau tvirtina, kad į savo sąskaitą pervestus pinigus panaudojo įmonės atsiskaitymams už produkciją, suteiktas paslaugas, kitoms išlaidoms, susijusioms su įmonės veikla, padengti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Byloje nustatyta, kad atsakovė A. R. nuo 2009-01-23 dirbo ieškovės UAB „Eugenija“ (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 42, 3 tomas, 45 b. l.).
Nuo 2009-01-01 iki 2013-07-30 atsakovė iš įmonės sąskaitos į savo banko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) pervedė 390 235,00 Lt (1 tomas, 22–33, 78–91 b. l.).
2013-09-18 UAB „Eugenija“ direktoriaus įsakymu atsakovė buvo atleista iš įmonės (duomenys neskelbtini) pareigų (3 tomas, 43 b. l.).
Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
Dėl materialinių teisės normų taikymo
Nors ieškovė prašo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, teismas pažymi, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovės nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė žalos ieškovei padarymo metu buvo UAB „Eugenija“ darbuotoja, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju taikytinos Darbo kodekso normos.
Dėl ieškinio senaties termino
Pagal DK 27 straipsnio 2 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis Kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų.
Teismas pažymi, kad ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas.
Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Ieškovė nurodė, kad apie žalos įmonei padarymą sužinojo 2013-07-24, kai atsakovės atostogų metu buvo atlikta įmonės sąskaitos piniginių srautų revizija (1 tomas, 115 b. l., 3 tomas, 4, 19 b. l.). Teismas, įvertindamas tęstinį atsakovės veiksmų pervedant įmonės lėšas į savo asmeninę sąskaitą pobūdį (paskutinis lėšų pervedimas atliktas 2013-07-24), tai, kad įmonės sąskaitos kodų generatorių turėjo tik atsakovė, ieškovės atliktos sąskaitos piniginių srautų revizijos laikotarpį (2013-07-24) ir ieškovės kreipimosi į teismą datą (2013-07-31), sprendžia, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino.
Dėl darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygų
DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.
DK 246 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.
Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos DK 246 straipsnyje nustatytos sąlygos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2011; kt.). Tik nustačius visas nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, nes materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra atskira turtinės atsakomybės rūšis.
Dėl padarytos žalos dydžio
Materialinės atsakomybės sąlyga – žala reiškia tiesioginę žalą ir negautas pajamas, kurias nukentėjusi šalis būtų gavusi, jei pažeidėjas būtų tinkamai įvykdęs savo darbo pareigas.
Pagal DK 257 straipsnio 2 dalį, kai žala padaroma tyčia, turi būti atlyginama visa žala.
Minėta, kad nuo 2009-01-01 iki 2013-07-30 atsakovė iš bendrovės sąskaitos į savo banko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) pervedė 390 235,00 Lt.
Nors ieškovė nurodė, kad jos mėnesinis darbo užmokestis siekė nuo 1200 Lt iki 2400 Lt (pvz., 3 tomas, 4 b. l.), šiuos duomenis paneigia Valstybinio socialinio fondo draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pateikta informacija, kurioje detalizuotos atsakovės turėtos draudžiamosios pajamos nuo jos darbo UAB „Eugenija“ pradžios (1 tomas, 92–97 b. l.). Pažymėtina, kad iš priskaičiuoto mėnesinio darbo užmokesčio yra mokamos 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokesčio įmokos, taip pat 9 proc. dydžio valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos Sodrai. Taigi atsakovei nuo 2009-01-23 iki 2013-07-31 buvo priskaičiuotas 15527,61 Lt darbo užmokestis, be privalomų mokesčių jis sudarė 11800,98 Lt. Minėtas aplinkybes patvirtina UAB „Eugenija“ darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščių dalis (2 tomas, 6, 8, 11, 14, 18, 20, 26, 29, 32, 34, 40, 46, 52, 57, 62, 65, 69, 88, 90, 94, 100, 102, 105, 108, 111, 114, 118, 121, 124, 126, 129, 130, 136, 139, 141, 145, 148, 150, 154, 156, 159, 162, 165, 168, 172, 176, 178, 180, 184 b. l.).
Atsakovės teiginius, kad jai buvo mokamas 1200–2400 Lt dydžio mėnesinis darbo užmokestis paneigė ir ieškovės direktorius – liudytojas J. J..
Šia atsakovei sumokėta 11800,98 Lt darbo užmokesčio suma mažintina ieškovei padaryta žala.
Dėl neteisėtos veikos
Dar viena būtinoji materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga – tinkamai atlikti pareigas, dirbti sąžiningai, dorai, tausoti darbdavio patikėtas materialines vertybes ir savavališkai neatlikti veiksmų, kurie kenktų darbdavio interesams (DK 275 str.); jo neveikimas gali būti neteisėtas, kai jis buvo įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys.
Nagrinėjamu atveju atsakovė pervesdama įmonės lėšas į savo sąskaitą pažeidė prieš tai minėtas pareigas, sąmoningai pasisavindama jai patikėtas įmonės lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovei, atlikusiai neteisėtus veiksmus – įmonės lėšų pervedimą į savo asmens sąskaitą be jokio pateisinamo pagrindo ir siekiančiai išvengti materialinės atsakomybės taikymo, teko našta įrodyti, jog dėl tokio lėšų pervedimo įmonė žalos nepatyrė. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas grindžiamas bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 str.). Akivaizdu, kad atsakovė neteisėtai pervedusi į savo sąskaitą įmonės lėšas kontroliavo tas lėšas ir tik ji, o ne ieškovė, turėjo galimybes įrodyti, jog lėšos panaudotos ne asmeninėms, o įmonės reikmėms. Šiuo atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų (mokėjimo pavedimų, sąskaitų faktūrų, kvitų, orderių ir pan.,), patvirtinančių, kad lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje, jog už jas buvo įsigytos bendrovei reikalingos prekės ar paslaugos ar dėl jų bendrovė gavo kitokią naudą.
Teismo vertinimu, atsakovė būdama UAB „Eugenija“ (duomenys neskelbtini), turėjo žinoti teisinį reglamentavimą, pagal kurį ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį patvirtina popierinis arba elektroninis liudijimas, turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko įmonės buhalteris. Akivaizdu, kad teisinis reglamentavimas įpareigoja įmonės (duomenys neskelbtini) bendrovės apskaitą tvarkyti pagal įstatymo reikalavimus.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė net atostogaudama, t. y. nevykdydama tiesioginių savo darbo funkcijų, pasinaudodama įmonės sąskaitos kodų generatoriumi pervesdavo įmonės lėšas į savo sąskaitą (1 tomas, 91 b. l.; 3 tomas, 19 b. l.).
Pareigų (duomenys neskelbtini) specifika lemia ir atsakomybės ypatumus. Dėl darbo specifikos ir reikšmingumo šios profesijos asmenims taikytini griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2008).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, atsakovės teiginiai dėl finansinio išsilavinimo stokos ir ieškovės direktoriaus nurodymų yra deklaratyvūs ir nepateisina jos neteisėto veikimo, kadangi kiekvienas doras ir sąžiningas darbuotojas suvokia, kad įmonės turtas negali būti naudojamas asmeniniams poreikiams. Be to, atsakovė įmonės lėšas į savo sąskaitą pervedinėjo net ketverius su puse metų.
Iš byloje esančių UAB „Eugenija“ mokestinių patikrinimų matyti, kad ieškovės padaryti neatitikimai apskaičiuojant 2009 m. pelną buvo nežymūs ir sudarė 1487 Lt. Pateikus patikslintą 2009 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją, įmonė padidino apskaičiuotą pelno mokestį 1487 Lt (3 tomas, 61–62 b. l.). Taigi, bylos medžiaga paneigė atsakovės teiginius dėl apgaulingo UAB „Eugenija“ buhalterinės apskaitos tvarkymo.
Dėl priežastinio ryšio
Atsakovės neteisėti veiksmai pervedant įmonės lėšas į savo asmeninę sąskaitą tiesiogiai lėmė įmonės lėšų sumažėjimą, t. y. dėl atsakovės neteisėtų veiksmų UAB „Eugenija“ buvo padaryta 378 434,02 Lt nuostolių. Taigi nuostoliai susiję priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais.
Dėl atsakovės kaltės
Kaltė paprastai suprantama kaip asmens (darbuotojo) veikos (veikimo, neveikimo) ir siekiamų arba galinčių atsirasti žalingų padarinių – žalos atsiradimo, psichinis santykis. Pagal asmens valios išraišką kaltė gali pasireikšti dviem formomis: tyčia ir neatsargumu. Kaltės formos skirstomos į rūšis: 1) tiesioginę tyčią; 2) netiesioginę tyčią; 3) neatsargumą dėl perdėto pasitikėjimo; 4) neatsargumą dėl nerūpestingumo. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti.
Šiuo atveju pati atsakovė patvirtino, kad sąmoningai (tyčia) pervesdavo įmonės lėšas į savo asmeninę sąskaitą.
Dėl atsakovės ir ieškovės darbo santykių ir žalos atsiradimo sąsajos su darbo veikla
Minėta, kad žalos padarymo metu atsakovė dirbo UAB „Eugenija“ (duomenys neskelbtini), t. y. ginčo šalys buvo susijusios darbo santykiais ir žalos atsiradimas buvo susijęs su atsakovės darbo veikla, atliekamomis buhalterės funkcijomis ir disponavimu jai patikėtomis įmonės lėšomis.
Dėl materialinės atsakomybės rūšies
DK darbuotojų materialinė atsakomybė skirstoma į dvi rūšis – ribotą ir visišką. Ribota darbuotojų materialinė atsakomybė įtvirtinta DK 254 straipsnyje, kuriame ribojamas darbuotojo materialinės atsakomybės dydis trimis vidutiniais mėnesiniais darbo užmokesčiais. Visiška materialinė atsakomybė taikoma DK 255 straipsnyje nustatytais atvejais.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad su atsakove nebuvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutarties, tačiau pagal DK 255 straipsnio 1 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai padaryta tyčia.
Pati atsakovė nurodė, kad nuolat sąmoningai pervesdavo įmonės lėšas į savo asmeninę sąskaitą ir neįžvelgė dėl to nieko blogo (pvz., 3 tomas, 4 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą, atsakovės tyčinį veikimą, atsakovės netesėtų veiksmų tęstinį pobūdį, taip pat įvertindamas atsakovės darbo pobūdį, kuris buvo tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių išsaugojimu ir materialinėmis atsakomybės ypatumus – atsakovei, kaip asmeniui, dirbusiam su materialinėmis vertybėmis buvo taikytini griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti atsakovei ribotos materialinės atsakomybės.
Dėl ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymo
Atsakovės vertinimu, ieškovė nesilaikė ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos.
Pagal DK 287 straipsnio 1 punktą darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą 2013-07-31 (1 tomas, 1 b. l.) ir pirmosios instancijos teismas 2013-09-11 nutartimi priėmė ieškovės ieškinį (1 tomas, 98 b. l.), sprendžia, kad būtų neprotinga, nesąžininga (CK 1.5 str.) riboti sąžiningai besielgiančio asmens teisės apginti savo interesus, ir formaliai ginčą pernagrinėti iš naujo, pradedant nagrinėti ginčą nuo ikiteisminės stadijos. Pažymėtina, kad šiuo metu jau yra pasibaigę kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminai (DK 289 str. 1 d.). Be to, įstatymo leidėjas numatė galimybę ginčo šaliai, nesutinkančiai su darbo ginčų komisijos sprendimu, per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis (DK 296 str.). t. y. teisminis ginčo nagrinėjimas nepaneigė ginčo šalių teisių.
Dėl procesinių palūkanų
Darbo kodekso normos nenumato procesinių palūkanų, todėl jos ieškovei iš atsakovės nepriteisiamos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus iš dalies ieškovės ieškinį, tenkintinas jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė: 7902 Lt žyminis mokestis (1 tomas, 2, 75 b. l.) ir 2000 Lt advokato padėjėjos pagalbos išlaidos (1 tomas, 77 b. l.), kurios neviršijo rekomenduojamo priteisti užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio (Rekomendacijų 8.2, 8.3 8.18 punktai).
Ieškinį patenkinus iš dalies (97 proc.), iš atsakovės ieškovei priteistinas 7665 Lt žyminis mokestis ir 1940 Lt advokato pagalbos išlaidos (CPK 93, 98 str.).
Iš atsakovės taip pat priteistinos 24,82 Lt išlaidos (1 tomas, 107 b. l.), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsniu, 150 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Eugenija“ (į. k. 175605975) iš atsakovės A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 378 434,02 Lt žalos atlyginimą, 7665 žyminį mokestį ir 1940 Lt advokato pagalbos išlaidas, taip pat 24,82 Lt proceso išlaidas valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.