Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Ž. ieškinį atsakovui V. P., dalyvaujant institucijoms, teikiančioms išvadas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Atsakovas per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Institucija, teikianti išvadą byloje – Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovas V. P. gyvena (duomenys neskelbtini) name, kuris priklauso jo motinai J. P.. V. P. yra vedęs ir kartu su žmona T. P., augina vaikus : V. P., gim. (duomenys neskelbtini), P. P., gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat šeimoje auga Teresos sūnus iš pirmos santuokos R. K., gim. (duomenys neskelbtini). Būstas, kuriame šeima gyvena suremontuotas, kambariuose tvarkinga ir jauku. Buities sąlygos tinkamos. V. P. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovas įregistruotas darbo biržoje. Šeima gyvena iš socialinių išmokų. Atsakovas neprieštarauja, kad dukra G. P. gyventų su motina, tačiau nesutinka su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, kadangi dukra nuo 2009 metų iki 2011m. rugsėjo mėnesio gyveno su juo. Mano, jog tikslinga nustatyti G. P. gyvenamąją vietą su motina ir priteisti išlaikymą nepilnametės atžvilgiu. (b.l.37).

Institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog nepilnametė G. P., gim. (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su motina ir broliu V. Ž. Krizių centre, Vytenio g.45, Vilniuje. Šeima užima vieną kambarį, apstatytą reikiamais baldais bei daiktais. Vaikai turi daug žaislų. Gabija mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, 1 klasėje. Mergaitei yra nustatytas lengvas neįgalumo lygis. Inspektorei pakalbinus mergaitę, ji sakė, kad su tėčiu susitinka retai, paskutinį kartą matėsi praeitų metų vasarą, jis nieko nenuperka, nepasveikina su gimtadieniu. Mergaitė išreiškė norą gyventi su mama. Ieškovė tinkamai atlieka motinos pareigas. Nepilnametį vaiką išlaikyti privalo abu tėvai proporcingai vaiko poreikiams ir jų turtinei padėčiai. Mano, kad vaiko gyvenamoji vieta, atsižvelgiant į nustatytus faktus ir vaiko norą turėtų būti nustatyta su motina, o ieškovės reikalavimas priteisti iš tėvo dukters išlaikymui po 500 Lt per mėnesį atitinka nepilnametės interesus turi būti tenkintinas, kadangi yra siejamas tik su būtinais vaiko poreikiais (b.l.39-41).

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad vaikas pas atsakovą laikotarpyje nuo 2009 m. iki 2011 metų negyveno. Buvo susitarta, jog dukra svečiuosis pas tėvą dvi savaites, o atsakovas vaiko negrąžino du mėnesius. Būdama pas tėvą, dėl tėvo nepriežiūros, arklys sužeidė dukrai koją dėl to jai buvo atliktos operacijos ir teko gulėti ligoninėje. Ji šiuo metu yra bedarbė, gyvena iš socialinių pašalpų, dar jai padeda jos tėvai. Mergaitei diagnozuota įgimta šleivapėdystė, kas pusę metų lankosi pas gydytojus, perkama speciali avalynė. Ieškovės žiniomis, atsakovas, šiuo metu yra išvykęs į Norvegiją uždarbiauti.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jam yra įteiktas CPK 123 str.3d., nustatyta tvarka per žmoną T. P. (b.l.44) neatvykimo priežasčių teismui nenurodė. Byla, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, nagrinėjama nedalyvaujant atsakovui.

Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai į teismo posėdį neatvyko, yra gauti prašymai bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš pateikto vaiko gimimo liudijimo (b.l.5) matyti, kad nepilnametės dukros G. P., gim. (duomenys neskelbtini) tėvu yra atsakovas V. P.. Materialinis išlaikymas vaikui nėra priteistas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnametės dukros G. P., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ja, nes tai labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, dukrą faktiškai prižiūri ir rūpinasi ja vaiko motina. Kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina neprieštaravo nei Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, nei Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius. Pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Nenustatyta, kad ieškovei būtų apribota motinos valdžia, kad ji netinkamai prižiūrėtų dukrą, todėl atsižvelgiant į tai, teismas G. P. gyvenamąją vietą nustato su jos motina M. Ž. (CK 3.169 str.).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Įstatymas numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str.). Įstatymas nustato, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja, už vaiko priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (LR CK 3.156 str.) Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Proceso įstatymas numato, jog teismai, taikydami teisę, vadovaujasi LR Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtus nutarimus (LR CPK 4 str.).

2004-04-26 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtoje nutartyje nurodė, jog sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą teismui orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6.461 str. 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, bylų kategorija 72.2, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 1000 Lt.

Nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi paskaičiuoti tik tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-06-23 nutarimas Nr.54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, skelbta 2005 metų Teismų praktika Nr. 23). Ieškovė prašo priteisti dukros išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kas pagal suformuotą teismų praktiką laikytina suma leidžianti patenkinti vaiko būtinus poreikius.

Teismo surinktais ir teismui pateiktais rašytiniais įrodymais bei šalies paaiškinimų pagrindu nustatytos šios aplinkybės – atsakovas yra susituokęs, turi dar du nepilnamečius vaikus V. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir P. P., gim. (duomenys neskelbtini), (b.l. 37). Atsakovas V. P. niekur nedirba (b.l. 28), jokio registruotino nuosavybės teise nekilnojamojo ir kilnojamojo turto-transporto priemonių neturi (b.l.29,31). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šiuo metu turėtų sveikatos problemų, jam būtų apribotas darbingumas, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų registruotas darbo biržoje. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas, šiuo metu, yra išvykęs į Norvegiją ieškotis darbo (b.l.51). Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl išlaikymo dydžio neginčijo (CPK 12, 178 str. str.).

Ieškovės nurodytas aplinkybes bei argumentus dėl vaiko specialiųjų poreikių buvimo patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai – 2012-02-07 ir 2012-05-07 išrašai iš medicininių dokumentų, kuriuose nurodyta, kad nepilnametei G. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra diagnozuota įgimta dešinės kojos šleivapėdystė (b.l. 9-10), nustatytas lengvas neįgalumo lygis nuo 2012-02-24 iki 2014-02-23 (b.l.8). Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei ieškovės paaiškinimai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl dukters išlaikymui reikalingų lėšų, patvirtina, jog vaikas turi sveikatos sutrikimų, tiesiogiai įtakojančių didesnes išlaidas vaikui išlaikyti, ką tiesiogiai įrodo teismui pateiktas išrašas iš vaiko medicininių dokumentų ( LR CPK 177, 178, 197 str. str.). Dėl šiam vaikui diagnozuotos ligos reikalingas vaiko nuolatinis gydytojų stebėjimas, reikalingi tyrimai medicinos įstaigose, įvairūs medikamentai, o tai yra neišvengiamai susiję su papildomomis išlaidomis.

Taip pat yra nustatyta, kad ieškovė šiuo metu yra registruota darbo biržoje (b.l. 16), jos mėnesio pajamos 987 Lt (575 Lt nedarbo pašalpa, 360 Lt šalpos neįgaliajam vaikui ir 52 Lt-valstybės parama kitam vaikui) (b.l.16,40,51), ieškovė nuosavybės teise jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi (b.l. 29-30), turi dar vieną išlaikytinį V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.13).

Tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d.- prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas priimdamas sprendimą, visų pirma, turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančius savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog įstatymas numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 3 d.). Pažymėtina, jog šalių dukra gyvena tik su ieškove, savo mama, kuri ją augina, rūpinasi jos sveikata, užtikrina vaikui teisę į gyvenamąjį būstą, teisę turėti tinkamas sąlygas augti ir vystytis, tokiu būdu nepagrįstai prisiimdama sau didesnę pareigą išlaikyti vaiką ir suteikti vaikui tokį išlaikymą, kokį turėtų teikti abu tėvai. Atsakovas ne tik nevykdė pareigos pateikti teismui visus turimus įrodymus,turinčius reikšmės bylai dėl jo turtinės padėties, tokiu būdu ignoruodamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimo sprendimą, todėl teismo surinktų įrodymų pagrindu, atsižvelgiant į atsakovo jauną amžių ir į tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančius savo amžių bei profesines galimybes pajamas, nesant byloje duomenų apie jo nedarbingumą, sudaro pagrindą teikti prašomo dydžio išlaikymą, kuris orientuotas ir pagrįstas vaiko bendraisiais ir specialiaisiais poreikiais ir yra įrodytas, o duomenų, jog reikalaujamo išlaikymo atsakovas negali teikti, nėra, vaikas su juo negyvena. Teismas mano, kad neįgalios Gabijos poreikiai gali būti patenkinti skiriant per mėnesį jai po 1000 Lt, iš kurių po 500 Lt turėtų skirti tėvas V. P. ir po 325 Lt turėtų skirti motina M. Ž., nes ji taip pat negali būti atleista nuo pareigos išlaikyti savo dukrą (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Įstatymas nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.).

Ieškovė prašo priteisti vaiko išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010-02-12 iki 2013-02-12 už tris metus, tai yra 14400Lt (36 mėn.x400 Lt). Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, jog skyriaus specialistai bendravo su atsakovu V. P. ir šis nesutiko dėl išlaikymo įsiskolinimo, nurodydamas, jog dukra laikotarpiu nuo 2009m. iki 2011 metų gyveno pas jį ir jis teikė jai išlaikymą, tačiau teismas vertina, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kad jis tinkamai prisidėjo prie savo vaiko išlaikymo, todėl teismas priteisia išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-02-12 iki 2013-02-12 išlaikymo mėnesinę sumą skaičiuojant po 400 Lt , viso priteisiant išlaikymo įsiskolinimo - 14400 Lt .

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1 d.).

Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, o ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra visiškai atleista (b.l.18-20,49), o vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 143 Lt žyminis mokestis, taip pat iš atsakovo V. P. valstybei priteistinos ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 460 Lt, 612 Lt žyminis mokestis (500 x 12 x 3 proc.) + (14400 x 3 proc.) nuo kurio ieškovė atleista paduodant ieškinį ir 13,86 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d.3 p., 96 str.). Viso žyminio mokesčio suma sudaro 755 Lt.

Taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CK 3.65 str., CPK 149).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai ( CPK 282 str.1d., 2 d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 98 straipsniais, 183, 185, 259-265, 268, 269,270, 279, 282, 307 straipsniais,

nusprendži a:

ieškinį tenkinti pilnai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. P., a/k (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina M. Ž., a/k (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. P., a/k (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai G. P., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2013-02-14 kol dukra sulauks pilnametystės, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nutartį dėl laikino išlaikymo, priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminiam nepilnamečio vaiko atstovui – motinai M. Ž., a/k (duomenys neskelbtini)

Priteisti nepilnamečiui vaikui G. P., a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. P., a/k (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010-02-12 iki 2013-02-12, iš viso 14400 Lt (keturiolika tūkstančių keturis šimtus litų), nustatant jog šias lėšas uzufrukto teise tvarkys vaiko motina M. Ž., a/k (duomenys neskelbtini)

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nutartį dėl laikino išlaikymo nepilnametei dukrai G. P., a/k (duomenys neskelbtini) priteisimo.

Priteisti iš V. P., a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 755 Lt (septynių šimtų penkiasdešimt penkių litų) žyminį mokestį ir 13,86 Lt (trylikos litų 86 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš V. P., a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 460 Lt (keturių šimtų šešiasdešimties litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) “Swedbank” AB (įmokos kodas 5630).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.