- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2YT-8258-1130/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00846-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Pareiškėjas
- A. R., T. V., I. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Civilinės
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. R., T. V. ir I. V. pareiškimą dėl giminystės santykių nustatymo, suinteresuotas asmuo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. (T.) I., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra L. I., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), brolis.
Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad jų tėvai A. V. ir L. I. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką bei po santuokos sudarymo L. I. buvo suteikta sutuoktinio pavardė – V.. Jų santuokos metu gimė vaikai: (duomenys neskelbtini) – A. R. (iki santuokos sudarymo – V.), (duomenys neskelbtini) – I. V. ir (duomenys neskelbtini) – T. V.. Pareiškėjų mama L. V. gimė (duomenys neskelbtini) A. I. ir V. T. santuokos metu, mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų senelis A. I. taip pat buvo sudaręs santuoką su B. R. (pavardė po santuokos sudarymo – I.) bei šios santuokos metu, t. y. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus – T. I., kuris mirė (duomenys neskelbtini). T. I. iki savo mirties santuokos sudaręs nebuvo bei vaikų neturėjo, todėl pareiškėjai, būdami vieninteliai įpėdiniai, kreipėsi į Šalčininkų rajono 3 –jį notarų biurą tam, kad gautų paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą po T. I. mirties, tačiau notaras atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą motyvuojant tuo, kad 2020 m. liepos 15 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Medicininiame mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) skiriasi T. I. asmens duomenys, t. y. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje apie gimimą yra nurodyti duomenys „T. I.“, o medicininiame mirties liudijime yra nurodyti duomenys „T. I.“. Pažymėtina ir tai, kad jokių kitų T. I. gimimo faktą patvirtinančių dokumentų nėra išlikę, todėl pareiškėjai negali tinkamai įgyvendinti savo teisės paveldėti mirusiojo turtą. Kadangi Šalčininkų rajono 3 – jo notarų biuro notarei iškilo klausimas dėl jų giminystės ryšio su T. I., todėl notarė pasiūlė kreiptis į teismą dėl turinčio juridinę reikšmę giminystės santykio nustatymo. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad Lietuvos TSR miestų ir valsčių civilinės būklės aktų archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) valsčiaus aktų įrašų knygoje įrašyta, kad T. I. gimė (duomenys neskelbtini). Tėvai: A. I. ir B. I. R.. T. I. medicininiame mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė T. I., kurio gimimo data (duomenys neskelbtini) Iš šio pateikto dokumento galima konstatuoti, kad tiek Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir Medicininiame mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) yra kalbama apie vieną ir tą patį asmenį, t. y. T. I., nes yra nurodoma ta pati gimimo data, tik viename dokumente yra sulietuvinti vardas ir pavardė, o kitame dokumente yra nurodomi tikrieji T. I. duomenys. L. I. gimimo liudijime yra nurodoma, kad pastarosios tėvas yra A. I., t. y. analogiškai kaip ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje T. I. tėvas yra nurodomas A. I. (sulietuvinus vardą ir pavardę A. I.). Taigi iš pateiktų rašytinių įrodymų yra matyti, kad L. I. ir T. I. yra brolis ir sesuo, o tuo pačiu ir pareiškėjų dėdė.
Suinteresuotas asmuo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Šalies argumentai
Pareiškėja A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prašo nustatyti, jog T. I. ir jos mama L. I. yra brolis ir sesuo. Senelis buvo vedęs du kartus, pirma žmona buvo V. T., su kuria jie susilaukė jos mamos L. I. (V.). T. I. mama buvo antroji senelio žmona B. R., o tėvas A. I., jos senelis. Su B. R. bendravo kaip su močiute, nes jos močiutė V. T. mirė anksčiau. Su T. I. artimai bendravo, jį prižiūrėjo beveik 20 metų, kadangi jis šeimos ar nesantuokinių vaikų neturėjo, prašė jos pagalbos. A. I. sudarė antrą santuoką su B. R..
Pareiškėja I. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prašo nustatyti, jog T. I. ir jos mama L. I. (V.) yra brolis ir sesuo. Su dėde T. I. bendravo nuolatos, jis gyveno kartu su savo tėvais A. I. ir B. I., jie (pareiškėjai) dažnai pas juos lankėsi. Jos senelė buvo V. T., senelis A. I. sudarė antrą santuoką su B. R., šioje santuokoje ir gimė T. I..
P. T. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo dėdė T. I. buvo tikras mamos L. I. brolis, nes jie turėjo vieną tėvą A. I.. Senelis A. I. buvo vedęs du kartus, pirmą kartą buvo vedęs jo (pareiškėjo) mamos motiną V. T., antrą kartą – B. R., T. I. motiną. Su T. I. buvo geri santykiai, dėdė jį labai mylėjo, jis buvo pavadintas dėdės vardu. Su dėde paskutinį kartą bendravo likus apie dviem savaitėms iki jo mirties. Dėdė šeimos, vaikų neturėjo. A. R. dažniausiai lankydavosi pas dėdę, juo rūpinosi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, taikymo teismų praktikoje“ 1.1. p. nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu. CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 6 punkte konstatuota, kad CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (CK 3.130 straipsnio 1 dalis). Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjai paveldėjimo tikslu kreipėsi į teismą nustatyti giminystės faktą, kadangi mirusiojo T. I. gimimo liudijime ir mirties liudijime įrašytas skirtingas vardas. Pareiškėjai nurodė, kad kreipėsi į Šalčininkų rajono 3 –jį notarų biurą tam, kad gautų paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą po T. I. mirties, tačiau notaras atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Giminystės ryšio nustatymo juridinis faktas būtinas tam, kad notaras galėtų išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą.
Pagal 2020 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus arkivyskupijos (duomenys neskelbtini) liudijimą, A. I. ir B. R. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Lietuvos TSR miestų ir valsčių civilinės būklės aktų archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) valsčiaus aktų įrašų knygoje įrašyta, kad T. I. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai: A. I. ir B. I. R.. (duomenys neskelbtini) medicininiame mirties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė T. I., gimęs (duomenys neskelbtini) Iš pateikto gimimo liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimė E. (gimimo liudijime – E. A.) I., kurios tėvai – A. I. ir V. T.. Pagal sutuoktuvių liudijimą (duomenys neskelbtini) L. I. (po santuokos sudarymo – V.) ir A. V. sudarė santuoką, kurios metu gimė vaikai: (duomenys neskelbtini) – A. R. (iki santuokos sudarymo – V.), (duomenys neskelbtini) – I. V. ir (duomenys neskelbtini) – T. V.. (duomenys neskelbtini) L. V. mirė.
Taigi, kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų bei pareiškėjų paaiškinimų, L. V. ir T. I. tėvas buvo A. I.. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš pateiktų dokumentų matyti, kad skiriasi mirusiojo vardas – gimimo liudijime nurodyta „T. I.“, o mirties liudijime – „T. I.“. Vardo „T.“ lietuviškas variantas yra „T.“, todėl teismo vertinimu T. I. ir gimimo liudijime nurodytas T. I. yra tas pats asmuo (CPK 182 straipsnio 1 punktas).
Tokiu būdu, atsižvelgiant į išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus įrodymus, pareiškėjų pareiškime nurodytas aplinkybes bei paaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškime nurodytos aplinkybės įrodytos, todėl tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – T. (T.) I., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra L. (gimimo liudijime – E. A.) I., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), brolis (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 445 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-445 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. (T.) I., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra L. (gimimo liudijime – E. A., mirties liudijime – L. A. V.) I., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), brolis.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.